Kalbininkai: Tautinių mažumų įstatymo projektas pažeistų valstybinės lietuvių kalbos statusą

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nuomone, Kultūros ministerijos parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, jei būtų įgyvendintos, pažeistų lietuvių, kaip valstybinės kalbos, statusą. 

Pasak kalbininkų, Tautinių mažumų įstatymo projekto nuostatos kai kuriose savivaldybėse praktiškai įteisintų dvikalbystę – tautinės mažumos kalba jose įgytų oficialiosios kalbos statusą, o tai prieštarautų Konstitucijai. Be to, reikalavimas suteikti teisę bendrauti tautinės mažumos kalba reikštų, kad savivaldybių darbuotojams būtų privaloma mokėti ne tik valstybinę, bet ir vieną ar kelias tautinių mažumų kalbas.

Kalbos komisijos nuomone, dalis ministerijos parengto įstatymo projekto nuostatų peržengia Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ribas, be to, kai kuriuose straipsniuose numatyti reikalavimai gali tapti valstybei nepakeliama finansine ir organizacine našta. 

VLKK taip pat pažymi, kad teikiamas trijų Valstybinės kalbos įstatymo straipsnių papildymas žodžiais „jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“ tiesiogiai sudaro galimybę pažeisti valstybinės kalbos statusą, įtvirtintą Lietuvos Konstitucijoje. 

Įtvirtinus šią nuostatą, kitais įstatymais būtų galima nustatyti, jog Valstybinės kalbos įstatyme nurodytų  institucijų, įstaigų ir tarnybų vadovai neprivalėtų užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba, kad oficialios vietovardžių formos galėtų būti nerašomos ir viešieji užrašai (17 str.) neteikiami valstybine kalba – t. y. tokiais atvejais būtų nepaisoma valstybinės kalbos statuso.

Tiek Tautinių mažumų įstatymo projektas, tiek Valstybinės kalbos įstatymo pataisos šiuo metu pateiktos derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.