Zita Šličytė. Konstitucinis Teismas priima politikų užsakymus

Politikai į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išaiškinimų, kreipiasi beveik visais klausimais. Nejau Konstitucija parašyta taip neaiš...



Politikai į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami išaiškinimų, kreipiasi beveik visais klausimais. Nejau Konstitucija parašyta taip neaiškiai, kad mums ją vis reikia papildomai aiškinti? Pavyzdžiui, kad ir dėl to, kas yra šeima. Apie tai pokalbis su viena iš Konstitucijos kūrėjų advokate, Klaipėdos miesto tarybos nare Zita Šličyte.

- Kaip jūs suprantate šeimos apibrėžimą? Ar rengdami Konstituciją tikėjotės, kad po kelių dešimtmečių kažkam taps neaišku, ką laikyti šeima?

- Konstitucijoje labai aiškiai parašyta, kas yra šeima, ir šiuo klausimu niekam nieko nereikėtų aiškinti. 1992 metų spalio 25 dieną Lietuvos žmonės, balsuodami už Konstituciją, viską puikiai suprato. Suprato, kas yra parašyta Konstitucijos 38 straipsnyje, kur sakoma, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, kad vyras ir moteris laisvu noru sudaro santuoką ir sukuria šeimą. Nejau tada tauta balsavo už vyro santuoką su vyru? Manau, kad visi tada ir be išaiškinimų suprato, kas yra šeima.

Mūsų Konstitucija yra parašyta labai aiškiai ir jos aiškinti nereikia.

Antra, KT net neturi įgaliojimų savo interpretacijomis Konstitucijos aiškinti. Pagrindiniame šalies įstatyme yra 105 straipsnis, kuris aiškiai apibrėžia KT galias. KT nagrinėja ir sprendžia, ar šalies įstatymai, Seimo priimti teisės aktai, Vyriausybės, prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai. KT taip pat teikia išvadas, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per prezidento ir Seimo narių rinkimus, ar prezidento sveikatos būklė leidžia jam toliau eiti pareigas, ar tarptautinės sutartys neprieštarauja mūsų Konstitucijai, ar Seimo narių, valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkalta, konkretūs veiksmai neprieštarauja Konstitucijai. Tarp tų įgaliojimų niekur nėra parašyta, kad KT užsiima Konstitucijos aiškinimu.

Toks mąstymas, kad įstatymai yra parašyti taip neaiškiai, jog jiems reikia aiškinimų, atėjo iš tarybinių laikų. Žmonės negali gyventi pagal tokius įstatymus, kurių nesupranta. Juo labiau kad Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas, priimtas tautos referendumu. Nejau mūsų tauta 1992 metų spalio 25 dieną balsavo nesuprasdama, už ką balsuoja?

Tačiau net pats KT pirmininkas yra pasakęs, kad KT išaiškinimais yra papildomi Konstitucijos straipsniai. To negali būti. Konstitucija pradėta rašyti iš naujo. Net trūksta žodžių, kas darosi Lietuvoje su tais išaiškinimais.

- O kas darosi?

- Paimkime pirmąjį Konstitucijos skirsnį „Lietuvos valstybė“. Jis gali būti keičiamas tik referendumu. Seimas negali nieko pats keisti. 7 straipsnyje parašyta, kad negalioja joks įstatymas ar teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai reiškia, kad bet koks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, yra niekinis, jis negalioja nuo jo priėmimo momento.

Tačiau didžiulė problema, kad niekas tų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai, negrąžina į pirminę padėtį. Tai vilkinama metų metais. Metų metais galioja prieštaraujantys Konstitucijai įstatymai. Pateiksiu pavyzdį, iki ko degradavome. Štai 2012 metų vasario 6 dieną KT paskelbė garsųjį nutarimą dėl sumažintų pensijų. KT paskelbė, kad šitas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tačiau šitie teisės profesionalai, puikiai suvokdami, kad Lietuvoje nė dienos negali galioti Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas, patys parašė, kad KT nutarimas turi būti paskelbtas 2012 metų rugsėjo 21 dieną. Taigi pats KT savo nutarimą septyniems su puse mėnesio padėjo į stalčių. Man dėl to net norisi siūlyti jiems apkaltą. Dėl to, kad KT, puikiai suvokdamas situaciją, tarnauja politikams, kurie nenori ar neturi galimybių kompensuoti pensijų. Po šio savo poelgio KT mano akyse tapo niekine institucija. Ypač kai tame KT nutarime minima net vienuolika įstatymo prieštaravimų Konstitucijai, o nutarimas tokiam ilgam laikui padedamas į stalčių. Kam tuomet tarnauja KT? Gal politikams?

- Nejau KT priima sprendimus pagal politikų užsakymą?

- Taip. Beraščiai politikai sukūrė KT kultą. Gal kai kurie politikai nėra beraščiai, bet kai jiems naudinga, jie nemoka skaityti Konstitucijos ar KT nutarimų. Todėl vėl ir vėl kreipiasi. Politikai sukūrė tokį KT kultą, kad KT net juos pačius užvaldė, užvaldė įstatymų leidybą, pasikėsino į aukščiausias tautos galias. Politikai be KT bijo žengti žingsnį.

Dar viena kuriozinė situacija. Šiemet KT skelbia sausio 16 dienos nutarimą dėl prokuroro nepriklausomumo. KT teko aiškinti net keturis savo ankstesnius nutarimus: 2000 m. kovo 30 d., 2003 m. sausio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. Nejau skaitant keturis nutarimus įmanoma nesuprasti, kas parašyta? O nesupranta mūsų valstybės vadovė, kuri bando ginti savo generalinį prokurorą.

Kai mes pateikėme tautai balsuoti dėl Konstitucijos 1992 metų spalį, 118 straipsnyje buvo parašyta, kad „prokurorų ir tardytojų skyrimo tvarką ir jų statusą nustato įstatymas“. Deja, Artūras Paulauskas, būdamas Seimo pirmininku, o iki tol - prokuroru, nutarė, kad prokurorus reikia paleisti, kaip nepažabotus žirgus. Jis pateikė Konstitucijos 118 straipsnio pataisą, o 2003 metais kovo 20 dieną performuluota, kad „prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo“. Taigi ką čia belieka aiškinti?

Mūsų prokurorai tapo labiau nepriklausomi nei teisėjai. O taip būti negali. 2003 metų Konstitucijos pataisa leista prokurorams daryti ką nori. Nori - tyrimą pradeda, nori - nutraukia. Visos svarbiausios korupcijos bylos nugesinamos, nes prokuroras yra prokuroras ir nieko neklauso. Jis klauso tik įstatymo. Tai buvo didžiulė klaida.

Prokurorai iškelti į tokį konstitucinį rangą, kad jų veiklos niekas nekontroliuoja. Bet ar nuo to pagerėjo prokuratūros darbas? O KT apskritai pasidarė kažkokia antgamtinė jėga. Už Konstitucijos perrašinėjimą jis nusipelno apkaltos.

Šaltinis: www.respublika.lt

Susiję

Zita Šličytė 8470142600753044586

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item