Lietuvos nevyriausybinių organizacijų pareiškimas dėl demokratijos padėties Lietuvoje

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

LIETUVOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PAREIŠKIMAS

Dėl piliečių rinkimų teisės Lietuvoje

Lietuvos politinis elitas ir toliau ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta, jog piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.

2013 m. spalio 23 d. pareiškime Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos konstatavo, kad Lietuvos politinės partijos riboja piliečių konstitucines rinkimų teises ir neleidžia jiems tiesiogiai dalyvauti savo valstybės valdyme, kad jokia nevyriausybinė organizacija ar vietos bendruomenė, išskyrus politines partijas, negali kelti savo kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą, LR Seimą ir vietos savivaldybių tarybas. Politinėms partijoms įstatymu leista į vietos savivaldybių tarybas kelti kandidatų sąrašus netgi neturint atskiruose regionuose nė vieno partijos nario. Tokie partijų keliamų kandidatų sąrašai, vietos bendruomenių neaprobuoti, pateikiami balsavimui ir visuomenė jų keisti ar įtakoti negali.

Minėtus piliečių konstitucinių teisių pažeidimus dėl vietos savivaldos rinkimų 1994 metais konstatavo Tarptautinė Helsinkio žmogaus teisių federacija. Šį pažeidimą 2007 metais pripažino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nepaisant to, rinkimų įstatymai ir toliau neleidžia nei vietos bendruomenėms, nei nevyriausybinėms organizacijoms kelti kandidatų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Seimą bei vietos savivaldybių tarybas.

Pastebėtina, kad Lietuvos valstybė nevykdo netgi 2011 m. sausio 6 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimo, kuris pripažino, jog Lietuva pažeidė iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto R. Pakso teises, kad „nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“. Lietuvos Respublikos Seimas ir šiuo atveju delsia panaikinti įstatymo spragas (priimti Konstitucijos pataisą), kurios padėtų piliečiams realizuoti jų teisę dalyvauti tiesiogiai valdant savo šalį.

Ypatingo dėmesio nusipelno šiuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų parengtas įstatymo projektas dėl piliečių rinkimų teisės į vietos savivaldybių tarybas. Jame įstatymo pakeitimų iniciatoriai kviečia panaikinti šiuo metu įstatymu įtvirtintą galimybę piliečiams asmeniškai kelti save kandidatais. Kaip alternatyva politinėms partijoms siūloma sudaryti rinkimų komitetus, kurių privalo būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius (Vilniaus m. savivaldybėje yra 51 tarybos narys, Kauno m. - 41). Rinkimų komitetams, kurie skirtingai nei politinės partijos negauna jokių valstybės dotacijų, nustatytas tokio paties dydžio rinkimų užstatas, kaip ir politinėms partijos, kas akivaizdžiai diskriminuoja nepartinius piliečius.

Žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos atkreipia Lietuvos Respublikos Prezidentės ir LR Seimo narių dėmesį į tai, kad 2013 m. iniciatyvinės grupės referendumui surengti rezultatai pakankamai įtikinančiai pademonstravo Lietuvos piliečių siekį ir galimybes aktyviai dalyvauti formuojant Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, todėl kviečiame Lietuvos politinį elitą keisti įprotį ir požiūrį į šalies vidaus ir užsienio politikos formavimo tvarką, nebeignoruoti ir gerbti savo piliečių valią, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis

Lietuvos Helsinkio grupės vardu Stasys Stungurys

Asociacijos Nepartinis demokratinis judėjimas pirmininkas Krescencijus Stoškus

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis