Vokietija neišduoda prezidentės D. Grybauskaitės buvusio viršininko Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje V. Lazutkos

Šiemet Sausio 13-ąją signataras Zigmas Vaišvila iš Seimo tribūnos priminė , kad paskelbus Kovo 11-osios Aktą Dalios Grybauskaitės viršininku...

Šiemet Sausio 13-ąją signataras Zigmas Vaišvila iš Seimo tribūnos priminė, kad paskelbus Kovo 11-osios Aktą Dalios Grybauskaitės viršininku Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje buvo paskirtas vienas perversmo Lietuvoje organizatorių Valentinas Lazutka. Maskva tai padarė, nes buvęs šios mokyklos rektorius S. Šimkus vykdė Lietuvos vyriausybės nutarimą perduoti šios įstaigos pastatus Vilniaus pedagoginiam institutui.

1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad po LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodį antivalstybinę veiklą po Kovo 11-osios Lietuvoje vykdžiusiai Maskvos finansuojamai ir M. Burokevičiaus vadovaujamai LKP/TSKP dirbo daugiau nei 800 žmonių, įskaitant ir TSKP Vilniaus aukštosios partinės mokyklos personalą (šį teismo nuosprendį Z. Vaišvila pacitavo spaudos konferencijoje rugpjūčio 22 d.).

1989 m. gruodžio pabaigoje D. Grybauskaitė tapo viena šios mokyklos vadovių – moksline sekretore – ir dirbo joje tol, kol Maskva, o ne Lietuvos vyriausybė, nusprendė šią įstaigą uždaryti.

Prezidentė D. Grybauskaitė iki šiol vengia šį faktą paaiškinti, o iš jos darbo bylos nežinia kas ir kada išėmė dalį svarbių dokumentų. Be to, anot Z. Vaišvilos, išsaugoti ne visi dokumentai, susiję ir su V. Lazutka.
Nors prezidentė D. Grybauskaitė nepraleidžia progų pareklamuoti savo iniciatyvas Sausio 13-osios byloje – pvz., šiemet pradėti reikšti įtarimai už akių TSRS kariškiams, kurių Rusija, galima neabejoti, neišduos, – nei Generalinė prokuratūra, nei prezidentė nieko neatsakė į klausimą, kodėl nėra tiriama kolaborantų veikla.
Taip pat neatsakoma į klausimą, kodėl D. Grybauskaitės kadencijos metu penkiolikai kolaborantų buvo panaikinti įtarimai Sausio 13-osios byloje, nes jie patys savo rankomis nešaudė mūsų žmonių. Šių „laimingųjų“ pavardės nėra skelbiamos.

Ar tarp tų penkiolikos malonės sulaukusiųjų nėra ir buvusio D. Grybauskaitės viršininko V. Lazutkos pavardės?

Šį klausimą iškėlęs Z. Vaišvila paragino prezidentę pakartoti Generalinės prokuratūros kreipimąsi dėl V. Lazutkos išdavimo ir priminė, kad prieglobstį šis asmuo rado ne Rusijoje, o Vokietijoje.

Kaip paaiškėjo, Lietuva jau du kartus prašė išduoti buvusį D. Grybauskaitės viršininką: į 2000 m. prašymą Vokietija nesiteikė atsakyti, o į 2001 m. prašymą atsakė, kad V. Lazutkos neišduos.

Akivaizdu, kad su tokiais neeiliniais sunkumais susiduriančiai Lietuvos teisėsaugai padėti gali tik šalies vadovė. Kartu D. Grybauskaitė galbūt įtikintų savo lojalumu Lietuvai tuos, kuriems neduoda ramybės ilgą laiką slėptas faktas, kad po Kovo 11-osios TSKP Vilniaus aukštajai partinei mokyklai vadovavę rektorius V. Lazutka ir mokslinė sekretorė D. Grybauskaitė klausė Maskvos ir nevykdė Lietuvos vyriausybės nutarimo šiuos pastatus perduoti Vilniaus pedagoginiam institutui.

Prezidentės pagalba Lietuvos teisėsaugai parodytų, kad ji yra lojali Lietuvai ir nebijo savo buvusio viršininko bei perversmo organizatoriaus V. Lazutkos apklausų Sausio 13-osios byloje. Galima neabejoti, kad išduoti V. Lazutką Lietuvai padėtų ir gera D. Grybauskaitės pažįstama Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Be to, reikia tikėtis, kad Generalinė prokuratūra nedelsdama paskelbs, jog V. Lazutkos nėra tarp tų 15-os kolaborantų, kuriems D. Grybauskaitės kadencijos metu buvo panaikinti įtarimai ir kurių pavardžių prokuratūra neskelbia net ir paraginta iš Seimo tribūnos. Šių asmenų pavardės jau gali būti skelbiamos, nes jų veikos nebėra tiriamos Sausio 13-osios byloje ir nebesudaro valstybės paslapties.

Šaltinis: www.ekspertai.eu

Susiję

Ingrid Carlqvist. Švedija: chaosas prieglobsčio prašytojų rojuje

Švedijos pasienyje tikrinami tik asmenys, nurodantys, jog nesieks prieglobsčio šalyje. Taigi tam, kad išvengtų prievolės parodyti tapatybės dokumentus į šalį keliaujantiems teroristams pakaktų pasa...

Vytautas Daujotis. Konstitucinis Teismas de facto perėmė aukščiausios valdžios funkcijas

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A. Duda atmetė kaltinimus žlu...

Degalinėse nelieka alkoholinių gėrimų

Įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata, draudžianti prekybą alkoholiniais gėrimais stacionariosiose degalinėse. Lapkritį Seimas nepritarė siūlymui iki 2019 m. leisti prekiauti alkohol...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Vytautas Sinica. Svarbiausias metų politinis įvykis

Ne karas Artimuosiuose Rytuose, ne NATO viršūnių susitikimas ir ne joks įstatymas, kurį priėmė šis Seimas, yra svarbiausias šių metų politinis įvykis.Palyginti tyliai įvyko tikras politinis žemės dreb...

Romualdas Žekas. Nepykite pavadinti kurmiais. Verčiau susimąstykite.

Kartais taip pavadinu kai kuriuos savo kolegas gydytojus. Dažnai labai gerus specialistus. Net su mokslinėmis regalijomis. Protingi neužpyksta, nes tai darau be jokio pykčio ar nepagarbos. Taip kartai...

Valdas Sutkus. O tuo metu Amerikoje

Niujorko žydų Stokholmo sindromas - jie balsavo už antisemitąNiujorko Demokratų partijos pirminius kandidatų į mero postą rinkimus laimėjo atvirai antisionistinėmis nuostatomis garsėjantis iš Ugandos ...

Vytautas Sinica. Tautos atmintis ir tautinė savigarba

Tauta turi atmintį ir tauta turi savigarbą. Tiksliau, gali turėti. Dar tiksliau, privalo turėti. Yra įmanoma neturėti jų abiejų, nors kiekvienos sveikos ir išlikti siekiančios valstybės tikslas yra jų...

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

item