Unė Kaunaitė. Įžymybių kultas: kai visuomenė normalizuoja psichinius sutrikimus

Graikų mitas apie Narcizą pasakoja apie reto grožio jaunuolį, kuris daužė širdis, bet nė vienai neatsakė meile. Išvydęs savo atvaizdą va...


Graikų mitas apie Narcizą pasakoja apie reto grožio jaunuolį, kuris daužė širdis, bet nė vienai neatsakė meile. Išvydęs savo atvaizdą vandens paviršiuje, jis nepažino savęs ir įsimylėjo. Nebegalėdamas atsitraukti ar net paliesti gražiojo atvaizdo, galiausiai sudžiūvo iš meilės.

Kai kalbame apie narciziškus žmones, turime galvoje tuos, kurie įsimyli save – juk apie tai ir mitas. Psichologai pateikia šiek tiek kitokį mito aiškinimą: narcizai nepažįsta savęs. Dėl to kentėjo ir Narcizas: jis nepažino savo paties atvaizdo ir dėl to save įsimylėjo. Tuo narcisistinis asmenybės sutrikimas skiriasi nuo egoizmo, nors abu, rodos, išryškėja taip pat: egoistas yra susidomėjęs tik savimi, tuo tarpu narcizas iš tiesų yra atitolęs nuo savęs, nuolat jaučiasi vienišas, tuščias ir neapkenčiantis savęs.

Tuštumos jausmą narcizas siekia užpildyti nuolatinėmis kitų liaupsėmis – narcizui visas pasaulis yra veidrodis, turintis parodyti, kas jis yra. Narcizai nesugeba realiai savęs vertinti, tad jokia kritika jiems negali pakenkti – jie sau yra pasaulio valdovai, verti daug daugiau nei kiti žmonės. Jais reikia nuolat žavėtis, jie nori jaustis ypatingi, svarbesni už kitus, ir dėl to nesvyruoja išnaudodami kitus. Šis psichologinis sutrikimas taip pat pasižymi empatijos trūkumu, arba nesugebėjimu pajusti ryšio su kitais žmonėmis.

Jei nors kiek sekate įžymybių pasaulio naujienas, šis aprašymas jau turėjo sukelti jūsų mintyse pažįstamus vaizdinius. Apie tai rašo knyga Veidrodžio efektas (The Mirror Effect), parašyta daktarų Drew Pinsky ir Marko Youngo. Jų tyrimai rodo, kad narcisistinis asmenybės sutrikimas nekontroliuojamai plinta visuomenėje. Kiekviena karta pagimdo vis daugiau narcizų ir prie to neabejotinai prisideda įžymybių kultas. Veidrodinis efektas – tai tendencija įsijausti į įžymybių gyvenimus ir atkartoti juos savų pačių elgesyje.

Pasak autorių, penkto, šešto ir septinto XX a. dešimtmečių žvaigždės taip pat buvo kupinos puikybės ir susireikšminimo, tačiau jos taip pat buvo jautrios ir rūpestingos. Nors gydėsi ir nuo alkoholizmo ar narkotikų, jos sugebėdavo išlaikyti savo karjeras. Maža to, anksčiau žvaigždės slėpė asmeninį gyvenimą, kad nebūtų sugadintas jų įvaizdis. Iki pat dabar dirbdami su garsiausiomis psichologinių sutrikimų turinčiomis žvaigždėmis Pinsky ir Youngas turėjo galimybę stebėti, kaip šios keitėsi.

Prieš kiek laiko Britney Spears klipą ...Baby One More Time buvo galima vadinti viršijančiu leistinas seksualumo ribas. Greičiausiai dabartinis paauglys net nesuprastų, ką tuo norite pasakyti. Miley Cirus muzikiniai klipai We Can’t Stop ir Wrecking Ball užėmė antrą ir trečią vietas žiūrimiausių Youtube metų videodešimtuke, kartu surinkę veik milijardą peržiūrų. Kai jau atrodo, kad nebėra, kur eiti toliau, pasirodo naujausiais jos videoklipas. Drew Pinsky jau 2009-aisiais išleistoje knygoje susirūpino Miley Cirus ateitimi, nes jos tada dar palaikomas geros mergaitės elgesys krypo bloga linkme.

Dabar nesveikas, asocialus įžymybių elgesys yra eskaluojamas. Toks elgesys spaudoje tampa ne liga, o pramoga (ne veltui turime DELFI skiltį Pramogos, nors tai tėra įžymybių gyvenimo skandalai). Spauda ir skaitytojai bet kokį elgesį priima be empatijos, kaip viešumo siekimą (publicity stunt). Mes nebemanome, kad skandalingas elgesys kelia susirūpinimą, kad jis žalingas, greičiau priešingai – pajuntame lengvą piktdžiugą, kai vadinamajai žvaigždei nepasisekė. „Taip jai ir reikia“, – pagalvojame, nes ši norėjo neužtarnautos šlovės. Bet taip pamažu, lyg veidrodis, visuomenė persismelkia narciziškumu. Mums nebegaila.

Talentas taip pat lemia vis mažiau. Rašytoja D. Kalinauskaitė viename interviu atsakė, kad jau ne paslaptis, jog be talento verčiamasi kur kas geriau nei su juo. Mūsų laikų fenomenas – įžymybės be talento, sukurtos, rodos, vien tam, kad galėtų gyvuoti Pramogų skiltys. Turime netgi anglišką terminą famous for being famous, skiriamą žmonėms, kurių talentas yra neproporcingas gaunamam dėmesiui. Paris Hilton, Nicole Richie, Lindsay Lohan ir Kardashian seserys yra geriausi užsienio pavyzdžiai – tai vardai, kurie savo laiku kasdien mirgėjo ir mirga spaudos puslapiuose, nors jų savininkai nėra padarę absoliučiai nieko. Manau, nesunkiai sugalvosite ne vieną lietuvišką vardą, kuris taip pat šauna į galvą. Jūs sukate galvą, kaip jos išgarsėjo, kol spauda prie jų vardo klijuoja „garsi moteris“, „stilistė“ arba „laidų vedėja“.

Amerikietiškas gyvenimo modelis leidžia patikėti, kad įmanoma gyventi kai tavimi nuolat žavimasi. Bet mums nebeužtenka tik sužinoti žvaigždžių gyvenimo detales. Mes galime būti jomis. Tam atsiranda realybės šou ir užauga Facebook karta. Nekalbu apie talentų šou, nors ir šie sukelia panašų efektą. Lietuvoje turėjome tokius realybės šou kaip Baras ar Akvariumas, kurių dalyviai išgarsėjo be jokio talento. Visi realybės šou eskaluoja narcizišką elgesį: veikėjai paprastai turi kuo labiau rėkti ir maivytis, kad būtų pastebėti.

Tą pačią temą nagrinėja ir naujausias Sofijos Coppolos filmas The Bling Ring, pasakojantis istoriją apie paauglių gaują, plėšusią įžymybių namus. Filmas sukurtas pagal tikrus įvykius ir, nors žiūrint jį kyla netikrumo įspūdis, youtube suteikia galimybę filmo kadrus palyginti su dokumentiniais vaizdais. Tada supranti, kad vieną iš pagrindinių vaidmenų sukūrusi Emma Watson atliko nepriekaištingą darbą. Paauglių gauja liko nepakaltinama – nes jie visi yra narcizai, kurie bet kokia kaina suras savo veiksmų pateisinimus. Watson veikėja, išėjusi iš kalėjimo, sako, kad norėtų vieną dieną valdyti šalį. Ir negali jos kaltinti – juk jos dievaitės elgiasi ir mąsto lygiai taip pat kaip ji. Blogiausia, kad taip pat elgiasi ir spauda, pavertusi nusikaltėles įžymybėmis ir išėjus iš kalėjimo net sukūrusi joms realybės šou. Kad ir ką jame rodė.

Mes normalizuojam nesveiką elgesį. Didžioji dalis „už nieką“ išgarsėjusių žmonių turi narciziškumo sutrikimą – jie padarys bet ką, kad tik susilauktų dėmesio. Kai žmonės pagaliau nuo jų pavargs, jie griebsis dar kraštutiniškesnių priemonių vidinei tuštumai užpildyti. Tarp moterų tai iškyla kaip seksualumo kultūros iškėlimas. Užuot tokius žmones užjautę ir gydę, mes juos užkeliame ant pjedestalo ir vis didesniu tiražu perkame žurnalą Žmonės. Tokiu būdu visuomenėje sukuriamas veidrodžio efektas – narziciškumas plinta. Ne tiesiogiai, nes, be jokios abejonės, toks psichinis sutrikimas turi kur kas gilesnes priežastis, paprastai sukeliamas vaikystės traumų. Tačiau kritinė visuomenės masė, turinti polinkį į narciziškumą, lavina narcizišką elgesį, nes tai yra skatinama. Juo daugiau laikų susilaukia tavo nuotrauka Facebooke, tuo laimingesnis esi. Jei dėl tų laikų teks kaskart vis labiau stengtis ir išsinerti iš kailio, nedidelė bėda, tiesa?

Apie neigiamą įžymybių kultą kalbama daug. Kaip ir apie galimas naudojimosi socialiniais tinklais pasekmes. Tik dažniausiai tai tėra permainų bijančių žmonių kalbos. Tuo tarpu psichologai ir psichoterapeutai viską sudeda kartu ir remiasi skaičiais – narcizų daugėja dėl nenutrūkstamai kuriamos veidrodžio efekto grandinės. Tad kitą kartą perskaitę apie lietuvišką žvaigždę užsipuolusius internautus, pabandykit pajusti jai empatiją, o ne panieką. Taip bent trumpai būsime patys savimi, o ne dar vienu atspindžiu.

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję

Unė Kaunaitė 3246552453090696750
item