Juozas Venckus. Komunizmo pagrindai (II) Markso dialektinis materializmas

Pirmąją teksto dalį rasite čia

***

Dabar pažiūrėkime, ką Marksas padarė iš Hegelio minčių. Kadangi Hegelis kalba apie Dvasią, apie Absoliutą, tai į Dievą tikį žmonės toje Amžinoje Dvasioje matė Dievą ir todėl nemanė, kad Hegelis griauna tikėjimą į Dievą. Tikrumoje Hegelis yra panteistas, reiškia, jis nelaiko tos Dvasios begaline Asmenybe, visiškai atskira Esybe, kuri nesusilieja su medžiaga. Kaip ten bebūtų, Marksas visą Hegelio dialektiką apvertė: dvasios vieton jis įvedė materiją, arba medžiagą. Engelsas, Markso neatskiriamas draugas, atvirai sako, kad dialektika yra "mūsų geriausias įrankis ir mūsų aštriausias ginklas” (Engels: Feuerbach, Ed. Lasker, 1946, p. 384). Tas pats Engelsas sako kitoje vietoje: "Nieko nėra virš gamtos ir žmogaus, ir aukštesnės esybės, kurias mūsų religinė fantazija sukūrė, nėra nieko kita, kaip mūsų pačių atspindys” (Ludwig Feuer-bach, p. 364). Hegelio mintys yra suprantamos dvasios gyvenime, pvz. pirmiau žmogus yra ištvirkęs, pasileidęs, girtuoklis (tezė), paskui staiga atsiverčia, kuriam pats popiežius nėra pakankamai katalikas, kuriam kiekvienas alkoholio stiklelis yra dižiausias prasikaltimas (antitezė), paskui atslūgsta, atgauna pusiausvyrą (sintezė). Bet kaip yra su neprotinga gamta, su materija? Engelsas atrado ir negyvoje gamtoje dialektiką: pvz. miežio grūdas pasėtas yra tezė, kada supūva žemėje, — antitezė arba negacija, paskui išauga varpa — sintezė (Engels: Duhring, Ed. Dutt, New York, p. 154). Tas pats Engelsas sako, kad peteliškė kyla iš kiaušinėlių: kiaušinėliai yra tezė, kiaušinėliai pavirsta į peteliškes, tai yra kiaušinėlių dingimas arba paneigimas — antitezė, paskui atsiranda patelė su kiaušinėliais ir turi sintezę. (Ibid.) Geologijoje tas pats: pirmiau uolos (teigimas arba tezė), paskui uolų dingimas nuo vėjų, nuo lietaus (uolų paneigimas arba antitezė) ir naujas žemės paviršius (išdava arba sintezė) (Ibid. 155). Ne tik gamtoje, bet ir istorijoje taip pat visi įvykiai eina pagal dialektiką: proletariatas be turto, be nuosavybės (teigimas arba tezė), buržuazija su privačia nuosavybe (proletariato paneigimas arba antitezė) ir turtų bei mašinų su visokiais įrankiais perėjimas į proletariato bendrą naudojimą yra išdava arba sintezė. (Ibid. p. 30). Pats Hegelis pritaikė savo dialektiką istorijai: dialektikos dėsniais einant, susikūrė Prūsijos valstybė, o pagal Marksą ta pati dialektika veda žmoniją prie tokios santvarkos, kurioje nebebus nei klasių, nei valstybių. Visos Markso ir Engelso studijos, visi jų darbai neprivedė prie socializmo, kaip išvados, bet, priešingai, visos jų stadijos buvo tam atliktos, kad įrodytų, jog dialektika tinka ir negyvai gamtai, ir žmonijos istorijai, ir sociologijai. Dar kartą pakartojame, kas yra dialektika, panaudodami pavyzdį, kurį kiekvienas gali suprasti.

Imkime vištos kiaušinį, tai yra, pagal Marksą, tvirtinimas arba tezė, paskui iš to kiaušinio perisi viščiukas, jau reikia sakyti, kad kiaušinio nebėra ir tai yra kiaušinio paneigimas arba antitezė, moksliškai tariant, šito pasikeitimo išdava yra kita višta — sintezė.

Trumpai suglaudus, marksizmas štai kaip atrodo:

1) Pirmas Markso dėsnis yra Priešingumų dėsnis (la ley de los opuestos). Kiekvienas daiktas yra priešingų ypatybių vienetas. Marksas pripažįsta tik vadinamą intelektualinę kontradikciją, pvz. apskritas keturkampis. Tokio dalyko nėra. Marksui nėra prieštaravimo sakyti, kad daiktas save sunaikina arba save judina. Jis pats atvirai pasisako, kad jis nežinąs, kodėl kiekvienas daiktas turi būti priešingybių vienetas, bet, jo nuomone, jei vieną kartą šitą teoriją prileidi ir priimi, tai tada visi gamtos reiškiniai gerai išsiriša. Marksas, kaip matome, nesilaiko priežastingumo dėsnio (principium causalitatis). Aristotelio filosofija ir daugumos žmonijos protas sako, kad iš nieko nėra nieko, kas yra, turi turėti priežastį. Marksas nesilaiko taip pat vadinamojo identiškumo dėsnio, t. y. tas pats daiktas negali būti drauge ir kitas.

2) Antras Markso dėsnis yra Negacijos dėsnis. Pvz. grūdas, kurs pasėtas numiršta.

3) Trečiasis — Pasikeitimo arba Transformacijos dėsnis, pav. grūdas, kurs išaugina varpą.

Kokios yra Markso mokslo išvados?

1) Medžiaga yra autodinamiška arba pajėgi iš savęs, todėl ji nereikalauja jokių jėgų iš kitur, trumpai tariant, gamtai nereikia Dievo, kuris būtų ją padaręs ir ją tvarkytų.

2) Gamtai nereikia jokios dieviškos Išminties, kuri tvarko žvaigždynų kelius, kuri sukūrė gyvybę.

3) Medžiaga yra amžina. Išeina, kad pasaulis visados buvo nuo amžių, todėl nereikia jokio Kūrėjo.

4) Transformacijos dėsnis išaiškina viską: iš negyvos gamtos pasidarė gyvybė, ta gyvybė vystėsi, kol priėjo iki žmogaus.

Didelės reikšmės marksizmo teorijoje yra istorijos supratimas. Marksistinė teorija nesirūpina, ką dideli žmonės yra nuveikę. Marksas mano, kad, jeigu leisi Dievui tvarkyti pasaulį ir žmonių laisvai valiai nulemti pasaulio įvykius, tai neberasi įstatymų ir dėsnių istorijoje, nes laisva valia, — nesvarbu, ar ji bus Dievo ar žmogaus, — gali vienaip ar kitaip pasielgti. Marksui istorija pareina nuo produkcijos įrankių, nuo mašinų. Tokiu būdu turime tą garsųjį Markso materialistinį istorijos supratimą.

Marksas įveda į savo teoriją daug dalykų, kuriuos jis laiko aiškiais, tačiau kurie kaip tik nėra aiškūs, pvz. Priešingumų dėsnis. Kokie yra priešingumai, pvz., tarp vyro ir moters, tarp pozityvinės ir negatyvinės elektros, tarp šiaurės ir pietų magneto? Mes, gamtininkai, sakome, kad čia yra potencialų skirtumas, kaip elektroje, o gal tik tarp vienokių ar kitokių ypatybių, kaip pvz. vyre ir moteryje. Koks yra priešingumas tarp kiaušinio ir besimezgančio viščiuko? Mes nematome jokio priešingumo tarp sudėtų plytų bei cemento ir namo, kuris bus pastatytas iš tų plytų. Mes nematome ir negacijos dėsnio grūde. Tiesa, paprasti žmonės sako, kad pasėtas grūdas pirmiau supūva, paskui išdaigina augalą. Mums biologams bedygstąs grūdas nėra supuvimas, grūdo paneigimas, bet labai gilus gyvybės procesas, kurį reikia aiškinti kitais dėsniais ir kuriam nepakanka Markso negacijos dėsnio. Marksas sako, kad medžiaga yra amžina. Tegul jis pirmiau tai įrodo. Marksas kalba apie Transformacijos dėsnį, pagal kurį visi didieji gamtos reiškiniai vyksta, bet jis visiškai nepasako, kaip tas transformacijos dėsnis į gamtą pateko. Pagal Marksą viskas eina savaime magiškai. Taip pat Marksas nepripažįsta laisvos valios istorijoje. Marksistai mėgsta kalbėti apie vadinamą ,,su-perstruktūrą”. Superstruktūra, pagal Marksą, yra tų laikų žmonijos civilizacija, kultūra su menu, kaip muzika, literatūra, mokslu, išradimais ir pan. Ir visa šita superstruktūra pareina ne nuo žmogaus sielos, bet nuo produkcijos įrankių, nuo tos kovos stovio, kurioje tada yra proletariatas ir buržuazija. Pakeisk ekonomines sąlygas ir visa ta superstruktūra pasikeis. Visi pripažįsta, kad Rusijoje ekonominės sąlygos mažiausiai buvo priaugusios komunizmui, ir vistik komunizmas ten įsiviešpatavo Lenino, Stalino ir kitų dėka. Kas pirmiau buvo Rusijoje: ar atitinkamos komunizmui ekonominės sąlygos ar Lenino komunizmo struktūra? Ar Rusijoje komunistų laisva valia nieko nereiškė komunizmo įvedimui Rusijoje?

Apie kitas Marksizmo silpnybes pakalbėsime vėliau.

Trečiąją teksto dalį rasite čia

Perspausdinama iš Juozo Venckaus S.J. knygos „Komunizmo Pagrindai“, kurią išleido ,,Laiko“ spaustuvė, Buenos Airese, Argentinoje, 1954 metais.