Tomas Matulevičius. Enochas Powellas, arba darbo imigracija Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėjo darbo imigracijos diskursas ir jau yra siūlomi konkretūs įstatymo projektai, kurie leistų įsivežti...



Pastaruoju metu Lietuvoje suaktyvėjo darbo imigracijos diskursas ir jau yra siūlomi konkretūs įstatymo projektai, kurie leistų įsivežti kvalifikuotą darbo jėgą iš kitų šalių. Esama padėtis dėkinga tuo atžvilgiu, kad galima atsižvelgti į kitų šalių patirtis, numatyti galimas grėsmes ir jeigu reikia keisti politikos kursą. Šiuo metu kaip niekas kitas būtų aktualus Enochas Powellas, britų politikas bei akademikas, kalbėjęs apie darbo jėgos imigracijos keliamas grėsmes dar tik prasidėjus šitiems procesams Didžiojoje Britanijoje. Už savo pasakytas mintis taip vadinamos „Kraujo upių“ kalbos metu, Enochas Powellas nukentėjo asmeniškai. Jis turėjo pasišalinti iš savo posto ir buvo politiškai marginalizuotas. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Enocho Powello Kraujo upių (angl. Rivers of Blood) kalba

Minėta kontraversiška kalba buvo pasakyta 1968 metais viename konservatorių partijos suvažiavime. Enochas Powellas, pradėdamas kalbą, užsiminė apie pokalbį su vienu pagyvenusiu rinkėju iš jo rinkimų apygardos. Rinkėjas teigė, kad „nemato sau ir savo vaikams perspektyvų šioje šalyje“, kadangi jaučiasi tėvynėje kaip svetimas. Rinkėjas matė, kaip jo tėvynėje vyksta sparti transformacija.

Kalbos metu Enochas Powellas svarstė, kaip tinkamiausiai kontroliuoti imigracijos mastus, nors kaip pats prisipažino, jis neatsiminė istorinio pavyzdžio, kuriuo galėtų pasiremti. Jo pasiūlymas – nustatyti imigracijos ribą ir skatinti imigrantus vėliau grįžti į savo kraštus ar, paprasčiau kalbant, reemigruoti. Todėl jam nepatiko tendencija, kada imigrantai iš savo gimtųjų kraštų atsigabendavo likusius šeimos narius. Anot jo, tos „šeimos taip tapdavo materialiu pagrindu ateivių populiacijos augimui“. Taigi jis siūlė atvykusiems sukurti humaniškas sąlygas grįžti namo, kad pastarieji galėtų susivienyti su šeima tėvynėje.

Kaip toliau pažymėjo, jis nėra nusistatęs prieš imigrantus ir nemano, kad jiems turėtų būti suteiktas antros klasės piliečio statusas, tačiau jis mato, kad ateiviams dėl kalbos nežinojimo, vietinės kultūros bei darbo etiketo neišmanymo yra natūraliai sunku pritapti ir integruotis. Problema yra ta, kad kaltė dėl negebėjimo integruotis yra verčiama ant nekaltų ir padorių britų piliečių. Jiems nepelnytai priperšamos rasizmo bei ksenofobijos etiketės. Tuo pačiu valdžia suteikia imigrantams privilegijų. Sakykim, atvykusiems užsieniečiams kompanijos nenorėdavo kelti tokių pat kompetencijos reikalavimų, kaip vietiniams gyventojams. Imigrantams taip pat būdavo lengviau patekti į ligoninę. Vietinės firmos negalėdavo atsisakyti teikti paslaugas.

Dar viena jo įžvelgta problema yra atskirų imigrantų getų kūrimasis. Jis konkrečiai papasakojo apie vieną senyvą moterį, kuri turėjo didžiulį butą ir šalia kurios vienu metu pasiliko gyventi tik juodaodžių bendruomenė. Toji moteris nenorėjo nuomoti savo buto juodaodžiams, taigi jai trūko pajamų. Tuo tarpu užsieniečiai su dama elgėsi nepagarbiai – anksti ryte ateidavo ir prašydavo pasinaudoti telefonu, palikdavo ekskrementus jos pašto dėžutėje, grasindavo susidorojimu. Ji bijojo, kad ją suims policija dėl rasizmo.

Šita istorija iliustruoja mintį, kad kai imigrantai gyvena geografiškai susitelkę, tai yra mažesnė tikimybė, kad jie asimiliuosis. Aplinka neverčia jų taip elgtis. Tokiu atveju atvykusieji stengiasi išryškinti savo religinius ar rasinius skirtumus. Tarkim, jis teigė, jog vietinė sikhų bendruomenė nenorėjo priimti vienodų darbo sąlygų valstybės tarnyboje ir siekė savo grupei privilegijų. Britų politikas pridūrė, kad jau tuomet, 1968 metais įsigalėjęs Rasių santykių bilis (angl. Race Relations Bill) sudarė sąlygas atvykusiems žmonėms organizuotis, išnaudoti ir viktimizuoti vietinius britus.

Už kalboje išsakytas mintis Enochas Powellas buvo pašalintas iš konservatorių šešėlinio kabineto. Jo kalbą pasmerkė tuometinis konservatorių partijos lyderis Edward'as Heath'as. Kita vertus, britų politikas susilaukė daug paramos iš gyventojų ir jo pašto dėžutę užplūdo palaikymo laiškai.

Ar išsipildė Enocho pesimistinės prognozės?

Ar praėjus 40 metų po minėtos kalbos galime teigti, jog išsipildė Enocho pranašystės? Iš esmės – taip. Enochas buvo teisus dėl sulėtėjusios imigrantų asimiliacijos ar jos nebuvimo. Kaip pažymi telegraph.com, apie 50 proc. visų etninių mažumų atstovų gyvena vietose, kuriose vietiniai baltaodžiai britai nesudaro daugumos.[1] Skaitmeninės technologijos taip pat leidžia imigrantams palaikyti kultūrinį ryšį su savo gimtiniais kraštais. Asimiliacijos nebuvimą ar silpnumą rodo ir faktas, kad 1 iš 9 mokyklų Didžiojoje Britanijoje oficiali anglų kalba nėra pagrindinė dėstymo kalba.

Antras išsipildęs perspėjimas buvo dėl vietinių britų viktimizacijos bei užtildymo. Nors Enochas Powellas kaip probleminę grupę minėjo sikhus, tačiau pasirodė, kad daugiausia pretenzijų į privilegijas turi musulmonų bendruomenė[2]. Valstybė, norėdama įtikti ir nepasirodyti netolerantiška, legalizavo poligamines santuokas, kurios buvo sudarytos užsienyje. Žinoma, pačioje šalyje britai negalėjo legaliai sudaryti tokių vedybinių susitarimų. Valstybei taip pat tenka finansiškai išlaikyti skaitlingą musulmonų mažumos dalį. Čia svarbu pažymėti, kad pusė musulmonų vyrų bei trys ketvirtadaliai musulmonų moterų neturi šalyje darbo[3].

Musulmonų bendruomenė taip pat kelia iššūkių dėl teroristinių išpuolių. Aišku radikalizuojasi nedaug šios religijos atstovų, bet problema yra ta, kad Britanijos valdžia draudžia kitiems taikiai nusistačiusiems žmonėms kalbėti apie teologinę išpuolių pusę. Sakykim, po britų kareivio Lee Rigby'io nužudymo Londone, David'o Cameron'o vyriausybė uždraudė į šalį atvykti islamo kritikams Pamelui Geller'iui bei Robertui Spencer'iui. Pastarieji aiškino, kad išpuolį įvykdę jauni vyrai rėmėsi Koranu. Taip pat nerimą kelia tai, kad D. Cameron'as mano, jog islamas yra taikinga religija, o išpuoliai įvyksta dėl musulmonų negebėjimo integruotis į britų visuomenę. Todėl premjeras viktimizuoja ne vien islamistus, bet ir krikščionis fundamentalistus bei nacionalistus, kurie nesutinka su esama tvarka ir kalba apie moralines bei kitas skirtis[4].

Pabaigai, Enochas Powellas buvo teisus kalbėdamas ir apie imigracijos ribojimo nebuvimą. Pasak vienos patikimais duomenimis paremtos konspiracinės teorijos, kairiųjų vyriausybės netgi intencionaliai norėjo atsigabenti kuo daugiau imigrantų iš kitų valstybių, kad būtų dirbtinai sukonstruota multikultūrinė visuomenė. Žinoma, patys kairiųjų politikai aiškino, jog imigracija yra vykdoma grynai dėl ekonominių priežasčių[5].

Ko iš viso to gali pasimokyti Lietuva?

Jeigu Didžiojoje Britanijoje Tony'io Blair'o bei Gordon'o Brown'o vyriausybės dirbtinai kūrė multikultūrinę visuomenę, nepaisydami visuomenės nuomonės, tai tuo labiau reikėtų būti atsargiems mūsų šalyje. Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje yra didžiulis atotrūkis tarp politinio elito ir paprastų žmonių. Taigi neverta abejoti, kad masinė imigracija būtų naudinga partijoms. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje imigrantai linkę balsuoti už partijas, kurios sudarė sąlygas atvykti į šalį gyventi ir dirbti joje.

Taip pat yra nemaža tikimybė, kad prasidėjus imigracijai, Lietuvoje įsitvirtintų multikultūrinis bei ksenofobijos diskursai, kurie iš esmės būtų represyvūs opozicijos atžvilgiu ir viktimizuotų vietinius gyventojus. Taipogi reikia atsargiai žvelgti į verslo atstovų norus, kadangi daliai įmonių vienintelis pranašumas konkuruojant su Vakarų įmonėmis yra pigi darbo jėga, todėl jie būtų suinteresuoti, kad lietuvius pakeistų už mažesnį atlyginimą dirbantys imigrantai.

Ramina tai, kad Lietuva, skirtingai nei Didžioji Britanija, turi didžiulį privalumą. Ji nėra materialiai turtinga. Tai reiškia, kad egzistuoja toks automatinis mechanizmas, kuris užtikrintų dalies imigrantų migravimą kitur, kad jie bandytų ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų Vakarų valstybėse.

[1] Žr. Immigration: We must break down the barriers of Britain’s ghettos . <http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/immigration/10233993/Immigration-We-must-break-down-the-barriers-of-Britains-ghettos.html>
[2] Sikhų bendruomenė, tuo tarpu, laikoma viena iš sėkmingiausių integravusių mažumų ir antra pagal finansinį aktyvumą kaip religinė grupė (po žydų)
[3] Žr. Britain's coping classes at breaking point. < http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/8054403/Britains-coping-classes-at-breaking-point.html> 
[4] Žr. State multiculturalism has failed, says David Cameron. <http://www.bbc.co.uk/news/uk-politics-12371994>
[5] Žr. How Labour threw open doors to mass migration in secret plot to make a multicultural UK. <http://www.dailymail.co.uk/news/article-1249797/Labour-threw-open-doors-mass-migration-secret-plot-make-multicultural-UK.html#ixzz2sZUFcStL >

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję

Tomas Matulevičius 7015075240655868646
item