Vytautas Rubavičius. Ukrainai - gero gyvenimo miražas

Dalis Ukrainos gyventojų išėjo į gatves – reikalaujama, kad atsistatydintų vyriausybė ir prezidentas Viktoras Janukovyčius. Tie žmonės su viltimi žvelgia į Europos Sąjungą, jie save laiko europiečiais ir nori išsilaisvinti iš didžiosios kaimynės Rusijos glėbio. Tie ukrainiečiai visiškai netrokšta būt suvienyti su rusų tauta, nes nelaiko savęs neva anksčiau atsiradusia vieningos slavų tautos nuoskila. Pastaruoju metu ypač plėtojasi ukrainiečių kalba ir raštija, įtvirtinanti rusų ir ukrainiečių skirtį ir sykiu nužyminti skirtingas šių tautų civilizacinės raidos perspektyvas. Daug permainų trokštančio jaunimo, reginčio, kaip korupcijos vėžys naikina gyvybinguosius visuomenės syvus. Tad jiems V. Janukovyčius yra didžiausias kaltininkas dėl žlugusių vilčių žengti esminį suartėjimo su ES žingsnį – jis nepasirašė garsiosios Asociacijos sutarties.

Tačiau mažai kas svarsto, kokia yra paties Ukrainos prezidento padėtis. Akivaizdus yra vienas dalykas – jis visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti valdžią savo rankose. Tuo suinteresuotas ir gana didelis oligarchų bei verslo magnatų būrys, taip pat jį remiantis elektoratas. Kai žvelgiame į mitingų įaudrintas Kijevo gatves, nedera užmiršti, kad lygiai tokia pat politinė audra galėjo kilti ir jam pasirašius sutartį. Tik tokiu atveju į gatves būtų išėjęs jo išduotas elektoratas. Tad pirmiausia V. Janukovyčiui ir reikėjo galvoti, kas padidins jo perrinkimo galimybes – pasirašymas ar susilaikymas. Tiesa, tas susilaikymas gali būti laikinas, nes jau kalbama apie naują ES ir Ukrainos viršūnių susitikimą, vyksiantį kitų metų vasario ar kovo mėnesį. Prezidentui buvo žinoma, kad ir pasirašęs jis netaptų mielas opozicinėms jėgoms ir jas palaikančiam elektoratui, tad niekaip nebūtų padidinęs savojo elektorato. Tačiau akivaizdu – jo paties elektoratas būtų ryškiai sumenkęs.

Kitas svarbus dalykas – santykiai su Rusija. Problema – kaip nepaversti Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu priešu. Buvo įsileista į gana intensyviai vykusias derybas dėl Muitų sąjungos ir naujos geopolitinės Ukrainos orientacijos. Pasirašydamas sutartį V. Janukovyčius lyg ir pažemintų V. Putiną, o viršūnių politikoje svarbu nekurti aplinkybių, kuriose partneriui grėstų „poteriatj lico“. Tad išeitis – laviruoti. Tačiau taip, kad ir sau būtų galima išpešti kuo daugiau naudos. Ukrainai naudinga jau vien tai, kad prie derybų stalo atvirai prabilta apie galimus Ukrainos nuostolius, kurie vertintini ne vienu šimtu milijardų eurų. Nuo tų skaičių Europos politikams jau nepavyks lengvai atsiriboti – juos reikės rimtai svarstyti kartu su konkrečiais ekonominės pagalbos paketais. Suprantama, jei V. Janukovyčius išsilaikys valdžioje. Opozicija tiek nekainuos.

Kai kurie įžvalgesni politikai jau drįso prabilti apie ES politinio sluoksnio padarytas klaidas derantis su Ukraina. Juk V. Janukovyčius tą sutartį pasirašyti buvo sutikęs jau prieš gerus metus. Be jokių ypatingų sąlygų. Tačiau ES politikai kaip tik ir iškėlė Julijos Tymošenko išteisinimo ar gydymo Vokietijoje, taip pat dar kitas sąlygas. Tos sąlygos aiškiai parodė, kad ES politikai nesuvokia tikrosios geopolitinės slinkties reikšmės ir vertės. Deja, ES politiniame elite kol kas nematyti ryškių plataus akiračio užsienio politikos dirigentų. Regime „trūkčiojimus“, vidutinybių viešai giedamas standartines litanijas. ES politikai net nebandė pasijusti Ukrainos prezidento kailyje. O juk V. Janukovyčius aiškiai suvokia, kas jo laukia netekus valdžios. ES tikrai nepuls jo ginti kaip sąžinės kalinio.

Ukrainos žmonės laukia pokyčių ir tikisi su jais ateisiančio geresnio gyvenimo. Tos viltys yra amžinos, joms nesvarbi tikrovė ir kaimyninių šalių patirtis. Laisvindamiesi iš sovietinės okupacijos Lietuvos žmonės taip pat tikėjosi geresnio gyvenimo, tačiau šiuo metu velkamės ES uodegoj pagal visus socialinės ir kultūrinės gerovės, taip pat socialinės atskirties rodiklius. Ir nematyti jokių politinio elito pastangų padėtį gerinti. Tad saviems geresnio gyvenimo politikai jau ir nebežada, tačiau juo pamasinti ukrainiečius – visada pasiryžę.

Mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė nuveikė didžiulį darbą pirmininkaujant Lietuvai ES Taryboje. Vis dėlto derėjo susilaikyti nuo pernelyg aštrių „nepasirašymo“ įvertinimų: „Ukrainos vadovybė renkasi kelią, kuris veda į niekur“, o V. Janukovyčiaus apsisprendimas „reiškia Ukrainos žmonių galimybių apribojimą artėti ir siekti geresnio gyvenimo“. Jei turėsime galvoje mūsų socialinės raidos rodiklius, taip pat emigraciją ir demografinę katastrofą, tai mes, kaip tauta ir visuomenė, jau senokai einame į niekur, į nebūtį. O apie geresnio gyvenimo siekius prezidentė turėtų paaiškinti tiems mūsų 400 tūkstančių gyventojų, kurie užsiregistravo Maisto banke ir laukia nesulaukia „produktų paketo“. Tokių aiškinimų laukia ir mūsų pensininkai, taip pat kultūros darbuotojai. Sustiprinkite jų geresnio gyvenimo viltis realiais darbais. Tačiau visiškai aišku, kad nei Lietuva, nei daugelis kitų naujųjų ES narių artimiausiais dešimtmečiais negyvens geriau, o tik nepaliaujamai tvarkysis su vis naujais iššūkiais ir matys, kaip sparčiai turtėja nedidelis korupcinius valstybės mechanizmus valdančių politikų sluoksnis. Tačiau visiškai akivaizdu, kad susisaistę su ES ukrainiečiai imtų gyventi kitaip. Tokia visada yra geopolitinio vektoriaus kaitos išdava.

Šaltinis: www.ekspertai.eu