Atsakymas paklydusiems Estrelos vertime

Didelį ažiotažą Europoje sukėlusiam Estrelos rezoliucijos projektui galiausiai nebuvo pritarta. Keletą mėnesių trukusius intensyvius debatus vainikavo gruodžio 10 d. Europos Parlamente (EP) įvykęs balsavimas. Nors portugalų socialistės Editos Estrelos nesėkmė daugelio palydėta plojimais, netrūko tų, kurie viešai piktinosi, neva besidžiaugiantieji tebuvo suklaidinti atskirų interesų grupių. Tenka pripažinti, jog klaidų padaryta abiejose barikadų pusėse - tiek pasisakančių už dokumento atmetimą, tiek dokumentą gynusiųjų. Visgi akivaizdžiausiai Estrelos rezoliucijos projektų (būta ne vienos redakcijos) turiniuose pasiklydo tie, iš kurių to mažiausiai tikėtumėmės bent jau vertindami politinio darbo patirtį. Išskirti vertėtų du - europarlamentarą Leonidą Donskį bei Lietuvos Respublikos Seimo narę Mariją Aušrinę Pavilionienę. 

Tiesiogiai dėl Estrelos balsuota nebuvo

Kaip žinia, Europos Parlamente gruodžio 10 d. pritarta (334 balsais už, 327 prieš bei 35 parlamentarams susilaikius) alternatyviajai rezoliucijai „Dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių“. Šiame dokumente numatyta, jog jį priėmus, Estrelos rezoliucijos projektas būtų pripažintas neatitinkančiu galiojančios teisės ir todėl pakeistas teisėta alternatyva. 

Priimtą alternatyviąją rezoliuciją šiuo atveju parengė Europos liaudies partijos bei Europos konservatorių ir reformistų frakcijos. Joje viso labo dar kartą įtvirtinamos anksčiau ne sykį detaliai aptartos nuostatos. Rezoliucijoje pažymima, jog „politikų, skirtų seksualinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, o taip pat lytiniam ugdymui mokyklose formulavimas ir įgyvendinimas yra valstybių narių kompetencijoje“ (1 paragrafas). Taip pat teigiama, jog „nors sveikatos ir švietimo politikų formulavimas bei įgyvendinimas priklauso valstybių narių kompetencijai, Europos Sąjunga gali prisidėti prie geriausiųjų praktikų populiarinimo šalių narių tarpe“ (2 paragrafas). 

Beje, tuo pat metu Lietuvos Respublikos Seime balsų dauguma (66 Seimo nariai pasisakė už, 14 prieš, 8 susilaikė) priimta rezoliucija, kuria nuspręsta kreiptis į Europos Parlamentą, raginant atmesti Editos Estrelos rezoliucijos projektą dėl „Seksualinės ir reprodukcinės sveikata bei teisių“ ir „pripažinti jos nuostatas žalingomis Europos tradicijai, teisei bei moralei“.

Paklydo ne tik A. Lukošius, bet ir politikai

Kone kiekvienam lietuviui, bent šį tą girdėjusiam apie Estrelos rezoliucijos projektą, šis tiesiogiai siejasi su jame buvusiais lytinio švietimo standartais, kuriais siūlyta vaikus supažindinti su galimybe pasitenkinti liečiant savo kūną, ankstyvosios vaikystės masturbacija, skirtingomis lytimis ir t.t. Visuomenėje būtent tai sukėlė ir nemenką skandalą. "Lietuvos žinių" žurnalistei į keletą klausimų atsakęs L. Donskis situaciją pavadino „absurdu ir amoraliu melu“. Politikas teigė: „Tiesiog nėra tokių dalykų, jų apskritai nebuvo. Tiesiog viename pirminių variantų buvo nuoroda į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ir Vokietijos federalinio sveikatos švietimo centro programą. Kai kilo reakcija, nuspręsta iš viso atsisakyti tos nuorodos, dabar jos nėra“. Išgirdus parlamentaro nuomonę visgi kyla klausimas - buvo ar nebuvo „tie dalykai“ dokumente? 

L. Donskio pasimetimui energingai antrino netikėtai viešojoje diskusijoje išdygęs Arnoldas Lukošius, viešai girdamasis šiais žodžiais: „Garbės žodis, sugaišau visą dieną, kol išvis atradau, apie ką čia kalba. E.Estrellos dokumente, už kurį balsuota, nė žodžio apie tą masturbaciją nėra.“ Galima būtų svarstyti, ar A. Lukošius po dienos paieškų tikrai rado tą dokumentą, mat mūšiskio, skirtingai nei minima muzikanto straipsnyje, autorė buvo ne „Estrella“, o „Estrela“, tačiau nepulkime į detales. A. Lukošius dėsto: „Kažkur kažkas parašė, kad tik gimęs vaikas džiaugiasi liesdamas ir savo kūną, kažkokio katalikiško portalo darbuotojo iškrypusios smegenys nusprendė, kad tai masturbacija ir… o ką čia galvoti, kratyti reikia!“ Tenka pripažinti, nestebina tai, jog Arnoldas Lukošius po visos dienos paieškų tesurado galutinę rezoliucijos projekto redakciją - tiek ES procedūros, tiek tinklalapis reikalauja ypatingo atidumo. Kiek labiau stebina nebent pasiklydęs L. Donskis, o ir M. A. Pavilionienė.

Štai gruodžio 10 d. pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ M. A. Pavilionienė ne kartą sakė Estrelos siūlytame dokumente jokių nuorodų į liūdnai pagarsėjusius Standartus lytiniam švietimui Europoje, išleistus bendromis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) bei Vokietijos Federalinio sveikatos švietimo centro pastangomis, tiesiog neradusi. „Nėra tokių nuostatų, kur jūs perskaitėt?“, - piktinosi politikė, žurnalistei pradėjus komentuoti Estrelos pranešimo turinį, jog „vaikas iki šešerių metų jau turi žinoti apie intymius santykius tarp tos pačios lyties...“. Kiek vėliau paaiškėjo, jog M. A. Pavilionienė nerado ne tik nuostatų, tačiau ir apskritai jokio dokumento pradinio varianto. „Niekur neradau to pradinio varianto, tai yra tiktai bibliografija, kurią vis ieško konservatoriai ir nori atskleisti šitą masturbacijos momentą, o tekste jo nėra.“ Tai pasakyti politikę paskatino Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio atstovės Eglės Mirončikienės teiginys, jog „pradiniame rezoliucijos variante buvo nuoroda į Pasaulinės sveikatos organizacijos Lytinio šveitimo standartus ir ten buvo detaliai išdėstyta, nuo kelių iki kelių metų reikia vaiką mokyti pažinti savo kūną, masturbuotis, džiaugtis tais malonumais.“ Pastarają poziciją palaikė ir Lietuvos šeimos centras: „Sutinkame, kad svarbu tinkamu metu ir tinkamais žodžiais kalbėti vaikams apie seksualumą. Tačiau nerimą kelią minėtoje rezoliucijoje pateiktos gairės ką priklausomai nuo amžiaus vaikas turėtų žinoti apie savo seksualumą ir kas yra skatinama.... Dokumente esančioje matricoje (nuo 38 psl.) siūloma informuoti 0-4 metų vaikus „kokį džiaugsmą ir malonumą suteikia savo kūno lietimas, masturbacija ankstyvoje vaikystėje“.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių patikėjote, jog nuorodos dokumente visai ir nebuvo, o viso labo iš nieko sukurtas žurnalistinis skandalas - teks jus nuliūdinti. Buvote apgauti. Pirmą kartą tekstas be minėtos nuorodos dienos šviesą išvydo tik gruodžio 3 d. ir kurį laiką buvo prieinamas tik turintiems prieigą vidinėse EP duomenų bazėse. Iki tol, bemaž du su puse mėnesio toji nuoroda tekste buvo. Tačiau tik nuoroda? Taip, nuoroda, o ne citata, mat taip jau įprasta, jog rezoliucijos projekto teksto apimtis ribota ir ilgų dokumentų, kuriais projekte remiamasi, niekas nepercituoja. 

Tai žinant sunku suprasti Leonido Donskio „Tiesiog viename pirminių variantų buvo nuoroda...“ Suprask - jei nepacituota, tai ir nesvarbu - juk tik nuoroda! Tokiai europarlamentaro interpretacijai nepritarę ES valstybių piliečiai senajame žemyne sukėlė masinio pasipiktinimo bangą. Neoficialiais duomenimis, euparlamentarai galėjo sulaukti maždaug 100 tūkst. susirūpinusių rinkėjų laiškų. Reikia pasakyti, jog tokių ir panašių dokumentų EP pastaruoju metu pasirodo ne vienas. Paskutinysis pavyzdys - Ulrikės Lunacek pranešimas „Dėl ES veiksmų plano prieš homofobiją ir diskriminaciją seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės pagrindais“. Svarbu tai, jog pastaruoju metu EP ypatingai išpopuliarėjo, ypač LGBT aktyvistų tarpe, vadinamieji parlamentarų inicijuoti pranešimai (angl. own-initiative reports). Toks buvo ir Estrelos pranešimas. Priežastis paprasta - teisiškai įpareigojantis dokumentas turėtų būti tvirtinamas Europos Komisijos, tuo tarpu dauguma tokio pobūdžio pranešimų linksta peržengti ES kompetencijos ribų, todėl Komisijos būtų atmesti ar pertaisomi. Tai suvokiant, labiausiai „apsimoka“ priimti nors teisiškai neįpareigojančias, tačiau oficialią ES poziciją atspindinčias rezoliucijas.

Visgi Estrelos rezoliucijos projekto su visais kitais suplakti nederėtų jau vien dėl netikėto posūkio jo procedūriniame kelyje. Šis rezoliucijos projektas tapo simboline tikrųjų žmogaus teisių ir laisvių gynėjų pergale, kai sugebėta pasipriešinti „iš apačios“. Tai tik dar įspūdingiau, žinant sąlyginai menką europiečių susidomėjimą Sąjungos politikomis ir dokumentais. Žmonių rūpesčio, kaip ir simbolinės Estrelos rezoliucijos projekto prasmės, deramai neįvertinęs L. Donskis Lietuvos žinioms teigė situaciją matantis kaip „natūralių pasaulėžiūrų skirtumų“ konfliktą. Skirtumų? Galima tik spėlioti, kokių skirtingų nuomonių politikas sulaukė. Tikrai aišku viena - jis gavo 30 Lietuvos šeimas ir tėvus atstovaujančių visuomeninių organizacijų bei Lietuvos Vyskupų konferencijos bendrą kreipimąsi (jo pagrindu parengtas pranešimas spaudai) su išsamia antrojo rezoliucijos projekto analize ir argumentuotu prašymu dokumentui nepritarti. Be to, nereikėtų pamiršti gausybės rinkėjų laiškų, kurių jis pripažįsta sulaukęs dar prieš balsavimą. 

Be akivaizdaus raginimo apriboti visuotinai pripažintą sąžinės laisvės teisę bei proteguoti teisinėje sistemoje neegzistuojančią „teisę į abortą“, kuris dokumente vadinamas žmogaus teisių interesu, dokumentu netiesiogiai raginama pažeisti ES kompetencijos ribas. Tai savo kreipimesi bei pranešime spaudai akcentavusios Lietuvos organizacijos, matyt, žinojo tai, į ką L. Donskis neatkreipė dėmesio. Būtent, kad abortų tema yra išskirtinai nacionalinių valstybių kompetencijoje. 

Tai buvo dar kartą patvirtinta alternatyviojoje rezoliucijoje, kuriai pritarta gruodžio 10 d. L. Donskis pasisakė prieš. Savaime aišku, šis asmeninis politiko įsitikinimas nepanaikina ES bei jos šalių narių kompetencijų perskyros bei subsidiarumo principo, kaip nepanaikina ir daugybės vėlesnių teisinių patvirtinimų, jog abortų klausimas yra išskirtinai valstybių narių kompetencijoje (vienas iš daugelio pavyzdžių: klausimas ir atsakymas - kuriame randame šiuos angliškus žodžius „matters related to abortion which are under the exclusive competence of the Member States.“). Taip, supratote teisingai, Europarlamentas viso labo keleto balsų persvara patvirtino tai, kas įtvirtinta seniau. Kartu su daugiau nei 300 to nežinojusių europarlamentarų vienoje gretoje stojo ir Lietuvos atstovai (Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis), vedini prieštaringą informaciją viešumoje skleidusiu L. Donskiu. Visi jie nepritarė alternatyviajai rezoliucijai, kuria viso labo patvirtinta seniai galiojanti ES teisė ir todėl automatiškai atmetama Estrela. Iš visų šių politikų už Estrelos rezoliucijos projektą balsuosiąs viešai pareiškė tik L. Donskis. Kitų galutinio sprendimo sužinoti negalime, nes dėl pačios rezoliucijos balsuoti neprireikė. 

Parlamento verta kova? 

Socialiniame tinkle facebook gruodžio 11 d. L. Donskis rašė: „neabejoju, kad Editos Estrellos atveju gyniau teisingą reikalą. Kitaip būčiau nustojęs pats save gerbti. Bet pralaimėjau parlamentinėje kovoje, tad belieka pripažinti savo pralaimėjimą.“ Gerbiamas europarlamentare, ar tikrai jaučiatės pralaimėjęs „parlamentinėje kovoje“? Ši kova veikiau priminė vaikų darželį. Kodėl? Po dokumento grąžinimo tobulinimui į komitetą, nebuvo sudaryta galimybė teikti naujų pataisų ar prisiminti senųjų, tarpe jų ir anksčiau pateiktosios alternatyvios rezoliucijos. Nebuvo sudaryta jokios galimybės diskutuoti dėl turinio. Rezultatas - lapkričio 26 d. balsuota dėl iš esmės to paties turinio, išimant keletą pačios E. Estrelos pateiktų pataisų - tarp jų ir skandalinguosius standartus lytinima švietimui. Visa kito liko taip pat- be galimybės keisti. EP prezidentas, net dviejų parlamentinių frakcijų bei bent dešimties atskirų parlamentarų oficiliai paprašytas pateikti užklausas atsakingiems organams, ar visgi nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, to padaryti nesiteikė, nors politinė atsakomybė to aiškiai reikalautų. Reikia pasakyti, jog tokiu atveju balsavimas dėl rezoliucijos projekto būtų atidėtas iki tol, kol būtų gautas oficialus atsakymas dėl procedūros vertinimo. Negana to, naujasis, po balsavimo priimtas, dokumentas parlamentarams prieinamas tapo tik gruodžio 3 d. pirmoje pusėje ir tik anglų kalba, kai galutinis terminas pataisoms prieš plenarinę sesiją teikti buvo gruodžio 4 d. vakaras. Tai reiškia, jog dauguma parlamentarų taip ir nesulaukė dokumento vertimų. Dar daugiau - jie tiesiog nespėjo pateikti pataisų. Ar tai galima vadinti parlamentine kova? Jei kova išties būtų buvusi parlamentinė, rezoliucija būtų išimta iš darbotvarkės.

Kaip buvo iš tikrųjų?

Tačiau kaipgi buvo iš tikrųjų? Pirmąkart EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas Estrelos pranešimo juodraštinį variantą su kai kuriomis pataisomis balsų dauguma priėmė rugsėjo 18 d. Netrukus po to, t.y. rugsėjo 26 d. pasirodė naujasis Estrelos pranešimo variantas, kurio 4-ajame puslapyje, be kita ko, jau galime rasti nuorodą į anksčiau minėtus Standartus lytiniam švietimui Europoje. Spalio 22 d., po itin triukšmingo ir emocingo balsavimo Parlamento plenariniame posėdyje, Estrelos rezoliucijos projektas nusiųstas atgal į komitetą tobulinti turiniui. Toliau istoriją jau žinome. 

Dėl pačių standartų - reikia turėti omenyje, jog pranešimu nuo pat pradžių ES šalys narės ragintos įvesti privalomą lytinį švietimą vaikams. Koks tas švietimas turėtų būti? Ogi, „atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro ir Vokietijos Federalinio sveikatos švietimo centro (BZgA) programą „Lytinio švietimo standartai Europoje: Politikos kūrėjams, švietimo ir sveikatos priežiūros institucijoms bei specialistams skirta programa“, paskelbtą 2010 m.“ Pačioje programoje jau nesunkiai randame, jog „0–4 metų amžiaus vaikai turi būti informuojami apie: „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną “, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „įvairių rūšių šeimyninius santykius“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“, „teisę atrasti nuogumą bei tyrinėti kūną, būti smalsiam“ ir t.t. Šios amžiaus grupės vaikai taip pat turėtų ugdytis „smalsumą savo bei kitų kūnų atžvilgiu“ bei „pozityvų požiūrį į kitokią seksualinę gyvenseną propaguojančius“. 4–6 metų vaikai turėtų būti supažindinti su „malonumu bei pasitenkinimu, pasiekiamu liečiant savo kūną “, „ankstyvosios vaikystės masturbacija“, „tos pačios lyties asmenų santykiais“, „seksualiniais jutimais (artimumas, malonumas, susijaudinimas) – integralia žmogiškųjų jausmų dalimi“, „įvairių rūšių (šeimos) santykiais“, „skirtingomis šeimos sampratomis“. Galiausiai vaikams turi būti padedama išsiugdyti „pagarbą“ minėtoms įvairaus pobūdžio gyvensenoms bei jų koncepcijoms.