Živilė Makauskienė. Kovo 11-oji Vilniuje

Dešimta valanda ryto. Prie mano daugiabučio Pilaitėje trispalvė dar neplazda. Skambinu namų bendrijos pirmininkei. Pasveikinu su Kovo 11-ąja ir klausiu, kodėl neiškelta Lietuvos vėliava. „Ai, pamigau“, – nusižiovauja bendrijos pirmininkė ir pažada, kad po pusvalandžio vėliavą „pakabins“.

Mieste trispalvės iškeltos daugiausia prie „valdiškų“ pastatų. Prie individualių namų beveik jų nesimato. Matyt, šeimininkai irgi pamigo.

Jau keliolika dienų Lietuvos žiniasklaida nenuilstamai gąsdina „nacionalistų“ eitynėmis. Policija skelbia, kad turi tris variantus, kaip tramdyti nesankcionuotas tautos vaikštynes Gedimino prospektu. Kaip žinia, Vilniaus meras Artūras Zuokas Tautinio jaunimo sąjungai neleido žygiuoti sostinės centre. Esą ši centrinė Vilniaus gatvė priklauso visiems miestiečiams, esą čia vyks masinis vilniečių pasismaginimas, ir „nacionalistams“ vietos nėra.

Atrodo, meras prisižaidė savo arogancija. Pasivaikščioti Gedimino prospektu panoro kaip niekada daug vilniečių. Socialiniuose tinkluose paskelbta, kad neorganizuota eisena pajudės nuo Katedros aikštės 16 valandą. Dar gerokai prieš keturias į Katedros aikštę plūsta žmonės, pasipuošę tautine atributika. Virš galvų banguoja trispalvių jūra. Ne „valdiškų“, nupirktų už ministerijos ar įstaigų pinigus. Beveik per pusę jaunimo ir vyresniosios kartos. Mažiausiai 50-mečių ir 60-mečių, taigi tos kartos, kuri galvas guldė po rusų tankais Sausio 13-ąją. Kaip sakė vienas politologas, tos kartos žmonės jau airijose ir norvegijose.

Tarp kelių tūkstančių panorusių pasivaikščioti Gedimino prospektu keliasdešimt jaunuolių, kuriems gal kada nors užaugs plaukai, kaip sakė vienas išmintingas politikas. Į akis krito kryptingas žiniasklaidos fotografų – dažniausiai irgi labai jaunų – darbas, todėl pasižiūrėjus televizijų reportažus ir internetinės žiniasklaidos portalus atrodytų, kad skustagalviai minioje dominavo.

„Imkit, vaikai, plaktuką ir sugėdykit „patriotuką“, – skelbė plakatas, kurį laikė du, matyt, teisingos politinės orientacijos jaunuoliai. Apsidairiau, kam gi čia plaktuku siūloma išmušti iš galvų patriotizmą. Šalia eina garbaus amžiaus akademikas profesorius Antanas Tyla. Eisenos priekyje keli Kovo 11-osios signatarai. Minioje šmėkštelėjo kultinės „Anties“ atlikėjo Algirdo Kaušpėdo veidas, šalia jo žygiuoja rašytojas Vytautas Rubavičius. Folkloro tėvu vadinamas Evaldas Vyčinas su žmona Daiva, pasipuošę tautiniais drabužiais, kartu su minia traukia patriotines dainas. Kokių penkerių metų vaikas prašo tėčio: „Užsikelki mane ant pečių, aš noriu pamatyti trispalves“.

Du kukliai apsirengę jaunuoliai, anaiptol ne prabangių ir madingų vakarėlių liūtai, mojuoja trispalvėmis. Kotus pasigamino patys, turbūt skubėjo, nes nespėjo nudrožti pušies žievės.

„Esu tarybinis inteligentas, tokius sovietmečiu vadindavo buržuaziniais nacionalistais. Dabar irgi taip vadina“, – LTR žurnalistei aiškino senyvo amžiaus vyriškis.

Kad pateisintų savo nedemokratišką sprendimą, sostinės valdžia Gedimino prospekte pastatė stendus su LDK pilių nuotraukomis. Kaip kažkas pastebėjo, dėl kai kurių užrašų po nuotraukomis politinio korektiškumo, kuriuo teisindamasis meras Artūras Zuokas neleido žygiuoti tautiniam jaunimui sostinės centre, galima abejoti. Graudžiai atrodė ir tautai žadėtos linksmybės Gedimino prospekte, kurios turėjo pateisinti mero sprendimą: vaikinukas pamėlusiomis nuo šalčio rankomis su dirbtine euforija mėtė kamuolį į krepšį, mini ledo rutulio aikštelėje trys vaikinukai lazdomis labai garsiai daužė ritulį, nuo šalčio drebėdami tautiniais drabužiais pasipuošę artistai šoko ir dainavo keliolikai žiūrovų.

Policijai, atrodo, neprireikė nei vieno iš tų paslaptingų trijų variantų, kuriuos buvo paruošusi, kad apgintų miestą nuo savo tautos.

„Žiūrėk, žiūrėk, čia tie lietuviai naciai“, – apie du jaunuolius, kurie į miesto autobusą įlipo su mažytėmis trispalvėmis, pastabą nei tai lenkiškai, nei rusiškai metė dvi senyvos moterys.

Šaltinis: www.punskas.pl