Lietuvos Nepriklausomybės Lyga skelbia savo nuostatų deklaraciją

Birželio 18 d. įvyko pirmasis "Lietuvos Nepriklausomybės Lygos" koordinacinės grupės posėdis. Jame buvo aptariami organizacinės grupės tolesnio formavimo klausimai ir kiti einamieji reikalai. Susitikimo metu taip pat apsvarstyta ir priimta Lygos veiklos tikslų ir principų deklaracija, su kuria kviečiame susipažinti.

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS LYGOS

VEIKLOS TIKSLŲ IR PRINCIPŲ

DEKLARACIJA

Lietuvos valstybę kuria Tauta

Šia Lietuvos Nepriklausomybės Lygos programinių nuostatų deklaracija kreipiamės į visų Lietuvos geros valios piliečių protą ir sąžinę, primindami, jog gyvename ypatingu savo ilgaamžės istorijos tarpsniu. Kaip jau mūsų istorijoje yra ne sykį buvę, vėl iškilo grėsmė, kad pasaulio žemėlapyje gali likti tik Lietuvos vardas. Tuščias vardas be šioje žemėje gyvenusios Tautos ir jos prieš šimtmečius sukurtos valstybės.

Tautos nykimą ir valstybės irimą pirmiausia lemia ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą bei Vakarų pasaulį ištikusi dvasinė ir moralinė krizė. Gelminė jos priežastis yra ta, kad Vakarų civilizacija, kurios dalis yra ir Lietuva, savo istorinėje raidoje atitrūko nuo klasikinių – antikinių ir krikščioniškų – savo šaknų. Europos gyvybingumą ir plėtrą laidavęs jos civilizacinis tapatumas pradėjo silpnėti ir nykti, kai gyvos dvasinės ir kultūrinės tradicijos įkvepiamą ir palaikomą raidos bei pažangos tarpsnį modernybės epochoje pakeitė virtinė revoliucijomis pavadintų vis radikalesnių kultūrinių ir politinių eksperimentų su žemyno žmonėmis ir tautomis.

Vienas iš sunkiausių šio nuo tradicijos atsaistyto ir neatsakingo eksperimentavimo padarinių yra tai, kad nyksta klasikinė politikos samprata ir pačios Europos tautos kaip demokratiškos ir savivaldžios politinės bendruomenės. Politika nebėra laikoma etiškai įpareigojančiu ir bendrojo gėrio samprata grindžiamu bendruomenės narių santykių tvarkymo būdu. Įsivyravus susiaurintai ir iškreiptai politikos sampratai ji vis labiau suvokiama tik kaip žmogaus – apolitiško socialinio gyvūno – biologinių poreikių vadybos įrankis.

Vykstanti Europos integracija yra naujas ir ypač galingas žemyno tautas nupolitinantis veiksnys. Kadangi suverenios tautinės valstybės yra didžiausias integracijos kliuvinys, siekis nupolitinti ir išvalstybinti tautas tapo oficialiai deklaruojamu ir nuosekliai įgyvendinamu ES politikos tikslu.

Lietuvoje politinės Tautos virsmas nupolitinta etnokultūrine bendruomene prasidėjo jau okupacijos laikotarpiu, sunykus didelės dalies piliečių tautinei ir valstybinei savimonei. Atkūrus nepriklausomybę nesistengta ar nesugebėta jos gaivinti ir puoselėti, todėl Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare Tautos kaip politinės bendruomenės nykimas ne tik tęsiasi, bet dar spartėja ir gilėja.

Nebebūdami demokratiškai save valdančia politine Tauta Lietuvos piliečiai nepajėgia tinkamai pasinaudoti didžiausiu laimėjimu – atgauta Nepriklausomybe – ir kurti visavertės, teisingumo ir visų piliečių lygybės principais grindžiamos modernios valstybės. Todėl mūsų tikslas – vėl tapti politine ir demokratiškai save valdančia tauta, gebančia sukurti ir įtvirtinti tarptautinėje arenoje ir Europos Sąjungoje nacionalinę suverenią valstybę.

Lietuvos Nepriklausomybės Lyga yra savanoriškas Lietuvos piliečių visuomeninis sambūris, kuris, vadovaudamasis iš klasikinės politikos sampratos kylančiomis moralinėmis ir politinėmis veiklos gairėmis, siekia prisidėti atkuriant Lietuvos politinę tautą ir suverenią nacionalinę valstybę. Įgyvendindama šį pagrindinį programinį tikslą Lyga vadovaujasi dviem pamatiniais savo veiklos principais:

• Šiuolaikinėmis politikos nykimo sąlygomis politinė Tauta kaip laisva ir savivaldi pilietinė bendrija gali egzistuoti tik tiek, kiek jos narių tarpusavio santykiai ir organizacijos principai grindžiami klasikine politikos samprata;
• Klasikinė politikos samprata gali būti atkurta ir vėl tapti pilietinės bendruomenės organizacijos ir savivaldos pagrindu tik tiek, kiek jos nariai viešajame gyvenime vadovausis į jį sugrąžintais normatyviniais klasikinės-krikščioniškos dorybių etikos principais.

Svarbiausi Lietuvos Nepriklausomybės Lygos veiklos uždaviniai yra šie:

• šviečiamąją veikla prisidėti ugdant Lietuvos piliečių istorinę, tautinę ir valstybinę savimonę;
• formuoti, ginti ir skleisti pilietinį ir patriotinį požiūrį sprendžiant aktualius visuomenės bei valstybės gyvenimo klausimus;
• kelti ir turimomis priemonėmis įgyvendinti konstruktyvias pilietines ir patriotines iniciatyvas, kuriomis siekiama prisidėti prie bendrojo Tautos ir valstybės gėrio;
• stebėti ir kontroliuoti valdžios institucijų sprendimus bei veiksmus siekiant, kad jie tarnautų daugumos piliečių interesams ir Tautos bei Lietuvos valstybės bendrajam gėriui.

Lietuvos Nepriklausomybės Lygos veikla grindžiama šiomis moralinėmis ir politinėmis nuostatomis:

Pagarba žmogaus asmeniui ir jo orumui. Asmuo yra visavertės ir pilnatviškos politinės bendruomenės pradžia ir tikslas. Žmogaus asmenybiškumas yra įsišaknijęs aukštesnėje dvasinėje tvarkoje, pranokstančioje jo fizinio ir socialinio egzistavimo metmenis. Asmuo nelygstamą būtišką vertę, neatimamą moralinį orumą ir besąlygišką teisę gyventi įgyja pačiu savo gimimo faktu. Šios prigimtinės asmens savybės negali priklausyti nuo jokių išvestinių ir visuomenės pripažįstamų bei laiduojamų, todėl sąlygiškų, teisių ir būti jomis grindžiamos. Prigimtinės asmens teisės yra visų šiuolaikinių žmogaus ir piliečio teisių, kurios jos atžvilgiu yra išvestinės ir antrinės, šaltinis ir turi būti laikomos jų vertinimo ir pripažinimo visuomenėje matu.

Pagarba asmens laisvei ir iš jos kylančiai atsakomybės pareigai. Laisvė yra ontologinis ir prigimtinis žmogaus protingos ir moralios būtybės bruožas. Savo būtiška prigimtimi iškylantis virš gamtinių bei socialinių gyvenimo sąlygų asmuo gali ir privalo laisvai apsispręsti dėl savo poelgių ir veiksmų vadovaudamasis savo protu bei sąžine ir klasikinei prigimtinio įstatymo sampratai neprieštaraujančiais (visuotiniais) moralės principais.

Politinė bendruomenė privalo pripažinti, saugoti ir ginti tas šiuolaikines žmogaus teises ir laisves, kurios neprieštarauja šiuos principus atitinkančioms asmens prigimtinėms teisėms ir todėl gali būti laikomos jo prigimtinės laisvės išraiška ir liudijimu. Asmens laisvė neatsiejama nuo visokeriopos (moralinės, politinės, teisinės) atsakomybės už bet kuriomis sąlygomis ir aplinkybėmis padarytus veiksmus.

Pagarba bendrojo gėrio ir teisingumo principams. Ekonominė, socialinė ir kultūrinė politinių bendruomenių raida ir gerovė savaime nelaiduoja šių bendrijų tvarios plėtros ir jų piliečių sanglaudos bei santarvės, jeigu bendrijoms priklausančių žmonių tarpusavio santykiai nėra grindžiami pagarba bendrojo gėrio ir teisingumo principams. Rūpinimasis bendruoju Tautos ir valstybės gėriu ir asmeniškos pastangos prisidėti prie jo kūrimo yra kiekvieno Lygos nario moralinė ir patriotinė pareiga. Lyga siekia, kad valstybės ekonominė ir socialinė politika būtų reformuota vadovaujantis klasikine-krikščioniška Tautos bendrojo gėrio ir teisingumo samprata, o praktinio jos įgyvendinimo moralinėmis gairėmis taptų krikščioniškos artimo meilės ir bendruomeninio bei pilietinio solidarumo principai.

Pagarba Tautai kaip pilietinės ir politinės ištikimybės atskaitos bendruomenei. Tautos yra prigimtinės, nors kultūriškai ir istoriškai kintančios bendruomenės. Jos yra baigtinės pastoviu ir moraliai įpareigojančiu tarpusavio priklausomybės ryšiu saistomų žmonių etnokultūrinės bendruomenės. Modernioji europietiška tauta yra etnokultūrinės tautos politinės saviorganizacijos ir savivaldos forma. Tautinis tapatumas yra neatskiriama kiekvieno asmens kultūrinio tapatumo dalis ir būtina jo moralinio vientisumo sąlyga. Moraliai įpareigojanti ištikimybė tautai kaip politinei atskaitos bendruomenei leidžia išvengti abstrakčios bei neįpareigojančios meilės žmonijai ir savanaudiškos savimeilės kraštutinumų ir padeda formuoti moraliai brandžiam asmeniui būtinas pilietines dorybes. Asmens politinė ištikimybė Tautai ir jos sukurtai valstybei turi būti besąlygiška, kiek ji neprieštarauja krikščioniškos kultūros principams ir iš jų kylantiems moralinės sąžinės reikalavimams.

Pagarba klasikinės-krikščioniškosios Vakarų civilizacijos principams kaip pamatinei politinio šiuolaikinės Europos solidarumo ir vieningumo sąlygai. Klasikiniais-krikščioniškais principais grindžiamas Vakarų civilizacijos dvasinis ir kultūrinis paveldas yra neatskiriama Lietuvos kultūrinio ir politinio tapatumo dalis. Jo susigrąžinimas ir plėtra yra būtina Lietuvos politinės Tautos atkūrimo ir suverenios nacionalinės valstybės raidos bei klestėjimo besivienijančioje Europoje sąlyga. Europos vienybė gali būti grindžiama tik klasikinės antikos ir Vakarų krikščioniškosios civilizacijos vertybėmis. Europa turi būti laisva tikrai suverenių ir lygių tautų bei valstybių dvasinė, kultūrinė ir politinė bendrija.

Lygos nariu gali tapti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, sutinkantis vadovautis šios Deklaracijos nuostatomis ir pasiryžęs asmeniškai dirbti Tautos ir valstybės tikrojo atkūrimo ir bendrojo gėrio labui.

Lietuvos Nepriklausomybės Lygos koordinacinė grupė