Paskleistas melas apie nuo kitų metų vienodinamus valstybinės kalbos egzaminus

Spalio 21 d. žiniasklaidoje Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio vardu skelbiami skambūs pranešimai apie tai, kad esą kitais metais tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Šiuose pranešimuose kaip nežymus mažmožis paminima ir tai, kad iki 2019 metų tautinių mažumų mokyklų abiturientams galios palengvinimas – leidžiantis egzaminų metu padaryti daug daugiau klaidų nei lietuviškų mokyklų auklėtiniams…  Vadinasi, ištiražuotas skambus pranešimas apie visiems vienodą lietuvių kalbos egzaminą tėra tik skambi viešųjų ryšių akcija.

Rugsėjo pabaigoje Nacionalinis egzaminų centras (NEC) Seimo Švietimo ir mokslo komitetui (ŠMKK) pateikė išvadas, kad švietimo ministro D.Pavalkio įsakymų patvirtintos papildomos lietuvių kalbos egzaminų lengvatos tautinių mažumų abiturientams padarė žalą patiems tautinių mažumų abiturientams. Tautinėms mažumos priklausantys abiturientai rašydami rašinius ir naudodamiesi mažesniu žodžių skaičiumi bei didesniu autorių sąrašu nesugebėjo deramai atskleisti  rašinių temos ir dėl to nukentėjo.

Kaip žinia, D.Pavalkis, vasario 20 d. Tarptautinės gimtosios kalbos dienos išvakarėse, nepaisydamas ŠMKK nuomonės, pasirašė įsakymą įteisinanti papildomas lengvatas tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Ministras minėtus pakeitimus padarė, atsižvelgdamas į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prašymą ir vasario 11 d. priimtus sprendimus koalicinės tarybos posėdyje.

D.Pavalkio įsakymu tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, o pasirenkamų autorių skaičius padidintas iki 7-ių autorių.

Kitamet tautinių mažumų atstovams rašant rašinį žadama atšaukti „palengvinimą“ rinktis iš septynių autorių ir grįžti prie visiems abiturientams bendros tvarkos – rinktis iš trijų ar keturių autorių.

LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis sako, kad toks D.Pavalkio žingsnis yra politinis blefas, kad būtų nukreiptas dėmesys nuo diskusijos dėl jo užimamų pareigų.

„Šio sprendimo negali joks ministras pakeisti. Po teismo sprendimo situacija labai aiški, kadangi teismas pasakė, kad turi būti sudarytos vienodos sąlygos abiturientams, o jei 800 valandų skiriasi lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų ir lietuviškose mokyklose skaičius, tai per metus šios skirtumo niekas nepanaikins. Tai reikalas mažiausiai 8, o gal ir daugiau metų, gal ir 12 metų. Šis teismo sprendimas visiems galioja ir D. Pavalkiui ir būsimam ministrui, kad būtų vienodas valandų skaičius“, – BNS sakė V. Tomaševskis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija birželį konstatavo, kad ankstesnis ministro D. Pavalkio sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Teismas panaikino ministro įsakymo galiojimą nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Ministro įsakymą teismui buvo apskundusi Seimo opozicija.

LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.

„Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui“, – rašoma teismo pranešime.

Reaguodamas į LVAT  sprendimą, kad švietimo ir mokslo ministro Dainius Pavalkio įsakymas dėl lietuvių kalbos egzamino užduočių palengvinimo tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pažymėjo, kad ministras turi prisiimti asmeninę atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios situacijos Lietuvos švietimo sistemoje sukūrimo ir viešai atsiprašyti supriešintos visuomenės.

Deja, nei po LVAT sprendimo, nei po NEC išvadų apie D.Pavalkio įsakymo antikonstitucingumą ir kenksmingumą abiturientams, ministras savo kaltės nepripažino ir iki šiol viešai neatsiprašė.

Parengė Jonas Vaiškūnas ir Arūnas Rasakevičius

Šaltinis: www.alkas.lt