Alvydas Medalinskas. Ar Lietuva savo įstatymais nori įteisinti Lenko kortą?

Praėjusią savaitę Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis pripažino, kad Lenko korta, kurią turi ir kandidatas į prezidentus Valdem...

Praėjusią savaitę Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis pripažino, kad Lenko korta, kurią turi ir kandidatas į prezidentus Valdemaras Tomaševskis, yra gana kontraversiškas teisinis dokumentas, nes susijęs su šio dokumento turėtojo įsipareigojimais kitais valstybei. Tai, kodėl šią savaitę Seime bus svarstomas įstatymo projektas, parengtas jau kitų įtakingų socialdemokratų, kuriuo remiantis pirmą kartą iš principo gali būti pripažintas teisiškai tokios Lenko kortos veikimas Lietuvoje?

Tas įstatymo projektas tai socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės ir kito įtakingo socialdemokrato, Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo parengtas siūlymas dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Juo remiantis Lietuvos Respublikos piliečių pavardės galėtų būti įrašytos nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tik pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

Šiame straipsnyje nenagrinėsiu momentų, susijusių su galimu Lietuvos Konstitucijos pažeidimu, jeigu tokia nuostata būtų įtvirtinta, nors lyg tai Seimo nariai, juo labiau įtakingi valdančiosios koalicijos atstovai, turėtų visų pirma laikytis Konstitucijos. Taip pat ir tos nuostatos, kad lietuvių kalba pagal Lietuvos Konstitucija yra valstybinė.

Taip pat sakau, kad visą laiką buvau už tai, jog pirmame Lietuvos Respublikos paso puslapyje būtų įrašyta asmens pavardė lotyniškais lietuviškais rašmenimis, o kitame lape jau būtų galima padaryti įvairius kompromisus, nepažeidžiant Konstitucijos.

Bet norėčiau pažvelgti į vieną iki šiol dažnai nutylimą aspektą, kurio arba minėto projekto autoriai nesuvokia, arba jį ignoruoja, kas būtų labai liūdna. Nemanau, kad to nesupranta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) aktyvistai, kurie yra šio siūlymo iniciatoriai, pateikto dabar dviejų įtakingų socialdemokratų partijos narių rankomis.

I.Šiaulienė ir G.Kirkilas savo projekte pažymi, kad jų siūlymai veiktų tik, kaip išimtys, t.y. tik tokiu atveju, kai to siekia užsienio valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės, o taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, pateikę dokumento šaltinį, kuriame jų pavardė yra įrašyta nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Bet yra vienas labai svarbus punktas: dokumento šaltiniu gali būti kompetentingos užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, o nepasakoma, kas tai yra.

Todėl pažiūrėkime, kaip šis neapibrėžtumas paveiktų kiekvieną išimties atvejį.

Visų pirma, neaišku, kas turima galvoje, kai sakoma, kad įrašą Lietuvos Respublikos pase, tokį, kaip skelbia jų kiti dokumentų šaltiniai, gali norėti turėti kitos valstybės piliečiai. Matyt, turėta omenyje tuos asmenis, kurie turi dvigubą pilietybę, suteiktą jiems, kaip išimtį Lietuvos prezidento dekretu. Kitaip būtų nesuvokiama, kokiu būdu kitos valstybės pilietis gali dar norėti turėti įrašą Lietuvos pase, nes neaišku, kaip tas kitos valstybės pilietis bendrai galėtų Lietuvos piliečio pasą gauti.

Suprantama taip pat, kad šia įstatymo norma pasinaudotų ištekėjusios už užsieniečių lietuvaitės, ypač, jeigu jų pavardės rašomos originalo kalba nelietuviškais lotyniškais rašmenimis. Pavyzdžiui White ar Xan. Jų noru rašyti savo pavarde originalo kalba ir nesusipratimais, kai tai neleidžiama, dažnai argumentuojamas šio įstatymo poreikis.

Galima irgi suvokti, jei koks asmuo be pilietybės, atsidūręs Lietuvoje, paprašęs mūsų valstybės pilietybės ir ją gavęs, norėtų turėti naujame pase, įrašą ne tik lietuviškais, bet ir nelietuviškais lotyniškais rašmenimis, kaip kituose jo dokumentuose.

O dabar pabandykime paklausti savęs, kokia kategorija Lietuvos piliečių turi kitose valstybėse išduotus dokumentus, išskyrus jau minėtus aukščiau atvejus. Tada suprasime, kodėl šį siūlymą taip stumia LLRA veikėjai, gavę Lenko kortas. Man keista, kad iki šiol Lietuvos politikai, diplomatai nepaklausia tiesiai šviesiai kolegų Lenkijoje, kam jiems reikėjo dalinti šias kortas Lietuvoje. Lenko korta ne šiaip sau apibrėžia priklausymą lenkų tautai, kaip kas nors Lietuvoje gali manyti. Viena ryškiausių jos ypatybių yra ta, kad taip apibrėžiama ,,didžiosios Lenkijos“ teritorija tarpukaryje, užėmus Varšuvai dalį žemių Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje.

Kiek suprantu, Lietuva neturi informacijos, kiek mūsų valstybėje yra išdalinta Lenko kortų, kurios yra tarsi pakaitinis dokumentas kitos valstybės pilietybei. Taip Varšuva apeina ir konstitucinę nuostatą, kad Lietuvoje negali būti dvigubos pilietybės.

Beje, nuo panašių atvejų, prisimindami ir autonomininkų Šalčininkuose bei Vilniaus rajone veiksmus pirmais Nepriklausomybės metais, norėjo apsisaugoti Lietuvos Konstitucijos kūrėjai. Dabar vieni iš entuziastų priimti įstatymą, suteikiantį galią Lenko kortai Lietuvoje yra LLRA veikėjai, tarp kurių daug ir tų laikų autonomininkų.

Labai norėčiau tikėti, kad skirtingai nuo LLRA vadovybės, didžiajai daliai lenkų, gyvenančių Lietuvoje, Lietuvos piliečio pasas, reiškia ir jų lojalumą Lietuvos, o ne kokiai kitai valstybei. Jie gali norėti savo pavardę rašyti ne tik lietuviškais rašmenimis, bet ir nelietuviškais rašmenimis, kas dar kartą noriu akcentuoti gali būti priimtina tik tada, jei yra įrašas Lietuvos piliečio pase ir lietuviškai rašmenimis. Bet ištiesus jiems ranką, reikia pastebėti, kad įstatymo normoje, pasiūlytoje I. Šiaulienės ir G. Kirkilo, nepakanka žmogui tik parašyti pareiškimą, kuriuo remiantis būtų užrašyta nelietuviškais lotyniškais rašmenimis jo pavardė. Tam reikia pagrįsti dokumento.

Tokiu būdų šio įstatymo rengėjai ne tik įteisina Lenko kortą, kaip šaltinį dokumento savo pavardės parašymui Lietuvos Respublikos pase, bet netgi patys skatina tuos Lietuvos lenkus, kurie Lenko kortos neturi, jas pasiimti. Juk kitų valstybių išduotų kompetentingų institucijų dokumentų, kuriuos galėtų turėti Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus ištekėjusias lietuvaites ir turinčius dvigubą pilietybę, kaip ir nėra.

O labai tikiuosi, kad okupacinės valdžios išduoti dokumentai, kai Pietryčių Lietuvą tarpukariu valdė Lenkija ar visą mūsų valstybę užėmė Sovietų Sąjunga, nebus laikomi Lietuvoje kitos valstybės kompetentingos institucijos išduotais dokumentais.

Tai gal pradžioje išnagrinėkime visas kontraversijas, susijusias su Lenko kortos buvimu Lietuvoje, apie ką minėjo praėjusią savaitę ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, apibrėžkime, kokie kitų valstybių išduoti dokumentai gali būti šaltinis, kuriuo būtų remiamasi Lietuvos įstatyme priimtai normai įgyvendinti, o tada tik ir spręskime: atitinka toks įstatymas mūsų valstybės ir jos piliečių interesus ar ne.

Juo labiau, gal ir ne visada reikia kito dokumento, kaip šaltinio? Juk Lietuvos piliečio pase jau yra įrašyta asmens pavardė lietuviškais rašmenimis. Gal piliečiai, pateikę prašymą, galėtų išreikšti valią, kaip jų pavardę surašyti ir nelietuviškais rašmenimis.

Priešingu atveju, gaunasi, kad projekto autoriai nežinia, kodėl Lietuvai kelia daug papildomų problemų. Tik jie ir gali atsakyti, ar to reikalavo LLRA ar dar kas nors.

Ne vienas Lietuvoje, stebėdamas žodines batalijas dėl šio įstatymo nuostatų, matyt, yra pagalvojęs, ko čia laužomos ietys dėl tokių, jiems atrodytų, nereikšmingų dalykų. Bet kartais per nereikšmingus įstatymus yra parengiama landa dideliems dalykams. Turime pripažinti, kad dėl šio įstatymo Lietuvos valstybė jaučia milžinišką spaudimą. Dėl nereikšmingų įstatymų toks spaudimas nepriklausomai valstybei nėra daromas.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Susiję

Įžvalgos 8670807901112219627

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item