Ar Seimas apgins šeimą?

Balandžio 9 d. Seime įvyko spaudos konferencija „Ar Seimas apgins šeimą?“ Ją surengė LR Seimo nariai ir Lietuvos žmogaus teisių koordinacinis centras.

Konferencijos tikslas – palaikyti daugumos Seimo narių iniciatyvą papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį, įtvirtinant jame  nuostatas, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Konferencijoje pranešimus  skaitė teisės filosofas, profesorius Saulius Arlauskas; filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Krescencijus Stoškus; Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas; Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, violončelininkė Silvija Sondeckienė. Taip pat pasisakė Seimo nariai Povilas Gylys, Mečislovas Zaščiurinskas ir Rytas Kupčinskas.

Konstitucijos straipsnio papildymui – 107 Seimo narių pritarimas

P. Gylys pabrėžė, kad politikai Seime dėl Konstitucijos 38-ojo straipsnio papildymo sudaro aiškią daugumą. Dėl jo pasirašė 107 Seimo nariai iš visų frakcijų. P. Gylys taip pat pasidžiaugė nevyriausybinių organizacijų parama.

„Pasaulyje vyksta didžiulė diskusija apie šeimos ateitį, esama įvarių pažiūrų. Manau, kad čia mes turime tam tikrą pranašumą, jog palyginus ankstyvoje stadijoje pradedame diskusiją dėl šeimos. Teisiškai ši probelma yra nemenka, kadangi Konstitucijoje suformuluota viena šeimos samprata, o Konstitucinio teismo išaiškinime – kita. Bet čia yra profesionalai, kurie tikrai galės paaiškinti savo poziciją giliau“, – sakė P. Gylys.

Pagrindiniai Mokslo, kultūros ir meno darbuotojų kreipimosi akcentai

Konferencijoje buvo paskelbtas Mokslo, kultūros ir meno darbuotojų kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo narius bei visus Lietuvos piliečius, raginantis  apginti šeimos ir vaikų ateitį Lietuvoje.

Pasak vieno iš pasirašiusiųjų kreipimąsi, teisės filosofo, profesoriaus Saulius Arlausko, pagrindinė šio dokumento idėja – aiškiai pasakyti, kas Lietuvoje turi formuoti šeimos politiką. „Šiuo klausimu esama daug spekuliacijų ir atrodo, kad šeimos politika formuojama ne Lietuvoje, bet turime kopijuoti tam tikrus svetimus modelius“, – kalbėjo jis.

S. Arlauskas priminė, kad Europos Sąjungoje aiškiai pripažinta, jog šeimos politika yra valstybių narių diskrecijos klausimas – jos pačios turi apsispręsti, kokią šeimos politiką formuoti. Taip pat ES pabrėžia, kad reikia perimti geruosius pavyzdžius, bet tai taip pat priklauso valstybių narių nuožiūrai. „Todėl kreipimosi iniciatoriai nori padrąsinti LR Seimą priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų Lietuvos valstybės viziją ir jos žmonių nuotaikas, supratimą apie šeimą“, – sakė S. Arlauskas.

Profesorius, pristatydamas pagrindinius kreipimosi akcentus, aiškino, jog kalbant apie šiemą reikia vadovautis ir Europos Sąjungos dokumentais, kur vienareikšmiškai pasakyta, kad tradicinė šeima – tai vyro ir moters santuoka. Pasak S. Arlausko, tai pabrėžiama ir Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ir Tarptautiniame politinių ir pilietinių teisių pakte bei Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Teisinikas įspėjo, jog esama labai daug spekuliacijų žmogaus teisių tema. Todėl „nereikia suprimityvinti ir vulgarizuoti žmogaus teisių supratimo. Žmogaus ir piliečių teisų deklaracijoje yra aiškiai pasakyta, kad žmonių laisvė išplaukia iš žmogaus protingo ir sąžiningo pasisprendimo. Jei kalbame apie laisvę tuoktis, šeimos narių teises, tokiu atveju mes turime argumentuoti savo sprendimus.“

Taigi, anot S. Arlausko, kita šio kreipimosi idėja yra surengti nacionalinį forumą, tarsi tribūną, „kurioje visi, turintys racionalių argumentų, galėtų ir turėtų pasisakyti bei būti išgirsti – kas yra šeima, santuoka ir kokia šeima ar santuoka Lietuvoje turėtų būti įtvirtinta.“

Filosofas K. Stoškus: Norisi ištiesti Seimui ranką

Spaudos konferencijoje kalbėję filosofas dr. Krescencijus Stoškus Seimo narių bendrą iniciatyvą dėl Konstitucijos 38-ojo straipsnio papildymo pavadino „retu įvykiu“. „Nors esu linęs į neviltį ir pesimizmą, dabartinės padėties dramatizavimą, kadangi jėgų, stabilizuojančių mūsų gyvenimo būklę yra labai nedaug, todėl šiandieną įsivaizduoju kaip stebuklingą įvykį, kuriame norisi ištiesti ranką Seimui ir dirbti kartu“, – sakė dr. K. Stoškus.

Pasak filosofo, šiandien vyksta tam tikras chaotizacijos procesas, todėl „mes dabar labai viltingai žvelgiame į šį Seimo dokumentą, visų partijų, frakcijų, suvokiančių žmonių sutarimą, kurie gali pasakyti  mūsų vadinamajai liberalizacijai stop“. Dr. K. Stoškus prisipažino, kad jis į nepriklausomybę atėjo kaip žmogus, siekiantis liberalizacijos, ir laisvė jam buvo didžiausias turtas. Tačiau, pasak jo, šiandien „laisvė peraugo į savivalę, savivalė į chaosą, o chaosas į valstybės griovimą“.

„Kiekviena  net pati protingiausia idėja, nuvesta iki loginės pabaigos, yra absurdas. Tūkstančius kartų civilizacijos istorija tą patvirtina. Šiandien ginčijama viskas, abejojama viskuo“, – įspėjo filosofas K. Stoškus.

Pasak jo, „bėdos, kurios griauna valstybę iš vidaus gali būti pavojingesnės už bet kokį išorinį priešą“. Todėl filosofas paragino toliau siekti bendradarbiavimo ir sutarimo esminių vertybių tautos ir valstybės išlikimui klausimas. O viena šių pagrindinių vertybių – tai šeima.

„Šeimoje yra visa valstybė – tai ir kartų santykiai, ir paklusimo, administravimo santykis, sugyvenimo, bendros ekonomikos. Iš tikrųjų mažiausia valstybėlė yra šeima“, - apibendrino jis.

V. Budnikas: Valstybė turėtų įsipareigoti saugoti santuoką

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas spaudos konferencijoje paaiškino, dėl ko vyksta ši diskusija ir „laužomos ietys“. Pasak jo, projekte, kurį patiekė Seimo nariai, iš esmės nieko ypatingo nėra, tik tiek, kad valstybė įpareigojama saugoti santuoką. Atsiranda tokia formuluotė: šeima sukuriama, sudarius santuoką, ji taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės, o valstybė saugo ir globoja ne tik šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, bet ir santuoką.

V. Budnikas išvardijo organizacijass ir valstybės institucijas, kurios tam priešinasi, kaip antai, Teisės institutas, Lygių galimybių  plėtros centras ir kt. Tačiau tam pritaria Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto atstovai, Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija bei daugelis kitų.

V. Budnikas pateikė trumpą apžvalgą, kaip šeima ir santuoka traktuojama kitų Europos valstybių konstitucijose. Pavyzdžiui, Austrijos civiliniame kodekse šeimos santykiai grindžiami santuokos sutartimi. Du skirtingų lyčių asmenys pareiškia savo valią gyventi neišardomoje sąjungoje bei gimdyti ir auklėti vaikus. Belgijoje  civilinė santuoka turi būti atlikta prieš santuokos palaiminimą. Vengrijos konstitucijoje pabrėžiama, kad šeima ir tauta yra svarbiausias koegzistavimo pagrindas. Latvijos konstitucija saugo ir remia vyro ir moters santuoką, šeimą, tėvų ir vaikų teises.

V. Budnikas apgailestavo, kad lyginant su tuo, kaip kitų Europos šalių konstitucijose įtvirtinta santuokos ir šeimos apsauga, Lietuva gan abejingai žvelgia į šeimą, valstybė jai skiria labai mažai dėmesio. „Todėl pasiūlymas sutvirtinti šeimos ir santuokos institutą bei teisinius santykius tarp žmonių, siekiančių sukurti šeimą, yra labai sveikintinas dalykas. Tad žmogaus teisių organizacijos ryžtingai palaiko tuos Seimo narius, kurie teikia pasiūlymus ir visokeriopai juos rems“, - patikino V. Budnikas.

S. Sondeckienė: Europa daug dėmesio skiria anomalijoms ir tiek mažai tikrai realybei

Profesorė Silvija Sondeckienė – taip pat vien Mokslo, kultūros ir meno darbuotojų kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimo narius bei visus Lietuvos piliečius, raginantį  apginti šeimos ir vaikų ateitį Lietuvoje autorių, paragino atsigęžti ir į gražias Lietuvos šeimos tradicijas, o ne vien dairytis į Europą. „Keista, kad Europos parlamentas tiek dėmesio skiria anomalijoms, ir tiek mažai dėmesio tikrai realybei, tikroms šeimos vertybėms“, – stebėjosi profesorė.

Pasak jos, pagrindinės šeimos vertybės turėtų būti meilė, atsakomybė, tarpusavio supratimas ir pareigos vaikų auklėjime. Ji ypač pabrėžė vaikų auklėjimo ir jų pareigų, o ne vien teisių svarbą. „Vaikų auklėjimas yra mūsų valstybės dabartis ir ateitis. Esu sunerimusi dėl visų tendencijų, ateinančių iš Europos. Kas yra šeima? Šeima yra mama ir tėvas. Ir jų pareigos šeimoje skirtingos, bet jie kartu augina vaiką ir augina jame visas būsimo piliečio pagrindines savybes“, – pabrėžė ji.

A. Staponkus: konferencija ir kreipimasis – paruošiamieji darbai

Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus  konferenciją bei Mokslo, kultūros ir meno darbuotojų kreipimąsi į Seimą ir Lietuvos pileičius įvardijo kaip pasirengimo nacionaliniam forumui darbus.

Jis pabrėžė, kad, jo nuomone, nacionaliniame forume reikėtų analizuoti ne tik teisinius šeimos pamatus, bet ir socialinę šeimos padėtį, šeimos moralines vertybes, dvasinį kultūrinį gyvenimą, taip pat atkreipti dėmesį į vieną svarbiausių dalykų – vaikų ir tėvų, šeimos sveikatą.

Visuotinį piliečių forumą diskusijoms apie šiemos ir tautos ateitį konferencijos organziatoriai  ketina surengti šiemet gegužę.

Mokslo, kultūros ir meno darbuotojų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius bei visus Lietuvos piliečius, raginantį  apginti šeimos ir vaikų ateitį Lietuvoje, pasirašė teisininkas prof. Saulius Arlauskas; violančelininkė prof. Silvija Sondeckienė; filosofas dr. Krescencijus Stoškus; Aldona Daučiūnienė; aktorė Elvyra Žebertavičiūtė; prof. habil.dr Arvydas Matulionis, smukininkas prof. Petras Kunca, architektas dr. Napalys Kitkauskas ir Antanas Staponkus.

Parengė Jurga Žiugždienė

Šaltinis: www.bernardinai.lt