Su diplomu, bet be duonos

Ar gali būti, kad išsvajotoji profesija, įgyta darbo patirtis, taptų kliūtimi? Tarp bedarbių ir tūkstančiai patyrusių mokytojų, socialinių mokslų atstovų, šimtai teisininkų, tačiau specialistų pertekliaus problemos valstybiniu lygiu nesprendžiamos.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos 1 dieną darbo ieškojo 1,5 tūkst. pedagogų, 1 tūkst. socialinių mokslų atstovų, 0,3 tūkst. teisininkų. Šios profesijos atstovų yra daugiau, nei šiuo metu reikia, tačiau ir šiemetiniai abiturientai gausiai renkasi socialinių mokslų kryptis.

Mokytojams nebėra ko ugdyti

Birželis darbo netekusiems mokytojams buvo itin nerimastingas. Darbo ieškojo net 2262 pedagogai, o laisvų vietų buvo vos keliolika. Itin sunku įsidarbinti ikimokyklinio ir specialiojo ugdymo, socialinių mokslų, matematikos ir kompiuterijos bei kai kurių kitų sričių pedagogams.

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad kiekvienais metais mokyklose mažėja klasių komplektų, todėl mokytojams neužtenka krūvio. Nors reikėtų turėti 18 savaitinių pamokų, vyrauja 10-14 pamokų krūviai, pedagogų atlyginimai mažėja ketvirtadaliu ar net trečdaliu. Mokytojams tenka rinktis, ar eiti ieškotis kito darbo, ar taikstytis su mažu atlyginimu ir likti mokykloje.

A.Navickas teigia, kad dėl mokinių trūkumo labiausiai nukenčiantys mokytojai arba važiuoja padirbėti į kitas mokyklas, arba ieško darbo ne pagal specialybę. Kam nepavyksta rasti, emigruoja ir užsidirba pragyvenimui iš juodo darbo.

A.Navickas svarsto, kad mokytojų nedarbą būtų galima sumažinti, jei klasės mokyklose nebūtų tokios didelės, po 25-30 vaikų. „Galima dirbti ir su 100 vaikų, bet kiek per 45 minutes vaikams galime skirti laiko? Apie kokią ugdymo kokybę galima kalbėti? Ne kartą siūlėme Švietimo ir mokslo ministerijai mažinti klasėse mokinių skaičių, tačiau atsakymas visuomet būdavo toks pat: trūksta lėšų. Manau, klasėse turėtų būti ne daugiau kaip 20 vaikų, kad pedagogai galėtų su kiekvienu dirbti individualiai“, - teigia A.Navickas.

Šnairuoja į pensininkus

Darbo negaunantys, tačiau Tėvynės palikti nenorintys jauni specialistai šnairuoja į vyresniąją pedagogų kartą, kuri esą turėtų susiprasti ir užleisti vietą jaunesniems. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais įvairiose švietimo įstaigose dirbo 2506 pedagogai, sulaukę 60-64 metų. Iš vyresnių kaip 65 metų pagrindines pareigas ėjo 1007. Didžiulis pedagogų perteklius aštrina konfliktą tarp kartų.

Lietuvos įstatymai nenumato galimybės priverstinai atleisti iš darbo pensinio amžiaus sulaukusius mokytojus. Praėjusioje Seimo kadencijoje buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlė taisyti Darbo kodeksą, kad pensinio amžiaus kolegų vietose atsirastų galimybė įdarbinti jaunus specialistus, tačiau Seimas senjorų išvarymo pataisą atmetė.

Knygų ir straipsnių autorė lituanistė Lionė Lapinskienė teigia, kad skaudu žiniasklaidoje skaityti, esą vyresni pedagogai yra antrarūšiai ir turi užleisti vietą jauniesiems. „Faktas, kad trūksta darbo mokytojams, nes šalyje mažėja gyventojų ir vaikų, tėvai emigruodami išsiveža ir vaikus, yra nenuginčijamas, tačiau žuvis genda nuo galvos. Pastaruosius 15 metų vykdyta netinkama švietimo politika buvo griaunamoji. Dėl nevykusių reformų dabar turime didžiules klases, sumažėjusį vaikų norą mokytis, išsekusius ir paliegusius pedagogus. Dėl didžiulės įtampos gana daug pedagogų serga onkologinėmis ligomis. Mokyklos kaimo vietovėse uždaromos neva norint taupyti, miestuose jungiamos, todėl daugybė mokytojų mina darbo biržų slenksčius. Rudenį grįšime į klases, kuriose bus 20-30, o kai kuriose ir daugiau vaikų. Valstybė, kuri taupo augančios kartos sąskaita, nesukurs geros ateities“, - nerimauja pedagogė.

Nė vieno bedarbio gydytojo

Kol kas tik gydytojams nereikia vaikščioti į darbo biržą, darbo jiems netrūksta. Lietuvos darbo birža informuoja, kad per 5 mėnesius nė vienas gydytojas neužsiregistravo. Tačiau laisvų vietų didmiesčiuose ir jiems pasiūloma nedaug. Liepos 2 d. šalyje reikėjo vos 11 specialistų. Vilniuje laisva buvo vienintelė odontologo vieta, Klaipėdoje - psichiatro, Kaune reikėjo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ir psichiatro. Gydytojai nelabai noriai važiuoja dirbti į mažesnius miestus. Štai Alytaus gydymo įstaigoms liepos 2 d. trūko hematologo, neonatologo, patologo, radiologo, vaikų alergologo, kardiologo ir vidaus ligų gydytojų.

Darbo birža informuoja, kad per 5 mėnesius darbdaviai pasiūlė 22 laisvas vietas chirurgams, 13 vietų fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, 11 vietų psichiatrams.

Darbininkų perteklius mažesnis

Nors darbininkiškų profesijų pertekliaus darbo rinkoje beveik nėra, tačiau šiemet per pirmą pusmetį sunku buvo įsidarbinti kirpėjams, kosmetologams, garo variklių ir katilų operatoriams, vaikų priežiūros darbuotojams, tiksliųjų prietaisų ir instrumentų meistrams, remontininkams.

Pirmą pusmetį darbo biržose buvo užsiregistravę 1089 darbo ieškančios kirpėjos ir kosmetologės, tačiau laisvų vietų pasiūlyta vos 500. Darbo pasiūlymų laukė 387 garo variklių ir katilų operatoriai, tačiau darbdaviams reikėjo tik 210 tokių specialistų.

Darbo rinkai jau nebereikia jokios kvalifikacijos neturinčių žmonių. Nekvalifikuotieji sudaro net 40 proc. darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių.

Šiemet įgyti paklausių profesijų, persikvalifikuoti buvo nusiųsta 6,8 tūkst. žmonių. Gal ir ne visiems nusišypsos laimė susirasti darbą, tačiau bandyti visuomet verta.

Parengė Genė Silickienė.

Šaltinis: www.respublika.lt