"Europeizatorių" galerija. Saulius Spurga. Ar verta skatinti imigraciją?

Lietuvos "europeizatorių" galerija pradedama Sauliaus Spurgos tekstu. Skelbiant Lietuvos piliečius ,,auklėjančių" ideologi...

Lietuvos "europeizatorių" galerija pradedama Sauliaus Spurgos tekstu. Skelbiant Lietuvos piliečius ,,auklėjančių" ideologinių institucijų ir šioje srityje besidarbuojančių asmenų gaminamą propagandinę medžiagą bus pagal išgales stengiamasi konkrečius jos pavyzdžius sieti su šių dienų aktualijomis. Todėl tekstų aktualumas ,,čia ir dabar" iš dalies lems jų skelbimo tvarką ir laiką.

Vienu iš svarbiausių šiuo metu tapo darbo jėgos imigracijos į Lietuvą klausimas. Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Robert Dargio iniciatyva šalies vyriausybė spaudžiama iš esmės palengvinti darbuotojų įvežimo į Lietuvą sąlygas. Įgyvendinus šiuo reikalavimus faktiškai būtų atvertas kelias  masiniam trečiųjų šalių gyventojų plūdimui į Lietuvą, kuris niekuo nesiskirtų nuo sovietmečiu vykdyto krašto kolonizavimo persikėlėliais iš kitų Sovietų Sąjungos regionų. Masinis gyventojų kilnojimas buvo nulemtas dvejopų - ekonominių ir politinių - sovietinės valdžios tikslų. Jai buvo reikalinga ,,lanksti" ir ,,judri" darbo jėga, kurią  prireikus būtų buvę galima lengvai perkelti į tolimiausius imperijos regionus. Kartu toks ,,darbo jėgos" kilnojimas buvo svarbus politiškai kaip imperijos ,,internacionalizavimo" - vadinamųjų ,,broliškų respublikų" kolonizavimo ir tautų asimiliavimo suliejant jas į ,,tarybinę liaudį“ priemonė.

Neatskiriama šio ekonominio ir politinio projekto dalis buvo ,,internacionalinio auklėjimo" programa. Vykdant šią programą buvo norima pasiekti, kad ,,proletarinio internacionalizmo" dvasia išauklėtas ,,tarybinis žmogus" būtų bet kurią akimirką pasiruošęs lėkti į bet kur vykstančias ,,sparčiąsias komunistines statybas" ir savo ruožtu abejingai ar net entuziastingai stebėtų, kaip į jo gimtąją kraštą iš tolimiausių imperijos pakraščių plūsta panašūs ,,komunizmo statytojai" - klajokliai. Todėl ir okupuotoje Lietuvoje sovietinė propaganda visokeriopai liaupsino ,,broliškas respublikas" už suteiktą ,,neįkainojamą pagalbą" vadinamaisiais ,,patyrusiais kadrais“, o žiniasklaidoje buvo tapomi idiliški ,,internacionalinių darbo žmonių kolektyvų" harmoningo sugyvenimo ir pavyzdingai darnaus darbo drauge ,,kuriant šviesų komunizmo rytojų" vaizdai. Atsparūs šios propagandos skleidžiamam kvaituliui ir atvirai kalbėję apie ,,internacionalizmu“ dangstomą tautų naikinimą mąstantys ir drąsūs žmonės buvo tildomi pasitelkiant visą represinių priemonių arsenalą.

S. Spurgos straipsnis rodo, kad nepriklausomoje Lietuvoje šitokios sovietinės propagandos tradicijos nuosekliai tęsiamos. Kad skelbiamas tekstas nėra įprastas komentaras aktualiu klausimu, bet grynai ideologinis rašinys, išduoda virtinė grynai propagandiniams rašiniams būdingų bruožų:

- straipsnyje neužsimenama, kad, patenkinus Pramonininkų konfederacijos ir kitų verslo sluoksnių reikalavimus palengvinti darbo jėgos įvežimo į šalį sąlygas, faktiškai būtų toliau įgyvendinama M. Suslovo iškelta ,,Lietuvos be lietuvių" kūrimo programa;

- nutylima, kad spausdami Vyriausybę keisti imigracijos tvarką verslo sluoksniai siekia ne pritraukti nedidelį skaičių retų ir Lietuvoje neruošiamų specialistų, bet bando įteisinti milžinišką, ,,tautų kraustymuisi" prilygstančią imigraciją, kuri iš esmės pakeistų Lietuvos gyventojų demografinę sudėti, šalies kultūrinį veidą ir tapatumą;

- nedrįstama pripažinti, kad, nors esama ir gerų pavyzdžių, daugiausia valstybinio turto ,,prichvatizavimo“ keliu susiformavusi naujoji šalies verslo klasė taip ir nepajėgė sukurti modernios ir inovatyvios ekonomikos, todėl iki šio mėgina konkuruoti tarptautinėje arenoje daugiausia beatodairiškai ir trumparegiškai išnaudodama samdomus darbuotojus;

- besąlygiškai pritariant reikalavimams paversti Lietuvą ,,globalios“ darbo jėgos rinkos dalimi, o tiksliau - pigių vergų tranzito stotele, pamirštama, kad dėl panašios praktikos tokios buvusios SSSR tautos kaip latviai ir kazachai tapo mažumomis savo pačių žemėje, o daugelyje Vakarų šalių masinė imigracija sukūrė faktiškai nekontroliuojamus svetimšalių anklavus ir praktiškai nebeišsprendžiamas ekonomines, socialines, kultūrines ir politines problemas. 

Tačiau straipsnio autorius gerai žino, kad šiuos problemiškus masinės imigracijos aspektus suvokia daugelis Lietuvos piliečių. Todėl iš karto pereina į ideologinį puolimą. Suvokiantys ir išdrįstantys prabilti apie nekvalifikuotos ir pigios darbo jėgos antplūdžio keliamas realias ir seniai žinomas grėsmes – faktinę krašto kolonizaciją ir su ja susijusias tautos asimiliacijos tendencijas - pramonininkų planų kritikai geriausių sovietinių propagandos tradicijų dvasia nesivaržant apibūdinami kaip ,,naftalininio mąstymo" atstovai ir, pranokstant sovietinius pirmtakus, jiems lengva ranka klijuojama net „supernacionalistinio gaivalo" etiketė. Įsijautęs į ideologinio propagandininko vaidmenį S. Spurga taip praranda realybės jausmą, kad, jeigu patikėtume jo įžvalgomis, pagrindinė darbuotojų bėgimo iš Lietuvos priežastis yra ne elgetiški atlyginimai, žeminantis darbdavių elgesys ar nebent ,,trečiojo pasaulio" šalims būdinga socialinė atskirtis, bet paties autoriaus atrastas naujas ir svarbiausias veiksnys. Tas veiksnys yra pavojingas - turbūt itin gausus ir siaučiantis miestų gatvėse - ,,supernacionalistinis gaivalas“, kuriantis nepakeliamą moralinę ir psichologinę atmosferą, dėl kurios lietuviai masiškai sprunka iš savo šalies.

Kaip ir sovietiniams propagandininkams, straipsnio autoriui savo žemėje gyvenanti laisva ir ori tauta yra blogis - nes ,,globaliai mąstantiems" ir nesunkiai numanomiems panašių rašinių užsakovams reikia ne savos žemės šeimininkėmis esančių ir už ją prisiimančių atsakomybę tautų ir jų sukurtų nepriklausomų valstybių, bet rezervatų, per kuriuos keliauja ir kuriuose laikinai apsistoja pasaulinėje „globalioje“ darbo jėgos rinkoje klajojančios beveidės ,,žmogiškųjų išteklių" masės.  

S. Spurgos straipsnį "Ar verta skatinti imigraciją?" galima perskaityti čia.

propatria.lt redakcinė kolegija

Susiję

Saulius Spurga 2463519855436555653
item