Edward Had. Popiežiaus skelbiama „autentiška“ ekonomika turi prasmę

Popiežius Pranciškus yra jėzuitas, priklauso katalikų ordinui, kurio broliai tradiciškai atlikdavo mokytojų bei nuodėmklausių pareigas ...


Popiežius Pranciškus yra jėzuitas, priklauso katalikų ordinui, kurio broliai tradiciškai atlikdavo mokytojų bei nuodėmklausių pareigas turtingųjų ir įtakingųjų šeimose. Pats jėzuitų mokymas siekė įkvėpti galinguosius tarnauti kukliesiems, žemesnę padėtį užimantiems žmonėms. Neseniai Davose įvykusiame „Pasaulio ekonomikos forume“ nuskambėjusi Popiežiaus kalba, skirta verslo bei politikos lyderiams, puikiai sutampa su šiomis tradicijomis. 

Pirmiausiai pagyręs „novatorius“ už tai, jog šie savo sumanumo bei profesinės kompetencijos dėka gerina daugybės žmonių gyvenimo sąlygas, Popiežius išrėžė: Davose susirinkusieji gali labiau prisidėti prie gerovės, savo įgūdžius pasitelkdami tarnauti būtent tiems, kurie vis dar gyvena baisiame skurde. 

Kitaip tariant, jei esi pakankamai protingas bei ryžtingas, jog sugebi pakilti į tokį karjeros lygmenį, kuris atveria duris į Davosą, tavo pareiga yra labiau padėti tiems, kurie negali padėti patys sau. Su tuo sunku nesutikti. 

Beveik visi į forumą deleguotieji kažko vertingo - turtų, žinių arba įtakos - turi su kaupu. Ir, Popiežiaus vertinimu, visi šias, jų asmenines reikmes viršijančias, gėrybes švaisto. Romos vyskupas įsitikinęs, jog šių vertybių perteklius turėtų būti investuojamas labui to, ką jis pats įvardija kaip „žmonijos gyvenimą“. Jei tik išties to norėtų, pasaulio galingieji galėtų padaryti kur kas daugiau, jog „skatintų bendruomeniškesnį požiūrį, atidesnį kiekvieno žmogaus orumui ir bendrajam gėriui“. 

Jei delegatai išties klausėsi, jie galėjo pasijusti panašiai kaip vidurinės mokyklos moksleiviai po sunkaus jėzuitiško pamokslo. Savo rate jie taip pat galėjo nepatenkinti murmėti apie realybės keliamus reikalavimus. Kilnių principų niekas nepeikia, tačiau įmonių vadovai taip pat turi pateisinti pelno ištroškusių akcininkų  lūkesčius. Tuo tarpu turtingų valstybių politiniai lyderiai turi užsitikrinti savo rinkėjų,  reikalaujančių darbo vietų ir BVP augimo, palankumą. Ir nors pagrindinė tema Davose šiemet – nelygybė – sudėtinga imtis ryžtingų priemonių padėti skurstantiesiems, kai pasaulio finansinės sistemos stabilumas vis dar toks trapus. 

Tokiomis aplinkybėmis Popiežiaus metami iššūkiai gali pasirodyti per dideli ir neproporcingi. Tačiau iš tiesų Pranciškus siūlo išsikelti du ganėtinai praktiškus pradinius tikslus. Žmonės neturėtų kentėti alkio ir pabėgėliams turėtų būti suteiktos gyvenimo sąlygos, leidžiančios išlaikyti bent jau minimalų žmogišką orumą. 

Jei Davose sūrininkę didieji ir puikieji išties yra rimtai nusiteikę spręsti nelygybės problemą, jie negailės pastangų ieškodami to, ką patys veikiausiai mėgtų vadinti „sinergiškais sprendimais“. Jie galėtų pradėti prisimindami jėzuitų įkūrėjo Ignaco Lojolos žodžių: lai turtingasis triūsia, kad užkariautų gėrybes, o ne būna jų užkariautas. 

Komentaro autorius yra naujienų agentūros Reuters rubrikos „Breakingviews“ ekonomikos redaktorius, buvęs „Financial Times“ redaktoriaus padėjėjas. E. Hadas išsilavinimą įgijo Kolumbijos, Oksfordo bei Niujorko valstijos universitetuose.

Šaltinis: www.breakingviews.com 


Susiję

Ekonomika 2752821206549067503

Rašyti komentarą

emo-but-icon

item