Francisco Javier Borrego-Borrego. Žmogus negali būti žmogaus teisių pažeidimu

Siūlome susipažinti su buvusio Europos žmogaus teisių teismo teisėjo Francisco Javier Borrego-Borrego kalbos, sakytos gruodžio 4 d. Seime vykusios konferencijos „Ar negimusios gyvybės apsauga nepažeidžia žmogaus teisių?“ metu, aprašymu.

Kaip žmogus gali būti žmogaus teisių pažeidimu?

Francisco Javier Borrego-Borrego teigimu, EŽTT pareiga yra vykdyti bei interpretuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, o ne kurti naujas teises. 2009 metais vienas Nyderlandų teisėjas pasakė, jog šis teismas neturįs kompetencijos kurti naujų teisų, nepaisant to, ar jos naudingos, ar ne, nes tai griautų jo patikimumą ES šalių narių atžvilgiu. Pats dirbęs Strasbūro teisme, pranešėjas pasakojo, jog ten būnant kyla pagunda jaustis viršesniems už kitus, lyg super Europos Parlamentui. Tačiau kad ir kokie būtume išmintingi, kad ir kokių puikių idėjų ateitų į galvą – pabrėžė jis – negalime kurti naujų teisių. Borrego-Borrego pasakojo, jog 2009 metais, kai byloje Lautsi prieš Italiją EŽTT nusprendė, jog kryžiai Italijos vidurinių mokyklų klasėse pažeidžia religijos laisvę, jis paskambinęs vienam buvusių kolegų ir paklausęs, ar jie išprotėjo. Pastarasis jam liepė nusiraminti, nes nors tada žmonės buvę nepatenkinti, po trejų metų Europoje neliksią nė vieno kryžiaus. „Gerai, kad Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir ankstesnis buvo panaikintas“, – sakė buvęs EŽTT teisėjas.

Dar keli trumpi Borrego-Borrego pastebėjimai apie EŽTT. Pirma, įvyko įdomus semantinis virsmas kalboje: anksčiau buvo sakoma  – teisė į abortą (pro-abortion), po to – teisė į pasirinkimą (pro-choice), o šiandien diskurse dominuoja teisė į lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Ironiška, kai reprodukcinė sveikata saugoma tam, kad nieko nebūtų produkuojama. Antra, esama organizacijų, kurių specializacija – teikti ieškinius EŽTT, jos pačios susiranda asmenis, patekusius į komplikuotas situacijas, ir parengia jiems ieškinius. Pasak kalbėtojo, tos organizacijos rūpinasi ne žmonių gerove, o teismo veiklos strategija, kad būtų kuriamos naujos teisės. Trečia, abortų tema populiari žiniasklaidoje, todėl EŽTT, rūpindamasis savo matomumu, kartais priima keistų sprendimų. Pavyzdžiui, byla A. B. C. prieš Airiją – pirmoji Strasbūro teismo istorijoje, kurioje teigiama, kad ieškovės tapo nėščios netyčia. Kaip galima šitaip pasakyti? Pasak Borrego-Borrego, šioje vietoje pradedame nėštumus skirstyti į tyčinius ir netyčinius. Tačiau kas gali nuspręsti tokius dalykus? Paskutinis jo iškeltas aspektas – kaip žmogus gali būti Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu? Pasirodo, jog pagal EŽTT nutarimą byloje Tysiąc prieš Lenkiją – gali. Šiuo metu kaimyninėje šalyje laksto šešerių metų berniukas, dėl kurio Lenkija turėjo sumokėti jo motinai beveik 4 tūkstančius eurų. Alicjai Tysiąc atsisakyta daryti abortą, nepaisant gydytojų spėjimų, jog po gimdymo moteris gali apakti. Ir išties moters regėjimas susilaukus dar vieno vaikelio pablogėjo, tačiau ji neapako, o EŽTT nusprendė, jog pažeista moters teisė į asmeninį gyvenimą. Kaip vėliau paaiškinti šiam berniukui, kad jo motina jį norėjo sunaikinti, tačiau to nepadarė tik todėl, kad jai atsisakyta daryti abortą? O vėliau dar ir prisiteisė piniginę kompensaciją už tai, kad vis dėlto turėjo jį pagimdyti. „Man tai atrodo siaubinga“, – sakė Borrego-Borrego.

Taip pat jis priminė, jog kitą savaitę sueis 65-eri metai nuo Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos priėmimo po Antrojo pasaulinio karo, siekiant užbaigti karus ir užkirsti jiems kelią ateityje. Prie jos prisidėjo ir garsus prancūzų filosofas neotomistas Jacques Maritainas. Jis sakė, jog kalbant apie žmogaus teises kyla pagunda pamėgdžioti Prokrustą. Žmogaus teisių srityje irgi naudojamasi dviem lovomis – per ilga ir per trumpa. Žemiems žmonėms duodama ilga lova, o aukštiems - trumpa. Ši dvejopų standartų tendencija teisingumo srityje, anot pranešėjo, yra baisi. Tai prieštarauja pirmame Visuotinės Deklaracijos straipsnyje įtvirtintam teiginiui, jog „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“. 

Parengė Rosita Garškaitė

Šaltinis: www.bernardinai.lt