Teismas įpareigojo persvarstyti homoseksualų eitynių vietą, "Facebook" uždarytas eitynių oponentų puslapis

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė Vilniaus miesto savivaldybei nepalankų sprendimą, palikęs galioti ankstesnį teismo sprendimą – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę derinti homoseksualų eitynių vietą iš naujo.

Balandžio pradžioje žemesnės instancijos teismas buvo priėmęs identišką sprendimą, tačiau tokiu sprendimu nepatenkinta Vilniaus miesto savivaldybė apskundė jį aukštesnės instancijos teismui.

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad Lietuvos lesbiečių, gėjų ir biseksualų (LGBT) bendruomenė atsidūrė kelio be aiškios pradžios pabaigoje.

„Tikėjausi, kad teismas bus drąsesnis ir pasisakys plačiau dėl teisės į susirinkimo laisvę visiems piliečiams. Manau, kad šis vietos derinimas su Vilniaus savivaldybe bus sudėtingas. Mes nesutiksime su Upės gatve, kadangi tai jau būtų LGBT bendruomenės segregacija“, – kalbėjo jis.

Priimdamas galutinę ir neskundžiamą sprendimą LVAT pabrėžė, kad Susirinkimų įstatymas nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teisės  pačiai nurodyti kitą eitynių vietą, nesuderinus jos su susirinkimo organizatoriais.

Teismas sutiko su žemesnės instancijos teismo nuomone, kad derybų būdu nepasiekus vieningo sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo atsisakyti suderinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą sprendimu, kuris galėtų būti skundžiamas teismui.

Žemesnės instancijos teismas mąstė panašiai

Balandžio pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės ir Policijos departamento paaiškinimus, esą jie negalės tinkamai užtikrinti eisenos dalyvių saugumo. Teismas pažymėjo, kad tokie motyvai nepagrįsti.

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko tuomet neslėpė, kad tokio sprendimo jis ir tikėjosi: „Džiaugiamės šiuo sprendimu, žadame artimiausiu metu kreipti į Vilniaus savivaldybę dėl vietos ir laiko derinimo. Iš dalies mūsų skundas patenkintas, kadangi mes turime šansų suderinti vietą, kurios mes prašome.“

Lietuvos gėjų lygos advokato prof. Vytauto Mizaro įsitikinimu, šiuo teismo sprendimu buvo apginta teisė į susirinkimų laisvę.

„Teismo pozicija gerbtina. Matyti, kad teismo sprendimu apginta teisė į susirinkimų laisvę, ir pripažinta, kad vietą, kur organizuojamas susirinkimas, pasirenka susirinkimo organizatorius“, – kalbėjo advokatas.

Formuojamas precedentas

Advokato teigimu, sveikintina ir teismo pozicija, kad jei norima riboti vietą, turi būti įstatyme numatytas pagrindas, kurio šiuo metu nėra. „Mūsų pozicija apginta šiame etape, dėl to manome, kad pavyko teisine prasme apginti šią Konstitucinę teisę“, – kalbėjo jis.

V. Mizaro įsitikinimu, teisė kreiptis dėl susirinkimo vietos išlieka renginio organizatoriui, tačiau iš naujo derindama susirinkimo vietą, Vilniaus miesto savivaldybė privalės atsižvelgti į teismo sprendime įvardytą išaiškinimą.

Advokatas įsitikinęs, kad šiuo teismo sprendimu buvo sukurtas precedentas. „Mūsų bylą laikyčiau kaip strateginio bylinėjimosi pavyzdį, kai viena socialinė grupė gina ir kitas socialines grupes, apskritai visuomenei reikšmingą Konstitucinę teisę“, – kalbėjo advokatas.

LGL prašė leidimo žygiuoti Gedimino prospektu

Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 27 dieną nagrinėjo Lietuvos gėjų lygos (LGL) skundą, kuriame ši skundė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neleisti šiems liepos 27-ąją žygiuoti Gedimino prospektu.

LGL skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 metų sausio 13 dienos įsakymo dalį, kuria buvo pakeista eitynėms Vilniuje pasirinkta vieta.

Asociacija prašė teismo įpareigoti savivaldybę nedelsiant pašalinti padarytą pažeidimą ir suderinti planuojamų eitynių organizatorių nurodytą vietą Vilniuje – nuo Odminių g. Gedimino prospektu Lukiškių aikštės link.

LGL atstovai skunde tvirtino, kad įsakymo dalis, kuriuo eitynės išstumtos iš centrinės sostinės dalies, prieštarauja eitynių tikslui – homoseksualių, biseksualių ir transseksualių žmogaus teisių įgyvendinimui, siekiant atkreipti valstybės ir visuomenės dėmesį į šią socialinę grupę, jų integravimąsi į visuomenę.

Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi saugumu

Su tokiu LGL prašymu nesutikusi Vilniaus miesto savivaldybė tvirtino negalėsianti tinkamai užtikrinti saugumo, esą susirinkimų vietos nustatymas nėra susirinkimų teisės pažeidimas.

Vilniaus savivaldybės atstovai teisme aiškino, kad LGL atstovams buvo pasiūlyta ne tik alternatyvi planuojamų eitynių vieta, bet ir viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo požiūriu palankesnė renginio forma – vietoje eitynių surengti susirinkimą arba mitingą Lukiškių aikštėje, tačiau esą atstovai su tuo nesutiko.

Yra grėsmė, kad nuo stogų bus mėtomi daiktai

Atsiųstame atsakyme į LGL pareiškimą Policijos departamento atstovai teigė, kad negalės tinkamai užtikrinti saugumo, be to, būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesus. Teismo posėdyje dalyvavusių Policijos departamento atstovų tvirtinimu, jei eisena būtų organizuojama Gedimino prospektu, siekiant užtikrinti žmonių saugumą, automobilių eismą aplinkinėmis gatvėmis tektų stabdyti.

Policija taip pat atkreipė dėmesį, kad Gedimino prospekte yra daug gyvenamųjų namų, biurų, kitokių patalpų, kurias policija privalėtų tikrinti ir vykstant renginiui kontroliuoti, nes yra grėsmė, kad nuo pastatų stogų būtų mėtomi įvairūs daiktai.

LGL kreipėsi į Vilniaus savivaldybę norėdama suderinti liepos 27 dieną vyksiančių eitynių vietą ir laiką. Organizatorių teigimu, eitynėse žada dalyvauti per 800 dalyvių. Savivaldybė nesutiko su organizatorių siūlomu maršrutu ir leido eitynes organizuoti nuo „Forum Palace“ automobilių aikštelės einant Upės gatve viešbučio „RadissonBlu“ link.

Uždaryta socialinio tinklo siena "NE homoseksualų eitynėms Lietuvos miestų gatvėse"

Tą pačią dieną "Pro Patria" redakcija informuota, jog uždaryta socialinio tinklo "Facebook" siena "NE homoseksualų eitynėms Lietuvos miestų gatvėse". Kaip nurodoma Facebook administratorių pranešime, profilis uždarytas dėl pranešimų apie neapykantos kurstymą (hate speech). 1220 žmonių vienijusi virtuali bendruomenė dalinosi informacija apie seksualinių mažumų reikalavimus ir teisių raidą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Profilio autoriai atvirai reiškė kritišką nuostatą bet kurios seksualinės orientacijos viešo demonstravimo ir LGBT asmenų teisių išplėtimo atžvilgiu, tačiau nevartojo necenzūrinių žodžių, žeminančių epitetų, neskatino imtis smurto ar diskriminacijos kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Toks vienašališkas profilio uždarymas yra nedviprasmiškas totalitarinės žodžio laisvės ribojimo praktikos pavyzdys, kuris turėtų kelti susirūpinimą visiems neselektyvios demokratijos šalininkams. 

Žemiau pateikiama užblokuoto "Facebook" profilio nuotrauka.

Šaltinis: www.lrytas.lt