Švedija pirmauja išprievartavimų skaičiumi, 85% prievartautojų - imigrantai

Jau prieš kurį laiką Švedija ėmė jausti multikultūralizmo ir jo lengvinamos islamizacijos proceso rezultatus. 2009 metais šioje šalyje atvejų, kai prievartavimas buvo naudojamas kaip džihado forma buvo registruota daugiau, nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje.

Švedijoje šimtui tūkstančių gyventojų vidutiniškai tenka 46 išprievartavimo atvejai. Jungtinėje Karalystėje jų fiksuojama perpus tiek, tuo tarpu kitose Šiaurės šalyse, Prancūzijoje ir Vokietijoje – keturis kartus mažiau. Lyginant su kai kuriomis Rytų bei Vidurio Europos šalimis, Švedijoje išprievartavimo atvejai pasitaiko iki dvidešimties kartų dažniau. Šioje šalyje per metus jų užregistruojama apytiksliai penki tūkstančiai.

Siekiant atsakyti į klausimą, kodėl Švedijoje išprievartavimo atvejai pasitaiko gerokai dažniau nei likusioje žemyno dalyje, Europos Sąjungos fondo Daphne II lėšomis 2008 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu lygintas vienuolikos ES narių teisinių sistemų pajėgumas, sprendžiant su išprievartavimu susijusias bylas. 

Vertinant šiuo aspektu, tyrime Švedija pristatyta itin nepalankioje šviesoje. Studijoje taip pat teigiama, kad itin aukštų smurtinių seksualinių nusikaltimų rodiklių šalyje negalima paaiškinti tuo, jog aukos pagaliau įsidrąsino apie juos pranešti policijai. Tiesiog išprievartavimo atvejai šioje valstybėje išties itin dažni. 

Mokslininkai tai siejo su gyvenimo būdo pokyčiais, per pastarąjį dešimtmetį įvykusiais Švedijoje: išprievartavimai dažnai susiję su populiarėjančiu naktiniu gyvenimu, vakarėliais klubuose bei jų pratęsimais privačiose valdose, alkoholio vartojimu, įsigalinčiomis „seksualinės laisvės“ bei „teisės pasakyti ne“ koncepcijomis. 

Vis dėlto toks tyrėjų paaiškinimas nėra vienintelis galimas ar pats tiksliausias. Dar 2005-ųjų metų liepą gerai žinoma tinklaraščių autorius Fjordman perspėjo apie Švedijoje vis augantį išprievartavimų skaičių ir susiejo jį su musulmonų imigracija. Nusikalstamumo prevencijos tarybos tyrimo duominimis, keturi penktadaliai prievartautojų yra gimę užsienyje, o ne Švedijoje. Daugiausia jų kilę iš Alžyro, Libijos, Maroko ir Tuniso. Apskritai beveik pusė visų Švedijos nusikaltėlių yra imigrantai. 

Kaip rašoma Fjordman tinklaraštyje, „Švedijoje imigrantų, tarp jų ir musulmonų, populiacija didesnė nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje, taigi nėra stebėtina, kad situacija, kurią atspindi skaičiai, mažiausiai tokia pat liūdna kaip ir kaimyninėse valstybėse. Tikroji situacija gali būti netgi prastesnė nei manoma, nes valdžios viešinamoje statistikoje neatsižvelgiama į antrąją, jau Švedijoje gimusią, imigrantų kartą.“ Teisininkė Ann Christine Hejlm, analizavusi žiausius nusikaltimus Svea aukštesniajame teisme, pastebėjo, kad net 85% prievartautojų buvo gimę užsienyje arba imigrantų šeimose. 

Vietinėse žinių laidose taip pat dažniausiai neužsimenama apie tai, jog auga seksualinės prievartos vartojamo prieš vaikus atvejų skaičius, norst tai aiškiai liudija Nusikaltimų prevencijos tarnybos tyrimai. Šios institucijos duomenimis, per dešimtmetį nuo 1995-ųjų išprievartautų jaunesnių nei penkiolikos metų vaikų skaičius išaugo bene dvigubai. 2004-aisiais tokių atvejų per metus jau būdavo užfiksuojama 467.

Ką apie ne musulmonių moterų prievartavimą sako islamas? „Jis leidžia musulmonams vyrams turėti laisvus seksualinius santykius su moterimis, jei šios nėra musulmonės ir/arba jei šie vyrai gyvena kitatikių valstybėje“. Akivaizdu, jog pro pirštus žiūrima ir į pedofiliją. Imam Khomeini, šiitų krypties pasekėjų aukščiausiasis autoritetas bei religinis vadovas yra pasakęs: „Musulmonas vyras gali patirti seksualinį malonumą netgi su kūdykystėje tebeesančia mergaite. Jis neturėtų į ją įsiskverbti vaginaliniu būdu, tačiau analinis būdas yra leidžiamas.“

Dar labiau pasišlykštėjimą kelia ir musulmonų požiūrį į vakarietes moteris geriau atskleidžia Danijoje įvykusi istorija. Kai kurie musulmonai vyrai net nemėgina slėpti savo pažiūrų. Pavyzdžiui, vienas muftijus, sunitų pakraipos islamo teisės interpretatorius bei aiškintojas, sukėlė politinio nepasitenkinimo bangą Kopenhagoje garsiai pareiškęs, jog moterys, atsisakančios dėvėti galvos apdangalus „pačios prašosi išprievartaujamos“.  

Pasirodo, jis nėra vienintelis taip manantis. „Išprievartauti Švedę merginą nėra taip neteisinga, kaip arabę“- teigė Hamid, vienas tinklaraščio dansk-svensk.blogspot.com kalbintų pašnekovų. „Švedė mergina po to susilaukia gausybės pagalbos ir bet kuriuo atveju, ji tikriausiai jau yra mylėjusis anksčiau. Tuo tarpu arabei tai sukeltų didlių problemų su šeima. Jai išprievartavimas – gėdos šaltinis. Svarbu, kad ji išlaikytų nekaltybę iki vestuvių“. Tolesnis pokalbis su Hamid, Ali, Abdallah ir Richard atskleidžia, jog grupinis švedės merginos išprievartavimas Stokholmo Rissne rajone nėra atsitiktinumas. Visi keturi itin kritiškai žvelgia į švedes ir mano, kad toks požiūris paplitęs ir tarp kitų imigrantų. „Pernelyg jau paprasta gauti švedų kekšę... turiu omenyje, merginą“- sako Hamid, ir pats ima kvatotis iš savo žodžių pasirinkimo. „Daug imigrantų vaikinų paauglystėje draugauja su švedėmis. Bet panorę tuoktis jie susiranda sau tinkamą moterį iš savo kultūros, kuri dar niekuomet nėra buvusi su vyru. Taip darysiu ir aš. Aš pernelyg negerbiu švedų merginų. Jos miega su kuo pasitaiko“.

Akivaizdu, jog aukščiau pateikta islamistiška racionalizacija netelpa į vakarietiškos teisės ir civilizacijos rėmus. Vis dėlto mūsų, vakariečių, dukros, motinos, žmonos, seserys ir draugės realybėje beveik kasdien sumoka žiaurią kainą už tai, jog musulmonams buvo leidžiama kolonizuoti Europą, už tai, kad vyriausybės, religiniai lyderiai, policija bei liberalių pažiūrų atstovai ligšiol pataikauja musulmonų populiacijai. Akivaizdu, jog politiniai vadovai nenori pripažinti jog jų skleista multikultūralizmo ideologija nepasiteisino, nepaisant to, kam tektų mokėti kainą už jų užsispyrimą. Noras išlaikyti politinį korektiškumą dažnai atlikti savo pareigą, tiksliai pranešti apie musulmonų vykdomus nusikaltimus, sutrukdo ir žiniasklaidai. Todėl ir vakarietės musulmonų prievartos aukos nėra įvardijamos ir pripažįstamos tuo, kuo išties yra: nusikaltimų iš neapykantos aukomis. 

Šaltinis: www.lifesitenews.com