Putino dalybos - Ukrainai karas, Lietuvai sankcijos

Kol Europa ir Amerika svarsto, ar taikyti sankcijas Rusijai dėl Krymo okupacijos, Lietuva pati pirmoji sulaukė sankcijų - Rusija pradėjo maisto produktų tiekimo blokadą per lietuviškus terminalus. O padėtis Ukrainoje vis aštrėja: Rusija sutraukė prie Ukrainos sienų milžiniškas karines pajėgas, o Ukraina į tai atsako 60 tūkst. savanorių mobilizacija.

A.Butkevičius vakar pripažino, kad Rusija oficialiai pranešė blokuojanti maisto produktų tiekimą per Lietuvą: „Yra gautas raštas Klaipėdos terminaluose. Taip pat gauti raštai tose kompanijose, kurios eksportuoja produkciją per uoste esančius terminalus į Rusiją. Ir tuose raštuose yra pasakyta, kad eksportas iš Lietuvos, Klaipėdos jūrų uosto terminalų ir kai kurių gal kitų terminalų, į Rusiją yra negalimas. Ir prašoma nukreipti maisto produktų reeksportą, eksportą per kitus uostus“.

Jau keletą dienų yra įvesti Rusijos inicijuoti apribojimai, sustabdytas maisto produktų išvežimas į Muitų sąjungą. Lietuvos premjeras apie patiriamus nuostolius kalbėjo abstrakčiai: „Paskaičiuoti galima labai paprastai. Per metus per Klaipėdos uoste esančius terminalus yra reeksportuojama ir eksportuojama į Rusiją daugiau kaip 1 mln. tonų maisto produktų“.

Karas jau netrukus

Ukrainos politikos analitikas Pavelas Nusas pareiškė, kad oficialiai Rusijos karinės pajėgos operaciją Ukrainoje pradės kovo 17-18 dienomis.

„Mano nuomone, vadinamojo atsarginio plano B įgyvendinimo bus imtasi po kovo 16-osios referendumo. Jau kovo 17-18 dienomis Rusijos karinės pajėgos oficialiai pradės veržtis į kontinentinę Ukrainą - vienu metu iš pietų ir vakarų. Iš Krymo bus pradėta Chersono ir Nikolajevo okupacija, bus bandoma perimti Dniepro pakrantės linijos kontrolę. Kartu Rusija bandys patekti į Mariupolio ir Berdiansko teritorijas - siekdama į savo rankas perimti prieigą prie Azovo jūros. Taip nutiktų jūrinio intereso intervencijos atveju. Patys matome, kaip Rusijos kariuomenė mobilizuoja jėgas prie sienų su mūsų Tėvyne, matome, kad Rusija pasirengusi visiems įmanomiems karinių veiksmų scenarijams“, - teigia ekspertas.

Ukrainos Parlamentas vakar vienbalsiai pritarė pasiūlymui įkurti Nacionalinę gvardiją, kurią sudarys 60 tūkst. savanorių, galinčių padėti atremti Rusijos ekspansinės politikos grėsmę. Šis Aukščiausiosios Rados nutarimas buvo priimtas 262 balsais prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą Rusijos pajėgų kontroliuojamame autonominiame Krymo regione dėl perėjimo prie Kremliaus valdymo.

Pagal naująjį įstatymą, Nacionalinė gvardija bus formuojama Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės pagrindu. Ji vykdys teisėsaugos funkcijas, kurių tikslas - saugoti piliečių, visuomenės ir valstybės teises, laisvę bei teisėtus interesus, ginti juos nuo nusikalstamų ar kitokių įstatymus pažeidžiančių veiksmų, taip pat neteisėtų sukarintų arba ginkluotų grupuočių, teroristinių organizacijų, organizuotų grupių ir nusikalstamų organizacijų. Numatoma, kad Nacionalinė gvardija bus savarankiškos pajėgos.

Aneksijai pasiruošta

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šalies Pietinėje karinėje apygardoje prasidėjo didelio masto karinės pratybos. Teigiama, kad manevruose dalyvauja apie 8500 karių, taip pat artilerijos ir raketinės artilerijos daliniai. Kaip ilgai truks pratybos, nenurodoma. Pratybos greičiausiai sukels dar daugiau politinės įtampos tarp Maskvos, Kijevo, Vašingtono ir ES.

Kaip sakė Krymo Parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas, Rusija gali prisijungti dabar Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį per kelias savaites po sekmadienį vyksiančio referendumo dėl regiono politinio statuso. Referendumo Kryme, kur etniniai rusai sudaro apie 60 proc. gyventojų, rezultatai, kaip manoma, atvers kelią regiono prijungimui prie Rusijos.

Po referendumo Rusijos Parlamento žemieji ir aukštieji rūmai surengs balsavimą dėl aneksijos patvirtinimo, o prezidentas Vladimiras Putinas tars galutinį žodį.

„Čia, Kryme, mes manome, kad šie trys veiksmai užtruks daugiausiai dvi savaites, o baigiantis šiam terminui mes turėsime Konstituciją. Tada nusiųsime ją Rusijos Parlamentui patvirtinti“, - sakė V.Konstantinovas.

Krymo Parlamentas antradienį paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos. Parlamento pranešime teigiama, kad jeigu balsavimo rezultatai bus teigiami, Krymas taps nepriklausomas ir nedelsiant Maskvai bus pateiktas prašymas dėl aneksijos.

V.Konstantinovas pridūrė, kad valdžia Kryme jau perėmė regiono Juodosios jūros naftos ir dujų telkinių kontrolę, ir pareiškė, kad Rusijos bendrovės, įskaitant milžinę „Gazprom“, turėtų dalyvauti išteklių gavybos operacijose. „Šie telkiniai ir platformos pereis į Krymo Respublikos valdžios rankas. Mes jau saugome juos. Tai yra mūsų telkiniai ir mes kovosime už juos“, - sakė Parlamento pirmininkas.

Krymo valdžia atsisako pripažinti naująją valdžią Kijeve po prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstatydinimo vasario 28 dieną.

Referendumo nepripažins

Vakar priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Rusiją nedelsiant išvesti savo neteisėtai įvestą kariuomenę iš Ukrainos. Europarlamentarai smerkia Rusijos agresiją Kryme pažeidžiant tarptautinę teisę ir įspėja, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ES saugumui. Jie pažymi, kad artėjantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra neteisėtas, o tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Rusijos Parlamentu yra neįmanomas.

Europarlamentarai griežtai smerkia Rusijos agresiją ir invaziją Kryme, „kuris yra neatskiriama Ukrainos dalis ir kurio atitinkamą statusą yra pripažinusi Rusijos Federacija ir tarptautinė bendruomenė“. EP ragina „tuojau pat išvesti visas Ukrainos teritorijoje neteisėtai dislokuotas karines pajėgas“.

Rusijos deklaruojamas tikslas apsaugoti rusakalbius Krymo gyventojus yra visiškai nepagrįstas, nes jie nepatyrė ir nepatiria jokios diskriminacijos, pažymi EP nariai. Jie taip pat „smerkia oficialią Rusijos doktriną, pagal kurią Kremlius tvirtina turįs teisę panaudoti jėgą suvereniose kaimyninėse šalyse siekiant „apsaugoti“ ten gyvenančius rusų tėvynainius, kaip prieštaraujančią tarptautinei teisei ir normoms“.

Rusijos atsakas

Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas neatmetė galimybės, kad Maskva atsakys „simetriškomis“ ekonominėmis sankcijomis Vakarų šalims.

„Tikimės, kad bus taikomos tik politinės sankcijos, o ne visas paketas, turėsiantis poveikį ekonomikai, - apie Vakarų šalių sankcijas kalbėjo A.Lichačiovas. - Mūsų atsakas, be abejo, būtų simetriškas“.

JAV ir ES grasinimai apriboti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Maskva sukėlė daug nerimo Rusijos rinkose, o pasitikėjimas rubliu krito.

Vašingtonas praėjusią savaitę pristatė vizų išdavimo apribojimus kai kuriems Rusijos pareigūnams, vakar pasiūlymui pritarė Senatas, tikėtina, kad netrukus sankcijoms pritars ir Kongresas.

Užvakar sankcijų Rusijai tekstą patvirtino ir ES, o kitos savaitės pradžioje dėl dokumento teksto spręs ES užsienio reikalų ministrai.

Šaltinis: www.respublika.lt