Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė ES

Demografams didžiulį nerimą kelia nuo 1992 m. prasidėjęs spartus Lietuvos gyventojų mažėjimas. Per pastaruosius 19 metų mūsų šalies gyventojų skaičius sumažėjo 462 tūkst. arba apie 12 proc., o likusi populiacija sparčiai senėja. Vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių mūsų visuomenėje jau yra daugiau nei vaikų iki 14 metų. Pirmieji šiuo metu sudaro beveik 21 proc. Lietuvos populiacijos, antrieji – tik 15 proc.

Prasidėjo ir sparčiai vyksta šeimos transformacija. 1990 m. susituokė 36 tūkst. porų, 2010 m. – jau tik 19 tūkst. Jaunimas vis dažniau pirmenybę teikia moderniam šeimos tipui: šeimos kūrimas dažniau pradedamas nuo gyvenimo kartu nesusituokus, tuokiamasi vis vyresnio amžiaus, didėja šeimų nestabilumas, teigiama Demografinių tyrimų instituto leidinyje „Demografija ir mes“.

2002-2005 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo mažesnis nei 1,3 ir labai nutolo nuo ribos (2,1), galinčios užtikrinti kartų kaitą. Nuo 2006 m. gimstamumas šiek tiek augo ir 2009 m. suminis gimstamumo rodiklis pasiekė 1,55, tačiau pernai jis vėl mažėjo.

Kaip teigia apžvalgos autoriai (V. Stankūnienė, D. Jasilionis ir M. Baublytė), santykinai aukštas išlieka mirtingumo lygis mūsų visuomenėje. 2009 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė buvo 67,51, moterų – 78,56 metai. Vyrų mirtingumas šiuo metu net didesnis nei buvęs prieš keturis dešimtmečius – 1965 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekė 68,2 metų. Neadekvačiai didelį vyrų mirtingumą specialistai sieja su sveikatai žalingu gyvenimo būdu. Nors per pastaruosius metus sumažėjo vyrų mirčių dėl avarijų keliuose, bendras vyrų mirtingumo lygis išlieka aukštas, o 2010 m. net padidėjo.

Žinia, dar pusė milijono žmonių per pastaruosius 20 metų iš Lietuvos emigravo. Dauguma jų – jaunimas. Demografai pastebi, kad emigracijos mastai ne tik dideli, bet ir didėja. Tuo tarpu grįžtamosios migracijos srautai iki šiol maži.

Lietuvos gyventojų migracija yra daug intensyvesnė nei iš kitų Rytų Europos šalių. Anot Demografinių tyrimų instituto atstovų, tai reikalauja išsamaus migracijos srautų, tipų, veiksnių pažinimo, aiškių situacijos keitimo tikslų ir taiklių kompleksinių veiksnių.

Tuo tarpu gimstamumo, šeimos, gyventojų senėjimo problemos yra panašios ne tik Rytų ir Vidurio, bet ir Vakarų Europoje. Gimstamumo lygis 20-to amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo vienas žemiausių Europoje, tačiau šiuo metu artimas ES šalių vidurkiui. Nors pagal senatvės rodiklius Lietuva užima vidurio poziciją, senėjimo tempai dėl žemo gimstamumo ir labai intensyvios jaunimo emigracijos yra spartesni nei kitose šalyse.

Mirtingumo lygis bei visuomenės sveikata mūsų šalyje, anot demografų, yra išimtis iš žmonijos patirties mažinant mirtingumą. Mat teigiami gyvenimo pokyčių modernumo linkme nepadeda pratęsti žmonių gyvenimo trukmės. Šiuo požiūriu Lietuva jau seniai labai skiriasi nuo Vakarų Europos, pastarąjį dešimtmetį pradėjo skirtis ir nuo Vidurio Europos, o pastaraisiais metais – net nuo Latvijos ir Estijos. Lietuvos vyrų mirtingumo rodikliai yra didžiausi, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – trumpiausia ES. Specialistai tai sieja su nuo sovietmečio įsigalėjusiu nesveikos gyvensenos paplitimu, menku sveikatos kaip vertybės vertinimu, o pastaruoju metu – ir su nesėkmingos sveikatos apsaugos reformos pasekmėmis.

Dėl visų šių priežasčių Lietuva išsiskiria vienais sparčiausių gyventojų skaičiaus mažėjimo tempais.

Šaltinis: www.delfi.lt