Švietimo ministerija mokiniams vietoje knygų siūlo kompiuterius

Buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius, sumanęs į mokyklas integruoti planšetinius kompiuterius, šią misiją paliko realizuoti dabartinei ministerijai. Priimtas naujas sprendimas - diegti naujesnius ir modernesnius kompiuterius, kurie atitiktų mokinių poreikius. Mokytojai naujo sprendimo laukia baimindamiesi ir jau skaičiuoja, kiek papildomų nemokamų darbo valandų tai kainuos.

Lietuvoje jau ne pirmi metai mažinama mokyklų, pedagogai skundžiasi atlyginimais, o Švietimo ir mokslo ministerija toliau krečia pokštus - nepaisydama to, kad kai kuriose mokyklose klasės vos pustuštės, kiekvienam mokiniui ketina vietoj knygos įduoti į rankas planšetinį kompiuterį. Naujas kompiuterių perversmas mokyklose žada dar daugiau papildomo darbo ir atsakomybės ne tik mokytojams, bet ir mokinių tėveliams.

Ne viskas apgalvota

Vilniaus švietimo įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Gintaras Skapas teigia, jog bandymas mokyklą pripratinti prie naujausių technologijų yra produktyvus, tačiau prasitaria, jog mokykla tokiam žingsniui nėra pasiruošusi: „Stipriai padidėtų mokytojų krūvis. Mokytojas turėtų sugaišti gerokai daugiau laiko ruošdamasis pamokoms. Be to, pačių kompiuterių galimybės yra ribotos. Jų akumuliatorius tarnauja 2-3 valandas. Po šio laikotarpio reikia juos krauti.“

Nauja technologija mokyklose gali sukelti tėvelių nepasitenkinimą, nes atsakomybė už šį brangų pirkinį guls ant jų pečių.

„Mokiniai ne visada globoja savo daiktus. Be abejo, visa tai turės kontroliuoti klasės auklėtojas. Taip jam bus priskirta ne tik papildoma moralinė, bet ir materialinė atsakomybė. Turės būti sudaromos papildomos sutartys su tėvais, nes pasirenkant kompiuterį, tėvai turės įsipareigoti atsakyti finansiškai“, - teigia G.Skapas.

Vargins mokinius

Dažnas susirūpinęs tėvas kovoja su nuolatiniu naudojimusi kompiuteriu. Vaikams dažnai taikomas griežtas tvarkaraštis, kada galima žaisti kompiuteriu ir kada ne. Na, o mokyklose kompiuteriai bus nuolat prieinami ir tai, pasak pašnekovo, gali turėti tam tikrų pasekmių: „Pertrauka yra tam, kad vaikas pailsėtų. O kadangi jis rankose turės pretekstą žaisti, automatiškai mes turėsime išsekusį vaiką tiek pamokų, tiek pertraukų metu. Aš nemanau, kad mokiniai bus tokie sąmoningi, kad po 45 minučių jie kompiuterį išjungs. Tad į kitas pamokas jie ateis pavargę, juk darbo režimas su kompiuteriu yra tikrai varginantis. Mokytojas viso to sukontroliuoti negalės fiziškai.“

Vien neaiškumai

Švietimo aprūpinimo direktorius Tautvydas Salys teigia, jog įgyvendinus naują idėją didės įvairiapusiško ugdymo galimybės. Planšetiniai kompiuteriai gali būti vienas iš tokių sprendimų. Tačiau šiandien tikslios projekto įgyvendinimo ir mokyklų aprūpinimo kompiuterine technika datos dar nėra žinomos, pirkimo terminai su pristatymu mokykloms paprastai trunka 6-7 mėn., jei nelaimėjusios kompanijos neapskundžia pirkimo procedūrų.

Kiek mokytojų gebės naudotis naujomis technologijomis, taip pat nėra išsiaiškinta, nes mokytojo kvalifikacijos reikalavimuose yra numatyta galimybė dirbti su IT technologijomis. Lietuvoje beveik visi mokytojai turi pirminio kompiuterinio raštingumo pažymėjimus. Tačiau neaišku, ar tiek žinių pakaks.

Džiaugsis ne visi

Projekte planuojama, kad viena klasė gautų 32 kompiuterius - po vieną kiekvienam mokiniui. Tačiau tokia prabanga galės džiaugtis toli gražu ne visos Lietuvos mokyklos. G.Skapas teigia, kad dar nėra nuspręsta, kokioms mokykloms bus teikiama tokia galimybė, tačiau, regis, laimės gudresni.

„Kieno sąskaita yra didesnė, direktorius gudresnis, gebantis geriau parašyti programą ir sudaryti teigiamą įvaizdį, tas ir galės išbandyti kompiuterius. Tokiu būdu skatinsime mokyklų atskirtį, nes kaimo ir mažesnėse mokyklose vaikai neturės lygių galimybių save realizuoti. Už tai liks atsakingas mokytojas ir švietimo ministerija, nes vienos mokyklos bus pranašesnės prieš kitas“, - rūpinasi pašnekovas.

G.Skapas neslepia, kad nauja sistema yra puiki galimybė pamoką paversti įdomia ir aktyvia, tačiau prie to reikia eiti pamažu: „Šiandien tai turėtų būti tik utopinė mintis. Esame dar net ne pusiaukelėje, o tik žengiame pirmąjį žingsnį. Būtų labai gerai, jei tas žingsnis ne į prarają, nes yra didelė galimybė, kad žengdami liksime išsiskėtę ir negalėsime pakelti antros kojos, nes mokyklų finansavimui ir vaikų skaičiui mes liksime prikaustyti prie senosios sistemos.“

Juozas VAIDELIS, Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas:

Gaila, kad mokiniai apie šį projektą nebuvo informuoti ir visas naujienas teko sužinoti iš spaudos. Mes nebuvome kviečiami į projekto organizavimo diskusijas ir posėdžius bei negavome iš viso jokios informacijos apie ministerijos planus. Juk būtų kryptinga padaryti mokinių apklausas šiuo klausimu ir įvertinti pačių mokinių nuomonę ir požiūrį. Apskritai esu prieš šį projektą. Reikėtų kaip tik aktyviai skatinti mokinius daugiau rašyti, skaityti, naudoti grožinę tradicinę literatūrą. Manau, programa, kuri taikoma šiandien, iš tiesų yra kokybiška ir mokiniai puikiai paruošiami. Lietuvoje nemažai abiturientų egzaminus išlaiko šimtukais. Juk kompiuteriai mokyklose tik padidins neskaitymo ir neraštingumo problemas. Be to, šiam projektui reikalingus finansus būtų galima panaudoti ir protingesnėse sferose.

Galbūt planšetiniai kompiuteriai ir kitos išmaniosios technologijos po kokių penkerių metų ir būtų išeitis, tačiau šiandien, manau, tai tikrai nėra būtina. Mokiniai gali būti tinkamai paruošiami ir senaisiais metodais.

Parengė Justina Kabakaitė

Šaltinis: www.respublika.lt