Tyrimai rodo - moterys dažniausiai žudosi po aborto

Vienerius metus po aborto moterų mirtys nusižudant, nelaiminguose atsitikimuose ar dėl žmogžudystės yra 248 proc. dažnesnės nei tų moterų, kurios per praėjusius metus nebuvo pastojusios. Tai parodė 13 metų trukęs tyrimas, apėmęs visas Suomijoje gyvenančias moteris.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniausia abortą patyrusių moterų mirties priežastis buvo savižudybė. Moterų, nutraukusių nėštumą, savižudybių skaičius buvo šešis kartus didesnis nei tų, kurios praėjusiais metais gimdė, ir du kartus didesnis nei moterų, turėjusių persileidimą.

Ši epidemiologinė studija buvo atlikta Suomijos Nacionaliniame gerovės bei sveikatos tyrimų ir vystymo centre (STAKES) bei paskelbta žurnale European Journal of Public Health. Mokslininkai tyrinėjo duomenis apie visų vaisingo amžiaus (15-49 metų) moterų mirtis nuo 1987 iki 2000 metų.

Didžiausia rizika mirti nuo savižudybės, nelaimingo atsitikimo ar žmogžudystės nustatyta moterims, per praėjusius metus patyrusioms abortą, o mažiausia – per praėjusius metus gimdžiusioms. Tokių moterų mirtingumo rodiklis buvo daugiau nei per pusę mažesnis už tų moterų, kurios nebuvo pastojusios. Tuo tarpu nebuvo reikšmingo skirtumo tarp nepastojusiųjų mirties rizikos ir tų moterų, kurios patyrė persileidimą ar ektopinį nėštumą.

Šis tyrimas patvirtino ankstesnių Jungtinėse Valstijose ir Suomijoje atliktų tyrimų rezultatus, kurie parodė, jog abortą patyrusių moterų nenatūralios mirties tikimybė – aukštesnė. 1997 m. vyriausybės finansuota studija Suomijoje atskleidė, kad tikimybė, jog moteris mirs per metus po aborto, buvo 3,5 karto didesnė nei tų moterų, kurios gimdė.

Be to, mokslininkai, ištyrę 173 000 Kalifornijoje gyvenusių moterų mirties įrašus bei medicinines įmokas už gimdymą ar abortą, nustatė, kad per aštuonerius metus (tiek truko tyrimas) nėštumą nutraukusios moterys mirė 62 proc. dažniau nei gimdžiusios moterys. Šis tyrimas taip pat atskleidė, jog mirties rizika labiausiai išaugo dėl savižudybių ir nelaimingų atsitikimų: 154 proc. didesnė savižudybės tikimybė ir 82 proc. didesnė mirties nuo nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužeidimų tikimybė.

Kalifornijoje atliktam tyrimui vadovavęs m. dr. Davidas Reardonas teigė, jog mirties įrašus tyrinėjančios studijos yra esmingai svarbios, siekiant gauti tikslų mirtingumo rodiklių, susijusių su nėštumu, vaizdą. „Dauguma atvejų skrodimą darantis pareigūnas paprasčiausiai neturi jokios galimybės žinoti, kad mirusioji neseniai patyrė abortą. Štai dėl ko naujos mirties įrašus tyrinėjančios studijos yra tokios svarbios.“, - pabrėžė mokslininkas. 

Tai patvirtino sveikatos srityje dirbančių Suomijos valdininkų atliktas tyrimas, kuris parodė, kad 94 proc. motinų mirčių, susijusių su abortais, negalėjo būti atskirtos vien pagal mirties liudijimus. Šios išvados pritaikytos Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės centro paskelbtiems duomenims. 

Ankstesni tyrimai taip pat nustatė ryšį tarp abortų ir dažnesnių smurto, nerimo, miego sutrikimų, minčių apie savižudybę, psichiatrinių ligų, santykių problemų ir rizikingo elgesio atvejų – kiekviena iš šių priežasčių gali padidinti moters riziką mirti dėl savižudybės ar nelaimingo atsitikimo. Suomijoje atlikto tyrimo autoriai iškėlė mintį, jog šie reiškiniai gali būti nulemti bendrų rizikos faktorių.

Šaltinis: www.lifesitenews.com