Baigę aukštąją stoja į profesines mokyklas

Specialistams rengti skiriamos valstybės lėšos leidžiamos veltui. Po ketverių metų, praleistų universitete, absolventams tenka viską pradėti nuo nulio. Nusivylę populiariomis vadybos, teisės studijomis, jie stoja prie staklių, puodų ar lokomotyvo vairo mokytis amato. Šiais mokslo metais daugiau nei 800 aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių mokėsi profesinėse mokyklose.

Iš aukštosios - į profesinę

Ekonomisto išsilavinimą turinti kaunietė Ieva Daugvilienė ką tik baigė pirmuosius mokslo metus Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre. Vytauto Didžiojo universiteto absolventė dabar mokosi maisto produktų gamybos darbuotojo amato.

Kodėl diplomuota ekonomistė panoro tapti maisto cecho darbuotoja? Ieva dienraščiui pasakojo, kad universitetinės studijos nepateisino jos lūkesčių. Praėjus keletui metų nuo bakalauro baigimo ji nusprendė išbandyti save toje srityje, kurioje jai dirbti miela, t.y. gaminant maistą.

„Dabar, suaugusio žmogaus akimis, Lietuvos švietimo sistema man atrodo gana įdomiai, keistai. Tik labai nedidelė dalis vaikų, besirenkančių mokslus, žino, ko jie iš tiesų nori, ką sugebės veikti gyvenime. O visi likę... Jie tik vėliau visa tai suvokia. Ir aš papuoliau tarp jų, - apie savo pasirinkimą studijuoti ekonomiką kalbėjo I.Daugvilienė. - Specialybę pasirinkau pagal tai, kokie dalykai patiko. Tai, kas tuo metu buvo savotiškai madinga, taip sakant, ant bangos“.

Baigusi studijas Ieva neliko be darbo. Ji jau penktus metus dirba vienoje Kauno įmonėje, tačiau ne pagal specialybę.

Jauna moteris sako, kad šiandien, būdama abiturientė, elgtųsi kitaip: iš pradžių stotų į profesinę mokyklą, o tik vėliau - į aukštąją.

„Iš senų laikų likęs požiūris, kad „profkės“ neprestižinės, ten parengia prastai. Bet dabar manau, kad žmogų darbui ten parengia geriau nei universitetas. Universitetas duoda daug teorinių žinių, bet praktinių... Tokių, kad atėjęs dirbti iškart galėtum įgytas žinias pritaikyti... To universitete gauni labai mažai“, - kalbėjo kaunietė.

Ievos nuomone, bendrojo lavinimo mokyklose vaikai per anksti verčiami apsispręsti dėl savo ateities.

„16-17 metų vaikai, kai dar siaučia hormonų audros, patys nesupranta, kas su jais vyksta, ką jiems daryti. Jie tokio amžiaus kovoja patys su savimi, su pasauliu, ir staiga jiems liepia nuspręsti, kokius dalykus rinktis. Nuo to priklausys visas jų gyvenimas. Gerai tam, kuris nuo šešerių žino, kad nori būti veterinaras. Kam jam tada mokytis visko? O jei nežinai?“ - siūlė susimąstyti I.Daugvilienė.

Vadyba nepasiteisino

Vilnietė Julija Lebedeva Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigė nekilnojamojo turto vadybos studijas. Tuomet mergina stojo į Vilniaus universiteto apskaitos ir audito magistrantūrą, tačiau jau po mėnesio suprato, kad gyvenime vien sausos teorijos nepakanka.

Julija nutraukė magistrantūros studijas ir įstojo į Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklą, ten mokosi kompiuterinės grafikos projektavimo operatoriaus amato. Jau dabar mergina gauna pavienių užsakymų iš darbdavių. Kuria interneto puslapių dizainą, logotipus.

Jei šiandien galėtų rinktis iš naujo, į nekilnojamojo turto vadybą Julija nebestotų. Prieš penkerius metus šios studijos jai atrodė perspektyvios. Tada tai buvo viena populiariausių ir naujausių studijų programų VGTU. Į ją stojo abiturientai, kurių egzaminų rezultatai buvo labai aukšti.

„Jau tada buvo tie stereotipai dėl vadybos. Mane šiek tiek bandė atkalbėti draugai sakydami, kad vadyba - tai kažkas neaiškaus, kad nėra apčiuopiamas dalykas. Baigei tą nekilnojamojo turto vadybą ir kas toliau?.. Belieka tik būti nekilnojamojo turto brokeriu“, - pripažįsta Julija.

Tačiau norintiesiems dirbti nekilnojamojo turto agentu aukštasis išsilavinimas šiandien net nereikalingas. Šios srities darbuotojams pakanka specialių kursų. Be to, šio amato moko nemaža dalis šalies profesinių mokyklų.

Julija dabar tai žino. Tačiau, anot jos, universitetinės studijos suteikia galimybę dirbti ne tik brokeriu, bet ir turto vertintoju.

„Baigiau bakalaurą, nes buvo suformuota viešoji nuomonė, kad jį reikia baigti. Tai tarsi tokia bendra nuostata visiems. Mokytojai, tėvai įsitikinę, kad reikia baigti aukštąjį“, - kalbėjo mergina.

Šiandien ji patartų abiturientams neskubėti ir gerai apmąstyti savo pasirinkimą: „Jei tiksliai žinote, ko norite, gerai. Studijuokite ir sėkmės jums. O jei abejojate, neskubėkite. Užsienyje jaunimas teisingai daro, kai neskuba studijuoti iškart baigęs mokyklą. Jie stoja tada, kai jau tiksliai žino, ko nori“.

Atsarginis variantas - staliaus profesija

Kitas Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos auklėtinis - Kęstutis Kuncė - amato taip pat atėjo mokytis turėdamas aukštąjį išsilavinimą. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis įgijo saksofono specialybę. Tuomet įsidarbino saksofono mokytoju sostinės „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje.

Tačiau to vaikinui nepakako. Šiuo metu jis mokosi staliaus amato, atlieka praktiką rėminimo paslaugų įmonėje.

Kęstutis sako, kad staliumi dirbti kol kas nesiruošia, tačiau įgyti įgūdžiai gyvenime pravers, pavyzdžiui, dirbant vyriškus darbus namuose.

Be to, anot jo, vaikų mažėjimo tendencijos menų mokytojams šiandien neleidžia atsipalaiduoti. Sumažėjus vaikų, tenka dirbti per kelias mokyklas, kad susidarytų pakankamas krūvis.

Į sekretorės vietą - MRU magistrantės

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre šiuo metu mokosi per 50 jaunuolių, turinčių aukštojo mokslo diplomą. Pasak įstaigos vadovo Alvydo Prano Grevo, tarp jų - daugiausia Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto absolventai, baigę vadybą, teisę ar kitokius socialinius, humanitarinius mokslus.

„Pas mus Lietuvoje viskas atvirkščiai nei pasaulyje. Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje daugiausia mokinių yra profesinėse mokyklose, o Lietuvoje - aukštosiose, nors mums trūksta virėjų, konditerių, kepėjų, viešbučių darbuotojų, statybininkų. Darbininkų dabar labai reikia - juk prasidės renovacijos“, - teigia A.P.Grevas.

Mokymo įstaigos vadovas apgailestavo, kad mokesčių mokėtojų lėšos leidžiamos rengiant neperspektyvius, nereikalingus specialistus. „Vienareikšmiškai tai tragedija pačiai valstybei. Turime pagaliau susitvarkyti šioje vietoje. Briuselis už mus to nepadarys. Valstybė pati turi kontroliuoti, žiūrėti, ko jai reikia“, - įsitikinęs A.P.Grevas.

„Visi negali vien direktoriais dirbti. Direktorius - ne profesija. Šiandien tu - direktorius, rytoj - jau nebe. Vadovauti ne visi gimsta, o mūsų vadybininkų jau tiek prirengta, kad ojojoj“, - atsiduso jis.

A.P.Grevui pačiam teko įsitikinti, ko vertas populiariausių universitetų suteiktas išsilavinimas: „Pernai skelbėme konkursą sekretoriaus vietai. Atlyginimas labai nedidelis - tik 1098 litai popieriuje. Iš esmės minimumas. Kandidatų buvo net 43, o tarp jų - 14 magistrantų. 8 merginos buvo baigusios MRU. Kai atsirinkinėjome pagal kompetencijas, buvo matyti: lyg ir baigė mokslus, bet rašto parengti nemoka, telefonu pabendrauti - irgi kaip čia pasakius... Koks aukštojo mokslo nuvertinimas. Juk žmonės pinigus įdėjo į mokslus“.

Plačiau: www.respublika.lt