Vyriausybė raginama nepasirašyti ET konvencijos, įteisinančios gender ideologiją

Lietuva yra skatinama pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule paskelbtą Europos Tarybos konvenciją "Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo". Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacija išplatino kreipimąsi į LR Seimo Pirmininkę Ireną DEGUTIENĘ bei LR Ministrą Pirmininką Andrių KUBILIŲ, ragindama Konvencijos nepasirašyti.

Skaitytojams pateikiame pilną kreipimosi tekstą.

Kreipimasis dėl 2011 m. Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo Lietuva yra skatinama pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule paskelbtą Europos Tarybos konvenciją Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo.

Raginame nepasirašyti šios Konvencijos, nes joje, be kita ko, siekiama įteisinti gender ideologiją. Mes, tėvai ir mamos, siekiame savo vaikams sudaryti aplinką, kuri leistų jiems sveikai vystytis. Tai užtikrinti yra įsipareigojusi ir Valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama, kad Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Dėl to mums kelia didžiulį nerimą iš Europos Tarybos sklindantys raginimai Lietuvai per šios Konvencijos pasirašymą priimti tarptautinius įsipareigojimus, kuriuose slypi grėsmė mūsų vaikų sveikatai ir socialinei raidai.

Pasirašydami šią Konvenciją, į Lietuvos teisines sąvokas įtrauktume tokius naujadarus, kaip „socialinė lytis“ (gender) (Konvencijos I sk. 3 c str.). Šie teiginiai remiasi morališkai pasenusia, praeito šimtmečio paskutiniaisiais dešimtmečiais suklestėjusia genderizmo ideologija ir jos esminiu teiginiu, jog lytis nėra nulemta biologiškai, bet priklauso nuo socialinės aplinkos; tai yra, jeigu mergaitę augintume kaip berniuką, o berniuką – kaip mergaitę, jie tokie ir taptų. Lytį esą lemia ne genetika, bet visuomenėje nusistovėję stereotipai. Genderizmo esmė – laužyti nusistovėjusius prigimtinius lyties stereotipus ir įtvirtinti šešias lytis.

Pastarųjų dvidešimties metų laikotarpiu pažangiausias technologijas naudojantys moksliniai tyrimai nenuginčijamai pagrindžia sveiku protu suvokiamą tiesą, kad berniukai ir mergaitės gimsta skirtingi ir kad jų neurobiologija pasižymi ryškiais struktūriniais, genetiniais, hormoniniais ir funkciniais skirtumais. Genderizmo ideologija buvo paremta nesėkmingomis pseudomokslinėmis avantiūromis auginti vaikus priešingai jų biologinei lyčiai. Norvegijoje, iškėlus viešumon šį pseudomoksliškumą, buvo uždarytas Lyčių lygybės institutas, tuo metu pas mus Šiaurės šalių taryba toliau, nepaisydama tėvų protestų, stumia genderizmo idėjas net ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Minėtoje 2011 m. Europos Tarybos konvencijoje pabrėžiamas pasirašiusiųjų valstybių įsipareigojimas ne tik dėl įprastinių diskriminacijos rūšių: rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, lyties, amžiaus, sveikatos būklės, seksualinės orientacijos, bet ir dėl lyties tapatumo (Konvencijos I sk. 4.3 str.). Gyvenimo praktikoje tai reikštų, kad asmuo, vieną dieną panorėjęs būti laikomas moterimi, o kitą dieną – vyru, turėtų teisę reikalauti, kad visuomenė pritartų jo pasirinkimui. Taip pat diskriminacija būtų laikoma ir sąlygų jo operacijai ar kitų lyčiai „pakeisti“ priemonių nesudarymas. Tačiau chirurginis šio sutrikimo „gydymas“ kastruojant vyrus bei atitinkamai operuojant moteris Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas kaip žalojantis žmogaus kūną, o nediskriminavimo dėl „lytinės tapatybės“ reikalavimas siekia įteisinti suaugusiųjų transseksualumą, kuris yra klasifikuojamas psichikos sutrikimų kategorijoje (Tarptautinė 10-oji ligų klasifikacija (TLK 10), F 64.0). Tarptautiniu mastu transseksualų operacijos yra susikompromitavusios kaip žalojanti medicininė intervencija, negrįžtamai pažeidžianti vaisingumo funkciją ir turinti žymų šalutinį poveikį. Daugybė pasaulio klinikų yra sustabdžiusios tokių operacijų praktiką. Prieš lyties keitimo operaciją skiriami vaistai (priešingos lyties hormonai) sukelia stiprius organizmo pakitimus ir jų poveikis psichikai bei fiziologijai nėra iki galo ištirtas. Tačiau „diskriminavimo“ dėl lytinės tapatybės draudimas atvertų kelią tokioms grubioms ir žalojančioms medicininėms procedūroms.

Lyties tapatumo nediskriminavimui užtikrinti minėta Konvencija siūlo panaudoti ir švietimą: „Prireikus Šalys imasi reikiamų veiksmų, siekdamos įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių mokymo programas mokymo medžiagą apiene stereotipinius lyčių vaidmenis, šią medžiagą pritaikant prie kintančio mokinių gebėjimo lygio. Šalys imasi reikalingų žingsnių, siekdamos skatinti I dalyje nurodytų principų taikymą ir neformaliojo švietimo priemonėse, taip pat sporto, kultūros, laisvalaikio ir žiniasklaidos priemonėse“ (III sk. 14.1 str.).

Tokių programų vystymo „būtinumas“ švietimo sistemoje pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 6 sk. 2 dalyje garantuojamą vaiko teisę į sveiką vystymąsi. Jei vaikas išreiškia nuolatinį nepasitenkinimą savo lytimi, teigia, kad yra kitos lyties, rengiasi kitos lyties drabužiais ir nuolat prisiima kitos lyties vaidmenis žaidimuose, jis arba ji serga „Lytinės tapatybės sutrikimu vaikystėje“ (TLK 10, F 64.2) ir jam ar jai reikia ne pritarimo tokiam sutrikusiam įsivaizdavimui, bet atitinkamos psichologinės ir medicininės pagalbos.

Nerimą kelią ir kitas minėtos Konvencijos teiginys, jog ją taikant nežadama atsižvelgti nei į tradicijas, nei į kultūrinius ypatumus: „Šalys privalo užtikrinti, kad kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebus laikomi bet kokių nusikalstamų veiksmų [diskriminacija dėl lyties tapatumo taip pat galės būti laikoma nusikalstamu veiksmu], numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, pateisinimu“ (V sk. 42.1 str.). Tai kelia dar daugiau neatsakytų klausimų. Tokia pastanga vertintina kaip grubus kišimasis į šalies savarankiškumą ir jos kultūros bei vertybių negerbimą. Lietuvos vaikų tėvai gins savo teisę mokyti vaikus, kad yra dvi, o ne šešios arba, kaip pastaruoju metu teigiama Australijoje, dvidešimt trys lytys (išsamiau apie tai žr. http://www.hreoc.gov.au/human_rights/lgbti/lgbticonsult/discussion_paper.html).

Minėtoje konvencijoje pabrėžiama, kad „ypatingos priemonės, kurių reikia imtis norint apsaugoti moteris nuo smurto dėl lyties ir vykdyti jo prevenciją, nėra laikomos diskriminacija pagal šios Konvencijos sąlygas“ (I sk. 4.4 str.). Ar tai reiškia, kad galima bus imtis kažkokių ypatingų griežtų priemonių, kitose konvencijose laikomų diskriminacinėmis? Kokių?

Taigi manome, jog pasirašyti šią savo pavadinimu gėrį deklaruojančią Konvenciją tikrai yra pavojinga. Tai dar labiau patvirtina aplinkybė, draudžianti minėtą Konvenciją pasirašyti su išlygomis minėtiems sąvokoms ir teiginiams. 26 Europos šalys neskuba to daryti. Tarp nepasirašiusiųjų yra net Belgija ir Olandija, jau nekalbant apie Estiją, Latviją, Vengriją ir Lenkiją.

Nepritardami šiai Konvencijai, sykiu siūlome ugdyti jaunimo sugebėjimą suprasti kitos lyties unikalumą ir harmoningai bendrauti skirtingų lyčių asmenų papildomumo bei tarpusavio praturtinimo atmosferoje. Tai yra vienintelė reali psichologinio bei fizinio smurto prevencija.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas

Lietuvos šeimos centro direktorė Dalia Lukėnienė

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius prof. dr. Andrius Narbekovas