Arvydas Juozaitis. Baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra?

Lietuva neturi geopolitikos

Strateginiai partneriai būna įvairūs. Akivaizdu, kad Suomija yra tikras Estijos strateginis partneris, nes padėjo ir padeda pietų kaimynui atsitiesti bei augti. O mums akivaizdu kitkas: Lenkija nebuvo, nėra ir vargu ar bus Lietuvos strateginis partneris. Nūnai mums daug rimtesni partneriai yra Airija ir Anglija, kur persikelia gyventi jaunosios Lietuvos pajėgos. Tačiau Lenkija? Rūke ir asilą galima pavadinti arkliu. Kas, kad oficialūs dokumentai įteisina „transantlantinę“ partnerystę, o ką mes matome? Oficiali Varšuvos pozicija teigia, kad strateginę partnerystę pietų kaimynas supranta tik kaip Lietuvos pajungimą „didžiajai Lenkijai“.

Tačiau Lietuva liks Lietuva tik būdama Lietuva. Mums mažai rūpi, ką sau mano „didžioji Lenkija“, šiuo metu vis akivaizdžiau įkūnydama istorinį prievartinį romantizmą. Prieš šimtmetį lenkų kalbos zona buvo išplėsta iki pat Žemaitijos ir Latgalos? Ką gi, nūdienė „kresų“ ideologija ją diegia į prezidentų, premjerų ir užsienio reikalų ministrų pareiškimus. Žemaitijos ir Latgalos kapuose dar ir šiandien rasime gausybę įrodymų, kad net XX a. pradžioje lietuviai ir latviai ėjo į amžinybę su lenkų kalba ant lūpų? Vadinasi, šiuolaikinės Lenkijos „istorinė politika“ siekia, kad mes saugotume šį palikimą kaip gyvų gyviausią. Latgaloje, pavyzdžiui, jau yra J.Pilsudskio vardo lenkų mokykla. Tiesa, 1920 metais Latgalos Lenkija neužėmė ir neįtraukė į „didžiąją Lenkiją“, tačiau ir ten - Lenkijos geopolitika. Nes mūsų regione lietuviškos ar latviškos geopolitikos nėra. O tuštumos nebūna.

L.Želigovskis buvo teisus

1992 metų kovą Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ per du numerius skelbė generolo Liucjano Želigovskio prisiminimus. Tai įdomus dokumentas, liudijantis Vilniaus ir jo krašto atplėšimą nuo Lietuvos. Kalbėdamas apie 1920 metų rudenį, kai virš Gedimino kalno jau plevėsavo Lietuvos trispalvė, generolas rašo: „Netekdama Lietuvos, Lenkija prarado didžiausią savo valstybingumo dalį“. Štai koks Vilniaus sosto vertinimas! Maža to, pasirodo, įvyko baisi išdavystė, nes lietuviai apiplėšė savo didžiąją tėvynę Lenkiją, nes žygiavo „kartu su Tuchačevskio armija ir už tai gavo Vilnių“.

Lietuviai nebuvo tikri lietuviai. Tikri lietuviai jau seniai kalbėjo lenkiškai, o Vilnių užėmė vien tik lenkiškai atsisakę kalbėti žemaičiai. Todėl Varšuva, pasirašydama su mumis Suvalkų taikos sutartį, nė nesirengė taikytis su praradimo gėda. L.Želigovskis liudija: „Buvo nutarta, kad parašysiu laišką Maršalui, kreipdamasis į jį kaip į valstybės Viršininką, ir paklausiu, ką Lenkijos vyriausybė ruošiasi daryti su žemaičių užimtu Vilniumi, į kurį mes, Lietuvos gyventojai, šiuo metu negalime grįžti“. Sulaukta geistino atsakymo: „Maršalas turėjo atsakyti, kad pats, būdamas lietuvis, mus gerai supranta“. Raštiškai J.Pilsudskis neįsakė (vis dėlto Europa matė: sutartis pasirašyta vos prieš dvi dienas!). Tad neraštiškas įsakymas buvo duotas ir Lietuvos-Baltarusijos divizija pajudėjo į Vilnių. Menkos „žemaičių“ pajėgos paliko miestą beveik be pasipriešinimo. Taip L.Želigovskis grįžo į tėvynę, beje, vadovaudamas vietos kilmės kariams. „Maršalas kategoriškai nenorėjo, kad akcijoje dalyvautų kokie nors lenkų daliniai“.

Šimtmečius gyva Lenkijos geopolitika: valstybės teritorija plečiama aktyvizuojant sulenkintus pakraščių gyventojus. Varšuva teisi, nes ji stipri, nes ji jau išsiplėtusi ir per 30 mln. O tai reiškia - ir dešimtkart didesnis nei kaimynų biudžetas, ir šimtmečiais diegta lenkų kultūra, ir pagaliau ginkluotė. Vilnija, lenkiškai nudrenuota Lietuvos dalis, apginkluojama, nes jai reikia „gintis nuo žemaičių“, neketinančių nutautėti ir drįstančių užimti Vilnių. Ir jame, ant Gedimino kalno, Lietuvos vėliavą iškelti.

Kaip pas mus taikyti nūdienės ES tautinių mažumų įstatymus-rekomendacijas? Taikysi - vykdysi šimtametę lenkų geopolitiką. Europa Vilnijoje galvą nusisuks, nes dviejų tautų istorija klaidi, eurokomisarams neįkandama. Ji ypatinga tuo, kad Lietuva, buvusi didesnė ir stipresnė už Lenkiją, ilgainiui pralaimėjo Lenkijos geopolitikai. Pralaimėjo seniai, nes seniai kultūriškai pasidavė. Pavyko tik vieną istorinę akimirką, 1918-1940 metų stebuklą, pasiekti, - štai ir visas lietuviškos geopolitikos bagažas. Daugiau neturime, su juo turime žengti. Antraip - galas.

O dabar mus verste vers - Europa! - prarasti ir paskutinį bastioną, kalbą? Tai, kas iš mūsų likę, per du tarpukario dešimtmečius išauginti vargani trys milijonai, - ir tie bus sukramtyti Europos ir Lenkijos geopolitikos dantimis? Juk akivaizdu: eurokomisarai su amžinus interesus turinčia Varšuva geopolitiškai puikiai prižiūri Vilnių ir Vilniją. Ir jau matome, kaip lietuvių kalba išguita iš Vilnijos savivaldybių ir mokyklų. „Kresų“ geopolitika grįžta į šimtmečių vagą.

Kas laukia Latvijos - tas ir Lietuvos

Šiuo metu vyksta lūžis prie Baltijos. Galbūt paskutinis. Jis išspręs paskutinių baltų tautų - latvių ir lietuvių - likimą. Lemiamą vaidmenį šioje dramoje atlieka nebe Rusija ar Europa, o Lenkija. Pažvelkime, kas įvyko Lietuvoje: politinis judėjimas Lenkų rinkimų akcija per pastaruosius Seimo rinkimus sugebėjo praryti Lietuvos rusų politines organizacijas. Įtraukė rusus į savo sąrašus. O juk prieš du dešimtmečius Vilniją dar valdė rusakalbė „Jedinstvo“. Štai kokie spartūs pokyčiai!

Latvija, nuo 1920 metų turėjusi sieną su Lenkija, niekuomet mūsų nepalaikė Vilniaus atgavimo klausimu. Tai sėkmingos lenkų geopolitikos rezultatas. Ir šiandien Lenkija lenkų mažumos Latvijoje atžvilgiu elgiasi kitaip nei Vilnijoje. Lietuvoje. Nes pirmas uždavinys - „sutvarkyti“ Lietuvą - svarbesnis. Latvija niekur nepabėgs.

Tačiau kur čia bebėgti? Ir šiandien, iš Rygos centro pajudėjęs į Vilnių, niekur, nė ant vieno kelio ženklo nepamatysi užrašo „Vilna“ - Vilniaus krypties. Visi ženklai jau nuo 1920 metų rodo Kauno kryptį. Ir šiandien! Nepakitę keičiantis kalboms. Vadinasi, Lenkijos geopolitika net Latvijoje sėkmingai įveikė Kremliaus geopolitiką. Nes joks Latvijos prezidentas ar premjeras per 23 metus nedrįso pasakyti: „Sutvarkykime pagaliau bent baltų pasaulio kelio ženklus!“

Matyt, baltų pasaulio kelio ženklų jau nebėra?

Šaltinis: www.respublika.lt