Konvencija nutaikyta prieš vaikus

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininką, Seimo narius ir Vyriausybę, prašydama neratifikuoti Europos Tarybos konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“, kuria prisidengiant bandoma įteisinti transseksualumą ir genderizmo ideologiją.

Kreipimesi taryba akcentuoja, kad konvencija pažeidžia Lietuvos kultūrines ir etnines tradicijas, šeimos kaip valstybės pagrindo sampratą.

Minėta konvencija buvo priimta 2011 metų gegužės 11 dieną Stambule. Ją priėmė Europos Tarybos ministrai. Šiuo metu dokumentą yra pasirašiusios 25, o ratifikavusios trys valstybės.

Lietuva yra spaudžiama konvenciją kuo greičiau ratifikuoti.

Tarybos nariams nerimą kelia tai, kad prisidengiant kilniais tikslais, kova su smurtu konvencija siekiama įteisinti anaiptol ne tokius gražius dalykus. Pavyzdžiui, dokumente lytis traktuojama ne kaip įgimtas, o kaip keičiamas konstruktas. Ji apibrėžta kaip visuomenės suformuoti vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai.

Tai reiškia, kad ratifikavus konvenciją į Lietuvos teisines sąvokas būtų įtrauktas toks naujadaras kaip „socialinė lytis“ („gender“) ir taip būtų įteisinamas bei prilyginamas normaliai būsenai transseksualumas, kuris iki šiol priskiriamas psichikos sutrikimams.

Ratifikuodama konvenciją Lietuva įsipareigotų diegti „nediskriminavimo dėl lyties tapatumo“ ideologiją net ir švietimo įstaigose. Kitaip tariant, mokyklinio amžiaus vaikams būtų aiškinama, kad žmogus lytį gali laisvai pasirinkti, kad tai yra normalu.

Konvencijoje siūloma: „Prireikus Šalys imasi reikiamų veiksmų, siekdamos įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių mokymo programas mokymo medžiagą apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, šią medžiagą pritaikant prie kintančio mokinių gebėjimo lygio. Šalys imasi reikalingų žingsnių, siekdamos skatinti I dalyje nurodytų principų taikymą ir neformaliojo švietimo priemonėse, taip pat sporto, kultūros, laisvalaikio ir žiniasklaidos priemonėse“.

Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad lietuvių tradicinėje kultūroje nuo mažens buvo skiepijama pagarba abiem lytims, simboliais išryškinant tiek moteriškumo, tiek vyriškumo skirtingas ypatybes, jas susiejant su gamtos pasauliu, pavyzdžiui, gimus sūnui sodinamas ąžuolas, gimus dukrai - liepa; visa šeima prilyginama sakralizuotiems dangaus kūnams.

Tokiu būdu tradicijoje įsitvirtino skirtingų lyčių skirtingų ypatybių pagarbus suvokimas akcentuojant geriausių kiekvienos lyties prigimtinių savybių, o kartu abiejų lyčių lygiateisiškumo, bet ne tapatumo puoselėjimą.

Anot EKGT, Etninėmis tradicijomis remiasi nemažai dabartinių Lietuvos ikimokyklinių įstaigų, nes per daugelį kartų patikrintos vertybinės nuostatos ir tradicinė etika turi savo vertės neprarandančių ir šiuolaikiniams vaikams suprantamų bei patrauklių ugdymo formų.

Jeigu tokios pagarbą skirtingoms lytims ir lygiateisiškumui skatinančios tradicinės nuostatos Lietuvos visuomenėje būtų skleidžiamos dar plačiau, tai turėtų teigiamą poveikį mažinant smurtą prieš moteris, didintų prevenciją prieš šeimyninį smurtą ir kovą su juo.

EKGT atkreipia dėmesį į tai, kad šią konvenciją draudžiama pasirašyti su išlygomis lyties tapatumo („gender“) ideologiją įteisinantiems straipsniams.

EKGT taip pat akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti Europos Tarybos konvencijos reikalavimus nebebus galima atsižvelgti nei į tradicijas, nei į kultūrinius ypatumus.

„Gerai suprasdami, kokių gražių ir svarbių tikslų dėl žmonių sugyvenimo darnos ir silpnųjų apsaugos nuo agresijos turi pačios konvencijos ir jos pasirašymo iniciatoriai, vis dėlto raginame neskubėti pritarti šiam dokumentui. Būtina siekti platesnės ir ilgesnės viešos diskusijos šiuo klausimu“, - teigiama EKGT kreipimesi.

EKGT teigia, kad pagarba moteriai lietuvių etninėje kultūroje turi labai gilias šaknis. Jos apraiškų galima rasti tiek paprotinėje teisėje, tiek tautosakoje. Veikiant paprotinei teisei, buvo parengtas ir patvirtintas tuo metu pažangiausias Europoje I Lietuvos statutas (1529 m.), kuris įtvirtino moterų ir vyrų lygiateisiškumą, smurtas tarp sutuoktinių buvo nepateisinamas ir laikomas nusikaltimu, vienoda atsakomybė šeimoje už smurtą prieš vaikus tekdavo ir vyrui, ir moteriai. Analizuojant lietuvių tautosakos tekstus akivaizdu, kad juose visuomet pabrėžtinai kaip vertybė parodomas meilus ir pagarbus šeimos narių ir skirtingų lyčių bendravimas, kuris pastatomas priešpriešiais neigiamai vertinamam grubumui, žiaurumui. EKGT siūlo aptariamos konvencijos esminę paskirtį atitinkančius tikslus, t.y. siekį sumažinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje, įgyvendinti parengiant Lietuvos teisės aktus, kurie labiau atitiktų mūsų visuomenės tradicijas, vyraujančias pažiūras ir papročius.

Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Šaltinis: www.respublika.lt