Algimantas Jankauskas. Pilnutinė demokratija: Stasio Šalkauskio politinės filosofijos palikimas

Apmąstant šiuolaikinę Lietuvos politinę tikrovę, jos realijas ir perspektyvas,  nepelnytai liko užmirštas tarpukario Lietuvos, nacių okupacijos metų ir išeivijos politinės minties palikimas. Jis buvo besugrįžtąs Atgimimo metais. Tačiau vėliau, be gilesnių svarstymų, atkuriamos valstybės pagrindu pasirinktas neoliberalistinis kelias  ir technokratinės demokratijos modelis, nugramzdinęs užmarštin  autentiškas pilnutinės demokratijos idėjas.

Pilnutinė demokratija – tai tarpukario Lietuvos, nacių okupacijos metų ir išeivijos katalikiškos krypties politinius svarstymus vienijanti sąvoka, išbaigtą pavidalą įgijusi trijuose politinės minties tekstuose: Į organiškos valstybės kūrybą (Naujoji Romuva, 1936. Nr.8), Į reformuotą demokratiją (Į laisvę, 1943-1944. Nr. 23-25, 27, 28, 31), Į pilnutinę demokratiją (Į laisvę, 1954-1955). Šiuose dokumentuose brėžiamas alternatyvus liberaliai demokratijai ir autoritarizmui - pilnutinės demokratijos - modelis, kuriuo siekiama sugrąžinti šiuolaikinei demokratijai autentišką ir gyvą turinį. Tai, iš asmens pirmumo principo kylanti ir savivaldžia visuomene besireiškianti demokratija, apimanti ne tik politinę, bet ir socialinę ūkinę bei kultūrinę sritį, demokratija, kaip organiška valstybės ir visuomenės jungtis.  

Vienas iš pilnutinės demokratijos kūrėjų ir įkvėpėjų buvo prof. Stasys Šalkauskis (1896-1941). S. Šalkauskiui pilnutinė demokratija buvo integrali jo pilnutinio gyvenimo filosofijos dalis, kuri skirtingai nuo kultūros filosofijos liko fragmentiška ir nežymiai išplėtota. Tačiau pažintis su S.Šalkauskio rankraštiniu palikimu (žmonos Julijos Šalkauskienės perduotas VU bibliotekos rankraščių skyriui 1982 m. pabaigoje ir 1986 m. balandžio mėn.) pakoreguoja ankstesnes išvadas apie S.Šalkauskį kaip politikos filosofą.

Visuomenei plačiau žinomi ir pakomentuoti yra S.Šalkauskio laiškai A.Smetonai, kritikuojantys tautininkų režimą.  Tačiau iš šio palikimo deramai neįvertintas liko jo rankraštis „Pilnutinė demokratija. Naujosios santvarkos metmens“, parašytas 1941 m. pabaigoje.   Šis rankraštinis dokumentas - tai didelio politinės filosofijos veikalo planas ir naujos konstitucijos metmenys. Apie šį suplanuotą kūrinį S.Šalkauskis yra sakęs: “Jeigu žmonės laiko kai kuo vertus tuos mano raštus, kuriuos lig šiolei esu parašęs, tai, palyginus su šiuo, kurį esu dabar nusistatęs parašyti, jie visai mažai reikšmingi.”  Būta didžiulio sumanymo politikos filosofijos srityje, kuris turėjo vainikuoti  visus ankstesnius S.Šalkauskio ir jo mokinių (romuviečių) svarstymus apie Lietuvos valstybės ir visuomenės ateitį. Deja, šiam sumanymui nebuvo lemta išsipildyti. 1941 m. gruodžio 4 d. prof. Stasys Šalkauskis mirė.  

Rankraštyje pateikiamas trisritės - politinės, socialinės ir kultūrinės - demokratijos supratimas, jos instituciniai pagrindai bei naujosios konstitucijos projektas. Pilnutinė demokratija suprantama kaip trisritės demokratijos vieningumas, kaip valstybės ir visuomenės organiška jungtis. Brėžiami jau tarpukario Lietuvoje numatyti pilnutinės demokratijos instituciniai pagrindai: parlamentarizmas - kaip politinės demokratijos; korporatyvinė santvarka - kaip ekonominės-socialinės demokratijos; kultūrinė autonomija - kaip kultūrinės-dvasinės demokratijos įgyvendinimo forma.          

Pilnutinės demokratijos idėjų sudabartinimo prasme įdomiausia būtų naujosios konstitucijos projekte numatyta "valdžios veikmenų (funkcijų) ir valdymo sričių paskirstymo" schema. Naujosios konstitucijos projekte skiriamos keturios valstybinės valdžios grandys:

1) vyriausias valstybinės valdžios reiškėjas (Prezidentas);

2) teisiamoji valdžia (Valstybės kontrolė ir Teismas);

3) vykdomoji valdžia (Ministrų kabinetas ir ministerijos);

4) nustatomoji valdžia (Didysis Seimas, Politiniai rūmai arba Mažasis Seimas, Korporacijų rūmai, Ideologinių bendruomenių rūmai).

Tokia valstybinės valdžios sąranga kartu su savivaldybėmis, politinėmis partijomis, profesinėmis korporacijomis ir ideologinėmis bendruomenėmis kaip piliečių dalyvavimo politiniame procese formomis, pasak S. Šalkauskio, sukurtų organišką valstybės ir visuomenės jungtį – pilnutinę demokratiją. 

Šis rankraštis yra svarbus dokumentas vertinant S. Šalkauskio filosofinio palikimą.  Juo atrandame S.Šalkauskį kaip politikos filosofą. Paskelbdami šį rankraštį, taip pat, manome, kad ne viena jame išdestyta idėja nusipelno politikų ir visos visuomenės dėmesio,  pasvarstymų apie jų sudabartinimą.

ŠALKAUSKIS S. PILNUTINĖ DEMOKRATIJA

(NAUJOSIOS SANTVARKOS METMENS), 1941 

Vilniaus universiteto biblioteka, Rankraščių skyrius F140-286, 5 l.

PILNUTINĖ DEMOKRATIJA (NAUJOSIOS SANTVARKOS METMENS)

Bendrieji pagrindai.

Naujosios konstitucijos projektas.

Aiškinamosios pastabos.

A.    BENDRIEJI PAGRINDAI

I. DEMOKRATIJOS SUPRATIMAS. II. BENDRIEJI TRISRITĖS DEMOKRATIJOS ORGANAI. III. POLITINĖ DEMOKRATIJA. IV. EKONOMINĖ-SOCIALINĖ DEMOKRATIJA. V. KULTŪRINĖ –DVASINĖ DEMOKRATIJA. VI. TRISRITĖS DEMOKRATIJOS VIENINGUMAS. VII. IŠVADOS IR PAVAIZDAI.

I. DEMOKRATIJOS SUPRATIMAS

Valstybė ir visuomenė. 2. Demokratija, kaipo normalus valstybės ir visuomenės susiderinimas. 3. Demokratijos teisiškumas. 4. Demokratijos organiškumas. 5. Demokratijos sąmoningas veiklumas. 6. Demokratijos laisvingumas ir pareigingumas. 7. Demokratijos auklumas. 8. Valdžios veikmenų (funkcijų) ir valdymo sričių paskirstymas.

II.  BENDRIEJI TRISRITĖS DEMOKRATIJOS ORGANAI

Vyriausias valstybinės valdžios reiškėjas. 2. Koordinacijos žinyba. 3. Kontroliuojamoji ir teisiamoji valdžia.

III.  POLITINĖ DEMOKRATIJA

Politinės demokratijos organiškumas. 2. Politinis visuomenės veiklumas. 3. Politinės vykdomosios valdžios teisiškumas. 4. Visuomenės dalyvavimas politinių valstybės formų sudaryme. 5. Parlamentarizmas, kaipo politinių teisių ir laisvių laidas.

IV.  EKONOMINĖ-SOCIALINĖ DEMOKRATIJA

Ekonominės-socialinės demokratijos organiškumas. 2. Ekonominis-socialinis visuomenės veiklumas. 3. Ekonominės-socialinės vykdomosios valdžios teisiškumas. 4. Visuomenės dalyvavimas ekonominių-socialinių valstybės formų sudaryme. 5. Korporatyvinė santvarka, kaipo ekonominių-socialinių teisių ir laisvių laidas.

V. KULTŪRINĖ-DVASINĖ DEMOKRATIJA 

Kultūrinės-dvasinės demokratijos organiškumas. 2. Kultūrinis-dvasinis visuomenės veiklumas. 3. Kultūrinės-dvasinės vykdomosios valdžios teisiškumas. 4. Visuomenės dalyvavimas kultūrinės-dvasinės srities formų nustatyme. 5. Kultūrinė autonomija, kaipo kultūrinių-dvasinių teisių ir laisvių laidas.

VI.  TRISRITĖS DEMOKRATIJOS VIENINGUMAS

Sutelktiniai derinamieji trisritės demokratijos organai. 2. Demokratijos pliuralizmas ir federalizmas. 3. Principiali lygybė, visuotinė laisvė ir bendroji gerovė, kaipo tikrieji trisritės demokratijos pagrindai. 

VII.  IŠVADOS IR PAVAIZDAI

Demokratijos reformavimo reikalas. 2. Valdymo sričių paskirstymo būtinumas. 3. Parlamentarizmas, korporatyvinė santvarka ir kultūrinė autonomija, kaipo trisritės demokratijos formos. 4. Schemiški pavaizdai.

B. NAUJOSIOS KONSTITUCIJOS PROJEKTAS

I. Bendrieji nuostatai.

II. Respublikos Prezidentas ir Koordinacijos žinyba.

III. Valstybės kontrolė ir Teismas.

IV. Politinė santvarka: 1. Bendrieji principai. 2. Politinės srities Ministerijos ir Ministrų Kabinetas. 3. Vietinės savivaldybės. 4. Partijos. 5. Politiniai Rūmai arba Mažasis Seimas.

V. Ekonominė-socialinė santvarka: 1. Bendrieji principai. 2. Ekonominės-socialinės srities Ministerijos ir Ministrų Kabinetas. 3. Profesinės Korporacijos. 4. Korporacijų Rūmai.

VI. Kultūrinė-dvasinė santvarka: 1.Bendrieji principai. 2. Kultūrinės-dvasinės srities Ministerijos ir Ministrų Kabinetas. 3. Ideologinės bendruomenės. Bendruomenių Rūmai.

VII. Atskirų valdymo sričių derinimas: 1. Bendrieji principai. 2. Ministerių Taryba. 3. Didysis Seimas. 4. Respublikos Kongresas. 5. Tautos atsiklausimas.

VIII. Pereinamieji nuostatai.

C. AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

Pavaizduojamosios galimybės

Korporacijos: 1. Žemės ūkio korporacija (20); 2. Komunalinio ūkio korporacija (4);

3. Pramonės korporacija (22); 4. Prekybos korporacija (4) ; 5. Susisiekimo korporacija (2); 6. Finansų (2); 7. Valstybės tarnautojų korporacija (2); 8. Laisvųjų profesijų korporacija (2); 9. Mokslo ir meno korporacija (4); 10. Tikybos tarnautojų (2); 11. Seiminio darbo (4); 12. Neverslių (2) – viso 60.          

Bendruomenės: 1. Lietuvių katalikų bendruomenė (25); 2. Lietuvių laisvamanių (10); 3. Kitų lietuvių bendruomenės (10); 4. Lenkų bendruomenė (5); 5. Žydų bendruomenė (5); 6. Gudų bendruomenė (2) ; 7. Rusų bendruomenė (2); 8. Kitų nusistatymų bendruomenė (1) viso -60.   

I. Vyriausiasis  valstybinės valdžios reiškėjas. II. Teisiamoji valdžia. III. Vykdomoji valdžia. IV. Nustatomoji valdžia. 

Parengė Algimantas Jankauskas.

Šaltinis: www.bernardinai.lt