Vokietija neišduoda prezidentės D. Grybauskaitės buvusio viršininko Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje V. Lazutkos

Šiemet Sausio 13-ąją signataras Zigmas Vaišvila iš Seimo tribūnos priminė , kad paskelbus Kovo 11-osios Aktą Dalios Grybauskaitės viršininku...

Šiemet Sausio 13-ąją signataras Zigmas Vaišvila iš Seimo tribūnos priminė, kad paskelbus Kovo 11-osios Aktą Dalios Grybauskaitės viršininku Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje buvo paskirtas vienas perversmo Lietuvoje organizatorių Valentinas Lazutka. Maskva tai padarė, nes buvęs šios mokyklos rektorius S. Šimkus vykdė Lietuvos vyriausybės nutarimą perduoti šios įstaigos pastatus Vilniaus pedagoginiam institutui.

1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad po LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 m. gruodį antivalstybinę veiklą po Kovo 11-osios Lietuvoje vykdžiusiai Maskvos finansuojamai ir M. Burokevičiaus vadovaujamai LKP/TSKP dirbo daugiau nei 800 žmonių, įskaitant ir TSKP Vilniaus aukštosios partinės mokyklos personalą (šį teismo nuosprendį Z. Vaišvila pacitavo spaudos konferencijoje rugpjūčio 22 d.).

1989 m. gruodžio pabaigoje D. Grybauskaitė tapo viena šios mokyklos vadovių – moksline sekretore – ir dirbo joje tol, kol Maskva, o ne Lietuvos vyriausybė, nusprendė šią įstaigą uždaryti.

Prezidentė D. Grybauskaitė iki šiol vengia šį faktą paaiškinti, o iš jos darbo bylos nežinia kas ir kada išėmė dalį svarbių dokumentų. Be to, anot Z. Vaišvilos, išsaugoti ne visi dokumentai, susiję ir su V. Lazutka.
Nors prezidentė D. Grybauskaitė nepraleidžia progų pareklamuoti savo iniciatyvas Sausio 13-osios byloje – pvz., šiemet pradėti reikšti įtarimai už akių TSRS kariškiams, kurių Rusija, galima neabejoti, neišduos, – nei Generalinė prokuratūra, nei prezidentė nieko neatsakė į klausimą, kodėl nėra tiriama kolaborantų veikla.
Taip pat neatsakoma į klausimą, kodėl D. Grybauskaitės kadencijos metu penkiolikai kolaborantų buvo panaikinti įtarimai Sausio 13-osios byloje, nes jie patys savo rankomis nešaudė mūsų žmonių. Šių „laimingųjų“ pavardės nėra skelbiamos.

Ar tarp tų penkiolikos malonės sulaukusiųjų nėra ir buvusio D. Grybauskaitės viršininko V. Lazutkos pavardės?

Šį klausimą iškėlęs Z. Vaišvila paragino prezidentę pakartoti Generalinės prokuratūros kreipimąsi dėl V. Lazutkos išdavimo ir priminė, kad prieglobstį šis asmuo rado ne Rusijoje, o Vokietijoje.

Kaip paaiškėjo, Lietuva jau du kartus prašė išduoti buvusį D. Grybauskaitės viršininką: į 2000 m. prašymą Vokietija nesiteikė atsakyti, o į 2001 m. prašymą atsakė, kad V. Lazutkos neišduos.

Akivaizdu, kad su tokiais neeiliniais sunkumais susiduriančiai Lietuvos teisėsaugai padėti gali tik šalies vadovė. Kartu D. Grybauskaitė galbūt įtikintų savo lojalumu Lietuvai tuos, kuriems neduoda ramybės ilgą laiką slėptas faktas, kad po Kovo 11-osios TSKP Vilniaus aukštajai partinei mokyklai vadovavę rektorius V. Lazutka ir mokslinė sekretorė D. Grybauskaitė klausė Maskvos ir nevykdė Lietuvos vyriausybės nutarimo šiuos pastatus perduoti Vilniaus pedagoginiam institutui.

Prezidentės pagalba Lietuvos teisėsaugai parodytų, kad ji yra lojali Lietuvai ir nebijo savo buvusio viršininko bei perversmo organizatoriaus V. Lazutkos apklausų Sausio 13-osios byloje. Galima neabejoti, kad išduoti V. Lazutką Lietuvai padėtų ir gera D. Grybauskaitės pažįstama Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Be to, reikia tikėtis, kad Generalinė prokuratūra nedelsdama paskelbs, jog V. Lazutkos nėra tarp tų 15-os kolaborantų, kuriems D. Grybauskaitės kadencijos metu buvo panaikinti įtarimai ir kurių pavardžių prokuratūra neskelbia net ir paraginta iš Seimo tribūnos. Šių asmenų pavardės jau gali būti skelbiamos, nes jų veikos nebėra tiriamos Sausio 13-osios byloje ir nebesudaro valstybės paslapties.

Šaltinis: www.ekspertai.eu

Susiję

Politika 183158673677323743
item