Moksliniai tyrimai įrodo “gender” ideologijos grėsmę vaikų psichikai
Didelio masto švedų tyrimas rodo, kad tėvo ir motinos vaidmenų suvienodimas šeimoje kelia grėsmę vaikų psichikos sveikatai. Švedų mokslinink...
https://www.propatria.lt/2013/03/moksliniai-tyrimai-irodo-gender.html
Didelio masto švedų tyrimas rodo, kad tėvo ir motinos vaidmenų suvienodimas šeimoje kelia grėsmę vaikų psichikos sveikatai.
Švedų mokslininkės Lisa Norström, Lene Lindberg ir Anna Månsdotter atliko tėvų genderizmo šalininkų poveikio vaikų psichikos sveikatai tyrimą. Mokslininkės norėjo išsiaiškinti, ar tradiciniai lyčių santykiai šeimoje nėra psichikos sutrikimų šaltinis tarp paauglių merginų. Pradinė pozicija buvo grindžiama duomenimis, kad moterys dažniau nei vyrai kenčia nuo šių sutrikimų, ir darant prielaidą, kad tėvai genderizmo šalininkai turėtų teigiamai paveikti vaikų raidą. Tačiau tyrimas nustebino mokslininkus ir nepatvirtino jų hipotezės.
Galutinės tyrimo išvados buvo pagrįstos duomenimis, gautais iš 99 113 šeimų, stebint 50 859 berniukus ir 48 524 mergaites. Tiriamos buvo tik pilnos šeimos, kuriose pirmas vaikas gimė 1988-1989 laikotarpiu, ir vienas iš tėvų ėmė tėvystės bei motinystės atostogas vaikui prižiūrėti. Vaikų sutrikimų pagrindinis kriterijus buvo kreipimasis į specialistus dėl depresijos ar nerimo ir (arba) atitinkamų vaistų vartojimo.
Švedijoje tėvai turi teisę gauti mokamas naujagimio priežiūros atostogas ir nuspręsti, kuris iš jų rūpinsis vaiku, ar pasidalyti šias atostogas. Lyčių lygybės šeimoje kriterijumi tyrėjai laikė atostogų laiko paskirstymą tarp tėvų. Lyčių lygybės kategorijai buvo priskirtos tos šeimos, kuriose šios atostogos buvo suskirstytos vienodai (vienas tėvų naudoja ne mažiau kaip 40% ir ne daugiau nei 60% atostogų laiko), o lyčių nelygybės – tos, kuriose vienas iš tėvų paėmė daugiau kaip 60% atostogų laiko. Šis kriterijus turėjo atstovauti tradicinius lyčių vaidmenis palaikantiems tyrime dalyvavusių šeimų tėvams. Tradiciniu laikomas modelis, pagal kurį motina yra dominuojanti šeimos priežiūroje, o tėvas dažniausiai yra šeimos maitintojas. Genderizmo modelio prielaida ta, kad tėvų vaidmuo šeimoje yra vienodas.
Visų pirma gauti duomenys parodė, kad 13-18 m. amžiaus merginos tikrai du kartus dažniau nei berniukai kreipiasi psichologinės pagalbos į gydytojus, o būdamos 17-20 m. dvigubai dažniau nei berniukai vartoja antidepresantus. Tačiau mokslinio tyrimo lūkesčiai, susiję su neigiamu tradicinės šeimos modelio poveikiu, nepasiteisino. Priešingai, atrodo, kad merginos iš itin konservatyvių ir konservatyvių šeimų rizika susirgti psichikos sutrikimais yra kur kas mažesnė nei genderizmo modelio šeimoms.
Psichikos sutrikimų rizika tarp mergaičių (net su iškreiptos statistikos veiksniu) buvo tokia: 28% iš itin konservatyvių šeimų, 23% – įprastai konservatyvių ir 42% – netradicinių (genderizmo modelio šeimų). Tų pačių itin konservatyvių šeimų 43% berniukų yra mažiau linkę kreiptis į gydytojus pagalbos nei berniukai iš genderizmo modelio šeimų. Taigi, rezultatai aiškiai rodo, kad tik tradicinės konservatyvios šeimos apsaugo berniukus nuo problemų, susijusių su psichine sveikata.
Šie rezultatai priešingi genderinei lyčių lygybės ideologijai, nes rodo, kad genderizmo modelio šeimos gali kelti rimtą grėsmę abiejų lyčių vaikų psichikos sveikatai. Norėdami patobulinti rezultatus mokslininkai panaudojo sudėtingus statistinius modelius, įtraukdami papildomus kintamuosius, kurie gali turėti įtakos vaikų psichikos sveikatai, tokius kaip valstybė, šeimos pajamos, švietimas, tėvų tautybė, brolių ir seserų skaičius, ir t. t. Bet tai nepaveikė rezultatų. Nieko nelėmė ir pašalinimas tų šeimų, kuriose tėvai kenčia nuo psichikos ligos, depresijos, nerimo ir alkoholizmo.
Gavusios tokius „politiškai nekorektiškus“ rezultatus, tyrimo autorės pabrėžia, kad juos reikėtų vertinti kaip preliminarius ir laukti jų patvirtinimo arba paneigimo tolesniais tyrimais. Tačiau ignoruoti gautų tokio didelio masto duomenų pavyzdžių negalima, nes jie parodo, kad genderinis lyčių suvienodinimas negali būti laikomas nekenksminga politika kuriant šeimą.
Parengta pagal Lisa Norström, Lene Lindberg and Anna Månsdotter, “Could Gender Equality in Parental Leave Harm Off-springs’ Mental Health? A Registry Study of the Swedish Parental/Child Cohort of 1988/89,” International Journal for Equity in Health 11 [March 2012]: 19
Šaltinis: www.ekspertai.eu
6 komentarai
Racionalu. Motinos intuicijos ir vaiko supratimo pirmaisiais augimo metais neatstos tėvas. Prigimties nepakeisi ir taškas.
manau tapatinti vaiko priežiūros atostogų pasiskirstymą tarp motinų ir tėvo su "gender" ideologija yra neteisinga. Visa ką šis tyrimas rodo yra koks yra ryšys tarp to kuris iš tėvų buvo daugiau pasiėmęs atostogų vaiko priežiūrai ir kaip dažnai vėliau vaikai kreipėsi į psichologą dėl nerimo arba depresijos. Interpretacija čia gali būti labai įvairi: pradedant nuo to, kad vienose šeimose vaikai apskritai daugiau drįsta kreiptis į psichologą ar į kitą asmenį, apskritai visa tai gali būti susiję su socialiniu statusu, pajamomis, na ir šiaip dar daug prisigalvoti galima visko
Nukopijuosiu savo komentarą apie šitą straipsnį iš kitur –
"Visų pirma – Pro Patria straipsnis yra visiška mėšlo krūva, kuriame yra faktinių klaidų ir visiškai nepagrįstų išvadų. Selektyviai parinkdamas statistika aš galiu pasakyti, kad "Berniukai iš tradicinių šeimų yra 34% dažniau linkę vartoti antidepresantus nei berniukai iš įprastai netradicinių šeimų." Beje, taip teigdamas, aš sakau visiškai objektyvią tiesą, ir net faktiškai teisingesnę tiesą už Pro Patrios, pateiktą 'straipsnyje'. Jei domina kodėl, galit paskaityti žemiau pateiktą 'teksto sieną'.
Pradėsiu nuo elementariausių faktinių klaidų. Pateikti duomenys nėra grynai rizikos duomenys. Pirma faktinė klaida – ne 43% berniukų yra mažiau linkę kreiptis į gydytojus, o berniukai yra 43% mažiau linkę kreiptis į gydytojus dėl depresijos ("[B]oys with very traditional parents are shown to have a 43% lower risk than boys with gender-equal parents, in the crude as well as adjusted model.") Beje, čia slypi antra faktinė klaida. Grupės buvo penkios - itin konservatyvios šeimos, įprastai konservatyvios, gender-equal (nelabai žinau kaip tiksliai išversti – čia turbūt yra tai, ką jie turi omeny vartodami žodį 'genderizmas'), tačiau buvo dar dvi – įprastai netradicinės ir itin netradicinės šeimos. Pastarosios dvi – kur vyrams atitenka daugiau atostogų. Tai ką visgi reiškia tie 43%, kokia yra reali statistika? Tarp berniukų itin ir įprastai tradicinėse šeimose – 0.7% kreipėsi į gydytojus dėl depresijos. Itin ir įprastai netradicinėse – po 1.1% Gender-equal šeimose – 1.4%. Kol kas skirtumas tarp grupių yra, bet reikia pabrėžti, kad buvo keturios psichinės sveikatos rodiklių grupės – 1) kreipimasis į gydytojus dėl depresijos 2) dėl nerimo, 3) antidepresantų vartojimas ir 4) vaistų dėl nerimo vartojimas. Tarp berniukų iš įprastai netradicinių šeimų – 0.7% kreipėsi į gydytojus dėl nerimo, palyginus su 0.9% berniukų iš itin ir įprastai tradicinių šeimų. 2.3% berniukų iš įprastai netradicinių šeimų vartojo antidepresantus, palyginus su 3.1% berniukų iš itin ir įprastai tradicinių šeimų.
Šiaip statistika dėl kreipimosi į gydytojus dėl nerimo yra tokia:
- tarp berniukų ir mergaičių itin tradicinėse šeimose – 1.5%, įprastai tradicinėse – 1.5%, gender-equal – 1.4%, įprastai netradicinėse – 1.7% ir itin netradicinėse 1.6%. Žemiausia – tarp tų tėvų kurie po lygiai pasidalino atostogas. Netradicinėse šiek tiek daugiau, bet manau, kad dėl 0.1% pykti būtų neprotinga, kai yra kitų komplikuojančių faktorių.
Pro Patria straipsnio autorius teigia, kad, "Gavusios tokius „politiškai nekorektiškus“ rezultatus, tyrimo autorės pabrėžia, kad juos reikėtų vertinti kaip preliminarius ir laukti jų patvirtinimo arba paneigimo tolesniais tyrimais." Paskaičius Norström, Lindberg ir Månsdotter straipsnį ir įvertinus statistiką būtų visiškai kvaila teigti, kad šie tyrimo rezultatai yra įtikinami. Išvis – "The main findings were that boys with gender traditional parents run lower risk of depression measured by outpatient mental care, while girls with gender traditional and gender untraditional parents run lower risk of anxiety measured by drug prescription, compared to those with gender-equal parents." Pagrinde buvo atrasta, jog nesvarbu kas prisiima pagrindinį vaidmenį, daugiau lemia lygus atostogų paskirstymas.
Rezultatai tikrai nėra baigtiniai, ir tikrai, be jokių abejonių tolimesni tyrimai įrodys vieną ar kitą tiesą – pavyzdžiui, ar 0.1% skirtumas tarp tradicinių ir gender-equal šeimų atsiranda dėl šeimos ar dėl kitų faktorių (kuriuos galite rasti straipsnyje), o bukas statistikos ir veiksnių supaprastinimas kenkia situacijos supratimui. Kas, beje, yra dažnas atvejis žiniasklaidoje vertinant ir traktuojant mokslinių tyrimų rezultatus."
Pagarba Anonimui už tokį protingą ir išsamų komentarą. :)
Tas kriterijus (kreipimasis pagalbos dėl psichikos problemų) nėra tas pats, kas psichikos problemų buvimas. Suskaičiavus žmones, kurie kreipiasi, gautas skaičius nerodys, kiek žmonių turi psichikos problemas, nes dalis, kuri turi, pagalbos nesikreipia. Šio tyrimo rezultatai rodo tik tai, kad iš nelygybės paveiktų šeimų vaikai rečiau kreipiasi pagalbos. Tokius rezultatus ir buvo galima nuspėti - nes nelygybės paveiktose šeimose dažniau būna ir kitų problemų, pvz ne toks artimas ir griežtai apribotas tėvų ir vaikų bendravimas (siekiant sukurti ir išlaikyti didelį tėvo autoritetą), baimingos pagarbos atmosfera, siekimas bet kokia kaina turėti gerą įvaizdį, dideli tėvų lūkesčiai, sudėti į vaikus ir kt. Šios tokių šeimų ypatybės lemia, kad vaikai dažniau neišdrįsta pasakyti tėvams apie patiriamas psichikos problemas, tokiose šeimose dažniau stigmatizuojamos psichikos problemos, aiškinant, jog tai tik silpnųjų ar bepročių bėdos, todėl net ir išdrįsę pasakyti vaikai nebūtinai sulaukia palaikymo iš tėvų kreipiantis pagalbos. Iš mano asmeninės patirties - man pačiai teko bendrauti su nemažai žmonių, kurie prisipažino, kad kreiptis dėl psichikos problemų galėjo tik sulaukę pilnametystės iš baimės, jog nesužinotų tėvai, nes "jie tikrai nebūtų supratę". Taip pat teko bendrauti su tėvais, kurie ignoravo akivaizdžius vaiko psichikos sutrikimo požymius, nes "mūsų vaikas tikrai nebus psichas".
Žiniasklaidoje pasirodė daug straipsnių apie tai, kaip kenksminga turėtų būti imtis naikinti lyčių stereotipus. Vieni visiškai kvaili, kiti politizuoti, treti -- štai tokie, prisidengę pseudomoksliniais tyrimais. Kam yra naudinga išsaugoti esamus lyčių stereotipus? Visų pirma, pasauliniam kapitalui, nes vartojimo kultūra visuomenėje ir yra pagrįsta tais lyčių stereotipais. Viskas tik vyriškiems vyrams, kad jie būtų dar vyriškesni, ir moteriškoms moterims, kad jos taptų dar moteriškesnės. - atmeskit visą šitą mėšlą, kas liks? Be abejo, nykstant egzistuojantiems stereotipams, kursis kiti, kapitalas, gyvas iš esmės tik dėl prievartinio vartojimo, sugebės prisitaikyti, bet nuostoliai turėtų būti didžiuliai.
Rašyti komentarą