Seimas atidėjo svarstymą dėl privalomo lytinio švietimo įteisinimo

Antradienio vakariniame Seimo posėdyje po pateikimo turėjo būti svarstomas socialdemokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės užregistruotas Švietimo įstatymo pataisų projektas. Juo siūloma Lietuvos mokyklose įtvirtinti privalomą lytinį švietimą, kurio programa turėtų būti sudaroma pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtintus oficialius standartus. Visgi opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus siūlymu klausimas po balsavimo buvo išimtas iš darbotvarkės.

Už klausimo išėmimą iš darbotvarkės balsavo 67, prieš  - 14, susilaikė – 19 Seimo narių. Vieningai už įstatymo projekto svarstymo atidėjimą balsavo visos partijos, išskyrus socialdemokratus ir Liberalų sąjūdį, kurių visi atstovai balsavo „prieš“ arba susilaikė. Taip pat susilaikė du Darbo partijos frakcijos nariai. Individualūs balsavimo rezultatai pateikti Seimo interneto svetainėje.

Nors remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, Lietuvoje absoliuti dauguma piliečių pritaria lytinio švietimo dėstymui šalies mokyklose, lieka atviras klausimas dėl tokio ugdymo turinio. Projekte kaip orientyras pateikiami PSO standartai jau buvo plačiai nuskambėję Lietuvoje ir Europoje, kai 2013 m. Europos Parlamentas svarstė portugalės E. Estrelos pateiktą rezoliuciją. Joje taip pat siūlyta ES mastu įtvirtinti lytinį ugdymą pagal minėtuosius PSO standartus. 

Jie numato, kad vaikai iki 4 metų turi būti mokomi apie „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną”, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją”, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes” ir t.t.. 4-6 metų vaikai turėtų būti mokomi apie „tos pačios lyties santykius“, „priimti įvairovę“, o 6-9 metų susipažinti su bręstant vykstančiais pokyčiais, seksu ne vien kaip vaikų, bet ir malonumo šaltiniu bei reiškiniu medijose, kontracepcija ir šeimos planavimu, skirtingais būdais pastoti ir t.t. Galiausiai 9-12 m. vaikai turėtų išmanyti kontracepcijos rūšis ir jos naudojimą, nesaugaus sekso rizikas, taip pat suvokti ir priimti kaip normą seksualinių orientacijų ir tapatybių įvairovę.

Tokios nuostatos, konkrečiai mokymas apie seksualinių orientacijų ir šeimos formų įvairovę ir jų normalumą, galimybę rinktis lytinę tapatybę yra nesuderinamas su šiuo metu galiojančiu Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktu, kuris teigia, kad „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia laikoma tokia informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. M.A.Pavilionienė yra užregistravusi ir šį įstatymo punktą panaikinti siūlantį projektą, tačiau dėl jo Seimas dar nėra balsavęs.