Nenugalimos Lietuvos simbolis bus atstatytas

Skelbiamas pernykštis tekstas apie pagirtiną iniciatyvą atstatyti okupantų nuverstą paminklą 1941 m. Birželio sukilimui pagerbti. Norintys prisidėti prie paminklo atstatymo gali pervesti pasirinktą sumą į Obelių bendruomenės centro specialiąją sąskaitą LT84 7300 0101 0568 2663 ("Swedbank").

Viena atokiausių Lietuvos vietovių - Rokiškio rajone esantys Obeliai - į krašto istoriją įėjo kaip vieta, kurioje buvo pastatytas vienintelis Lietuvoje monumentas, skirtas savaitę trukusiam 1941-ųjų Birželio sukilimui. Už tai, kad vokiečių okupacijos metais sukūrė ir pastatė šį paminklą, jo autorius dailininkas ir inžinierius Gurijus Kateščenka dešimčiai metų atsidūrė sovietiniame lageryje. Vėliau buvo nuverstas ir menininko kūrinys, įprasminęs okupuotos lietuvių tautos bandymus siekti laisvės. Tik dabar šį nenugalimos Lietuvos simbolį norima atstatyti ir ieškoma, kas galėtų tai paremti.

Paminklas pastatytas iš aukų

Vokiečių okupacijos metais pinigų monumentui suaukojo patys obeliškiai. Šis faktas dabar norintiesiems jį atstatyti teikia vilčių, kad prikelti paminklą taip pat bus galima iš aukų. Apskaičiuota, jog visiems darbams prireiks 167 tūkst. litų. 30 tūkst. litų paminklui atstatyti skyrė Rokiškio rajono savivaldybė, 5 tūkst. litų jau surinkti per obeliškių rengtas akcijas. Paaukoti pinigų prašoma geros valios žmonių. Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa LŽ užsiminė, kad idėja atstatyti Birželio sukilimui skirtą paminklą sklando nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, tačiau iki šiol jos įgyvendinti nepavykdavo.

Kaip byloja istorija, 1941 metais į Lietuvių nacionalistų būrį, veikusį Obelių geležinkelio stotyje, įstojo per dvi dešimtis obeliškių, kuriems pavyko apsiginkluoti besitraukiančios sovietų kariuomenės paliktais ginklais. Dar kelios dešimtys Obelių krašto vyrų susibūrė į kitą ginkluotą būrį. Prasidėjus Birželio sukilimui jie ir apšaudė Raudonosios armijos dalinius bei sovietinį partinį aktyvą. Archyviniai duomenys rodo, kad per sukilimą obeliškiai nukovė šešis raudonarmiečius, vieną rusų milicininką ir dar du civilius rusus. Iš Lietuvos pasitraukus Raudonajai armijai, tačiau atėjus fašistų daliniams, buvo nutarta Obelių kapinėse skubiai pastatyti paminklą, įamžinantį Birželio sukilimą.

Paminklo kūrėjui - lageris

Monumentas, kurio viduryje - erškėčiais vainikuota Kristaus galva, o iš šonų - šalmais pridengtos karių galvos, buvo pastatytas vos per du mėnesius ir atidengtas 1942-ųjų rudenį. Jo autorius - karo metais Obeliuose geležinkelininku dirbęs dailininko ir inžinieriaus išsilavinimą turintis rusas sentikis G.Kateščenka. Kaip statybines medžiagas menininkas naudojo cementą, gipsą ir geležinkelio bėgius. Birželio sukilimo aukoms skirtas paminklas stovėjo per visą vokietmetį ir dar ilgokai tada, kai Lietuvą jau buvo užėmę sovietai. Jo nesugalvota griauti ir 1946-aisiais, kai teismas dešimčiai metų kalėti sovietiniame lageryje nuteisė šio kūrinio autorių. Nuversti akis kai kam badantį paminklą sumanyta tik XX amžiaus šeštąjį  dešimtmetį.

Rugsėjį Obeliuose vyko konferencija-koncertas. Per šį renginį buvo prisimintas Birželio sukilimas ir renkamos aukos jį įprasminančiam monumentui atstatyti. Merijos prašymas išplatintas tiek verslo įmonėms, tiek kitiems rėmėjams.

Parengė Dalia Baronienė

Šaltinis: www.obeliupaminklas.lt