Iš šeimų vaikai atimami globos rinkai patenkinti

Italijos televizijos kanalas „Canale5“ paskelbė šokiruojantį interviu, kuriame tiesiai šviesiai pasakoma, kokiais reikalais užsiima tarnybos, atiminėjančios vaikus iš šeimų. Televizijos žurnalistė Federika Panikuči (Federica Panicucci) kalbina Italijos nepilnamečių reikalų teismo teisėją Frančeską Morkavalą (Francesco Morcavallo), kuris nė nesigina – vaikai yra reikalingi prekybai.

- Teisėjau Morkavalai, ar aš teisingai suprantu: Jūs esate tas, kuris duodate nurodymus atimti vaikus iš šeimų?

- Deja, deja, daug teisėjų taip daro, didžioji dalis, ir pirmiausia nepilnamečių reikalų teisėjai, be pagrindo, neteisėtai. Vaikas apskritai negali tapti grobimo objektu. Tuo labiau tais atvejais, kai konfliktuoja vaiko tėvai.

- Prašom paaiškinti. Jūs liepiate tuos vaikus atimti iš šeimų?

- Didžioji dalis teisėjų duoda tokius nurodymus, bet iš tiesų nėra jokio teisinio pagrindo, kad būtų pateisinamas vaiko paėmimas iš šeimos prieš jo valią.

- Bet juk Jūs tai darote. Nesuprantu. Kažkoks paradoksas. Nėra teisinio pagrindo, bet Jūs tai darote.

- Tai yra paradoksalu. Paradoksalumas yra tos aplinkybės, nes sunkioje situacijoje: ir socialinėje, ir ekonominėje, naudojami autoritariniai instrumentai, kurie prilygsta totalitariniams.

- Atleiskite, tačiau man norisi paklausti, ar civilizuotoje valstybėje kažkas tokio apskritai įmanoma?

- Teisybė... Bet yra konkrečios priežastys, konkrečios priežastys...

- Kokios tos priežastys? Paaiškinkite jas, mes visi norime jas žinoti.

- Tai ekonominio pobūdžio priežastys, taip pat ir socialinė kontrolė. Vaikai, kurie prievarta atimami iš šeimų, pakliūva į rinkos tinklą – į globos rinką, įsivaikinimo rinką.

- Palaukite, palaukite minutėlę. Jūs dabar padarėte labai rimtą ir sunkų pareiškimą. Jūs sakote, kad egzistuoja rinka?

- Globos rinka.

- Ką tai reiškia? Vadinasi, už nugaros veikia kažkoks mechanizmas, kurio dėka egzistuoja interesas, aukštesnis už vaiko interesus?

- Egzistuoja milžiniškas ekonominio pobūdžio interesas, kurį vien tik Italijoje per metus sudaro pusantro, du milijardai eurų.

- Ką Jūs tuo norite pasakyti, teisėjau? Kalbėkite tiksliau: kas turi tokį interesą?

- Aš kalbu apie privačias organizacijas ir religinius internatus, kurie valdo taip vadinamas bendruomenes, bet iš tiesų tai yra internatai, į kuriuos atiduodami per prievartą paimti vaikai ir į kuriuos plaukia valstybiniai pinigai, kiekvienam internatui, už kiekvieną vaiką, už kiekvieną ten praleistą dieną.

- Vadinasi, Jūs sakote, kad tuos vaikus lengva ranka paima iš šeimų, nes jie patenka į ekonomikai labai naudingą tinklą. Jūs tai turite galvoje?

- Taip, teisingai. Bet siaubingiausia, kad visa tai vyksta dalyvaujant valstybinėms struktūroms – globos tarnyboms ir teismams, – kurios sunkiai tuo „užsikrėtusios“... Tokio pobūdžio interesais...

- Bet tuo pačiu metu būtent teisėjai paskiria psichologus, socialinius darbuotojus, sakykime, visus tuos, kurie vėliau sprendžia, daro ekspertizes, rašo ataskaitas, kurios paskui patenka Jums, į Jūsų rankas, pone teisėjau. Vadinasi tai Jūs – paskutinė grandinės grandis, tai Jūs paskui priimate sprendimą dėl būtinybės atimti vaiką iš šeimos. Ar ne taip?

- Tai tiesa. Būtent todėl ir kalbu apie teismų institucijos, kaip ir apie pagalbinių organizacijų, garantuojančių teisinių įstaigų funkcijas, „užsikrėtimą“. Aukščiausioji magistratūros taryba, kuri žino apie šią situaciją, nė karto nėra pradėjusi kokios nors veikos dėl savo piliečių, atvirkščiai – jie palaikė teisėjus, kurie buvo apkaltinti, kad yra „įpainioti“ į šią pavojingą sistemą. Tai labai pavojinga sistema, daranti didelę įtaką visuomenei. Ir mes čia nekalbame apie kokias retas išimtis, kai iš šeimų atimami nepilnamečiai; Italijoje per metus jų yra 35 tūkstančiai.

- Atleiskite, pakartokite, kiek?

- 35 tūkstančiai.

- Tai iš šeimų atimti nepilnamečiai? Neteisėtai atimti?

- Didžioji dalis – taip, atimti neteisėtai. Pažiūrėkite patys, 99 procentai atvejų, kai sprendimas nebūna paremtas faktais, vien tik asmens vertinimu: arba nepilnamečių, arba tėvų. Tėvų susvetimėjimo sindromas yra vienas pateisinimų, iš kurio gimsta ši falsifikuota vertinimo tipologija, paremta vien tik įtarimu.

- Štai, yra du konkretūs vaikai, kuriuos atėmė iš šeimų, nors jie turi daugybę giminių, kurie galėtų tiems vaikams padėti. Tai iš tiesų problema: yra ir sesuo, kuri pati augina penkerių metų sūnų, taigi pati jau yra mama...

- Čia matome dvi problemas. Pirmiausia, kaip Jūs pati pastebėjote, priimami sprendimai, nė vieno neatsiklausus ir nė vieno iš giminės neapklausus. Kita – sprendimas patikėti globą tetai niekam neduos pelno. Aš nežinau, ar konkrečiu atveju antroji aplinkybė buvo lemianti, bet dažniausiai yra būtent taip.

Šaltinis: www.ekspertai.eu; parengta pagal www.dailymotion.com