Lietuvių kalbos egzaminu tikrinamas ne raštingumas

Vakar paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai. Jie liūdnesni, nei tikėtasi: egzamino neišlaikiusiųjų skaičius, palyginti su pernai, padidėjo. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad taip yra dėl sugriežtintų reikalavimų. O lituanistai apskritai nusivylę egzaminu, nes per jį net netikrinamas mokinių raštingumas.

Nacionalinis egzaminų centras vakar paskelbė, kad birželio 2-ąją laikyto lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino šiemet neišlaikė 11,91 proc. abiturientų iš 21 937 kandidatų.

Lietuvių mokyklose šį egzaminą įveikė 88,4 proc. abiturientų, tautinių mažumų - 83,7 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 1,23 proc. laikiusiųjų.

Neįveikusiųjų egzamino gretos išaugo: pernai nepasisekė 9,85 proc. laikiusiųjų, 2012 m. - 7,61 proc., 2011 m. - 8,06 proc.

Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis „Vakaro žinioms“ aiškino, kad neišlaikiusių procentą lėmė griežtesni reikalavimai: „Pernai buvo priimtas ministerijų politinis sprendimas, kad mes turime po truputėlį griežtinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimus - tiek lietuviškoms, tiek nelietuviškoms mokykloms. Tai ir buvo padaryta. Ir, kaip matome, tai iškart atspindėjo egzamino rezultatai. Kita vertus, manau, kad neturėtume visiems, nemokantiems lietuvių kalbos, leisti išlaikyti valstybinį egzaminą, kuris yra vienas iš esminių stojant į aukštąsias mokyklas.“

Vakar paaiškėjo ir chemijos bei informacinių technologijų brandos egzaminų rezultatai.

Chemijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 97,8 proc. abiturientų. Šį egzaminą iš viso rinkosi 3102 kandidatai. 100 balų įvertinimą gavo 2,8 proc. kandidatų.

Informacinių technologijų egzaminą laikė 2630 kandidatų. Išlaikė 92,2 proc. 100 balų įvertinimą gavo 3,2 proc. kandidatų.

Regina Dilienė, Lietuvių kalbos mokytoja-ekspertė:

Dabartinis egzaminas, ko gero, mažiausiai tikrina raštingumą. Kažkodėl visi rezultatus interpretuoja kaip raštingumo sumažėjimą, bet šiame egzamine ne raštingumas tapo svarbiausiu dalyku, nes tas vadinamasis absoliutus nulis balų yra rašomas tik tada, kai mokinys nesiremia vienu iš privalomų autorių. O raštingumas sudaro tik 35 proc. vertinimo. Teoriškai vaikas gali už raštingumą - už rašybą, skyrybą, gramatiką - gauti nulį, bet susirinkti taškus už turinį, stilių, komponavimą.

Egzamino rezultatai prastėja dėl kelių dalykų. Pirmiausia yra sugriežtinti reikalavimai - leidžiama padaryti daug mažiau klaidų, nors programoje 11-12 klasėje raštingumui ugdyti neskirta nė vienos pamokos! Ar galite įsivaizduoti? Jei nemokai mokinių tokio dalyko, iš kur jie gali mokėti? Kitaip tariant, kartelę keliame aukštyn, kai jos niekas ir žemiau neperšoka.

Jei supainiosi autorių, egzamino visiškai neišlaikysi. Tavo žinios bus įvertintos nuliu, nors gali viską parašyti be klaidų.

Egzaminas nepatikrina, ar baigęs vidurinę mokyklą mokinys gerai moka valstybinę kalbą, akcentai dedami visai kitur. Rezultatas visiškai neparodo, ar mokinys moka lietuvių kalbą kaip dalyką, kaip įrankį.

Kodėl niekas nesikeičia? Kai gauna ES pinigų naujoms programoms ar dar kažkam, juk reikia kažką keisti. O po to visi tie eksperimentai krenta ant mokytojų ir mokinių galvų.

Tie tikrieji egzamino reikalavimai niekur nėra aiškiai aprašyti. Paimkite vadovėlį - kad ir tuos pačius naujausius, - nerasite, kur mokytojui ar mokiniui būtų paaiškinta, kaip turi būti parašytas tas egzamino rašinys. Nėra jokio pavyzdžio, kas laikoma geru, pavyzdiniu darbu, o kas ne.

Šaltinis: www.respublika.lt