Julius Šalkauskas. Kultūros optimizavimas

Kaip žinoma, kultūros ministras Šarūnas Birutis viešai išsižadėjo tekste cituojamų žodžių apie miestelių bibliotekų naikinimą, teigdamas, jog uždarinėti nieko nesiruošia, o "optimizacija" jo kalboje reiškia visai ne uždarymą, o apskritai geriausio sprendimo pagal pasirinktus kriterijus paiešką. Kol neaiškus ministro pasirinktas kriterijus, lieka neaiški ir mažųjų gyvenviečių mokyklų bibliotekų ateitis. Bet kuriuo atveju, principinis klausimas apie tokių bibliotekų svarbą ir naudą kultūrinei aplinkai išlieka neabejotinai svarbus. Apie tai ir yra skelbiamas dr. Juliaus Šalkausko tekstas.

Ankstyvesnis kultūros ministras „optimizavo“ daugelį kaimo vietovių mokyklų, t.y. nemažą dalį jų sunaikino. Tuo pačiu sunaikino svarbų kultūros židinį  kaime. Rado lyg ir išeitį – vežioti mokinius į stambesnius miestelius ar bažnytkaimius, kur dar mokyklos išliko. Kaip tas atsiliepia tolimesnių vietovių mokiniams rodos aišku. Vietoje to, kad jie normaliai išsimiegotų ar ruoštų pamokų užduotis, jie eilę valandų turi sėdėti autobuse. Kaip ši aplinkybė atsiliepia jų mokymosi lygiui turbūt irgi aišku. 

Dabartinis kultūros ministras Šarūnas Birutis perėjo prie sekančios kultūros „optimizacijos“ žingsnio, t.y. ruošiasi sunaikinti tų likusių mokyklų bibliotekas. Š. Birutis nusprendė, kad „mokyklų ir viešosios bibliotekos dubliuojasi, todėl mokyklų bibliotekėles prasminga panaikinti. Tetriumfuoja apskričių bibliotekos, turtingai aprūpintos knygomis. Knygas miestelių ir gyvenviečių skaitytojams vežioti.“ („Respublika“ liepos 16 psl. 1) Ekonominis lėšų taupymo interesas šiuose veiksmuose gana aiškus. Naikinamų bibliotekų darbuotojus atleidus susitaupo lėšos jų atlyginimams.  Patalpas galima parduoti, kaip ir knygas, jei jos nepateks į makulatūrą. Ekonominis efektas akivaizdus. Nežinia ar atsitiktinai po keletos dienų  Š. Birutis per „Panoramą“ viešai pareiškė, kad  artimu laiku minimalias algas valstybės galima bus padidinti iki 1700 litų, o taip pat pakelti atlyginimus valstybės tarnautojams ir teisėjams, kurie ir taip neskursta. Keista girdėti tokius pažadus iš ministro, kurie visai neįeina į jo kompetencijos sritį. Jis ir jo ministerija neturi jokios galimybės atlyginimus didinti, nes tuo užsiima kitos ministerijos ir Seimas.

Kultūros ministerija yra atsakinga už kultūrą visoje Lietuvoje, o ne tik Vilniuje, Kaune ir kituose apskričių centruose. Vietoje to, kad puoselėtų ir gintų kultūrą visais jos pavidalais, provincijoje jai tokios svarbios institucijos, kaip mokyklų bibliotekos yra paprasčiausiai naikinamos. Tai paskutinė kultūros atspara kaime ir didelis nuostolis mokykloms ir visiems tos gyvenvietės šviesuoliams. Jiems tiesioginis kontaktas su knygomis ir galimybė susitikti ir tarpusvyje pabendrauti bibliotekoje, peržiūrėti laikraščius ir žurnalus yra labai svarbi. Be to bibliotekose paprastai esantys kompiuteriai leistų gyvenvietės žmonėms pasimokyti juo naudotis. Vargu ar kiekvienam mokiniui prieinami visų dėstomų dalykų vadovėliai. Pavyzdžiui literatūros ar istorijos dėstymas ir šių dalykų medžiagos įsisavinimas labai nukentės jei neliks galimybių paskaityti pamokose minimų autorių knygų ar istorinių įvykių aprašymų. Naivu tikėtis kad visas knygų poreikis kiekvienam skaitytojui bus patenkintas, net tas knygas užsakinėjant per internetą. Vargu ar išskiriant Vilniaus, gal ir Kauno didžiausias bibliotekas apskričių bibliotekos turi internetinius katalogus, užtikrinančius galimybę reikiamas knygas užsakyti kompiuteriu. Net jei tokia užsakytų knygų vežiojimo praktika masiškai paplistų, kas abejotina, tai jų dažnas vežiojimas į įvairias mokyklas pasirodytų per brangus. Ir vėl jį tektų „optimizuoti“. Akivaizdu, kad kultūrą vertinant pinigais kaip komercijos objektą ji daug kur bus naikinama.

Keista, kad kultūros ministras daro tokį nuostolį kultūrai didžioje Lietuvos dalyje. Bažnytkaimio ar miestelio, kur panaikinta biblioteka,  žmonėms ir besimokančiam jaunimui informacijai lieka tik televizorius ir radijas. Bet ten informacija atspindi valdančiųjų tendencijas, o daugumą televizijos laidų laiko  užima vulgarūs filmai, kur dažnai rodomos smurto ir menkai užmaskuotos sekso scenos. Bendravimui paskatinti lieka dar butelis. Taigi panašu, kad grįžta laikai, apie kuriuos poetas rašė „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda, tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi ir juoda“.