Po Krymo aneksijos Kremlius skuba „išplauti smegenis“ mokiniams

Prireiks šiek tiek laiko, kol Rusijoje istorijos vadovėliai bus perrašyti taip, kad atspindėtų Krymo aneksiją. Tačiau tai jokiu būdu nesustabdo valdžios nuo siekio užtikrinti, kad mokyklinės istorijos programos šiuo klausimu atitiktų jos politinę poziciją.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos mokyklose atsirado naujas kursas pavadinimu „Esame kartu“. Šio vidurinėse mokyklose dėstomo kurso tikslas yra pristatyti Krymo aneksiją kaip „pusiasalio susivienijimą su Rusija“. Būtent aneksiją įvardija Kremlius.

Kartu su mokytojais mokyklose pamokas veda ir programą inicijavę valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ politikai. „Kaip buvęs mokytojas suprantu, kad studentams turi būti paaiškinti įvykiai Ukrainoje, Kryme ir Rusijoje“, – žurnalistams kalbėjo Dūmos iš „Vieningosios Rusijos“ partijos Nikolajus Bulajevas. Pasak jo, būtina mokiniams išaiškinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją.

Per istorijos pamoką už 900 kilometrų nuo Maskvos prie Volgos upės esančio Uljanovsko miesto 28 vidurinėje mokykloje mokytoja Liubovė Moskaliova įnirtingai mokiniams aiškina šiandieninius įvykius. „Savaime suprantama, kad ne visos valstybės nori matyti stiprią Rusiją, vykdančią tokią užsienio politiką, kokia geriausiai atitinka jos nacionalinius interesus. Esu laiminga dėl Rusijos, didžiuojuosi savo prezidentu“, – mokiniams aiškina mokytoja.

Mokiniai nuobodžiauja ir abejingai atkartoja išmoktus faktus apie Krymo ekonomiką, geografiją ir istoriją. Kitoje mokykloje, Uljanovsko pirmojoje gimnazijoje, diskusija žymiai gyvybingesnė. Mokinys Jegoras Cvetkovas teigia, kad Krymo aneksija, kurią jis paklusniai įvardija kaip „suvienijimą“, yra tik pirmasis žingsnis Rusijai užimant rytinę Ukrainą.

„Rytų Ukrainoje turi būti surengtas referendumas, kad išaiškėtų, kiek procentų gyventojų palaiko susivienijimą su Rusija. Esu tikras, kad didžioji dauguma balsuotų už“, – teigia mokinys. J. Cvetkovas priduria remiantis karinės jėgos panaudojimą ir teigia, kad mielai pats kautųsi už rytinės Ukrainos prijungimą prie Rusijos.

Kitas mokinys vardu Arsenijus nesutinka su tuo ir aiškina „vis negatyviau“ žvelgiantis į Krymo aneksiją. „Aš remiu savo šalį, tačiau manau, kad konfrontuoti su Vakarais yra kvaila. Viliuosi, kad šioje krizėje bus surastas taikus sprendimas“, – teigia jis.

Į naują kursą pozityviai žvelgia ne visi mokytojai. „Tai yra pasibaisėtina. Tai atviras vaikų smegenų plovimas“, – teigia Tamara Eidelman, dėstanti istoriją Maskvos 567 vidurinėje mokykloje. Pasak jos, kurse nekalbama apie tokius svarbius įvykius kaip Krymo totorių deportacija Antrojo pasaulinio karo metais.

Archangelsko mieste istoriją dėstantis Michailas Kopica teigia, kad buvo priverstas rašyti pasiaiškinimą po to, kai sukritikavo Rusijos karinį kišimąsi į Ukrainą. „Manau, kad mano užduotis yra bent šiek tiek priešintis iš žiniasklaidos mus pasiekiančios propagandos potvyniui“, – teigia pedagogas.

Parengta pagal Laisvosios Europos radiją

Šaltinis: www.bernardinai.lt