Virš 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

528 tikintieji iš visų Lietuvos vyskupijų Lietuvos Vyskupų Konferencijai (LVK) išsiuntė laišką , kuriame klausia, ar pasibaigus COVID-19 ...

528 tikintieji iš visų Lietuvos vyskupijų Lietuvos Vyskupų Konferencijai (LVK) išsiuntė laišką, kuriame klausia, ar pasibaigus COVID-19 epidemijai į visas Lietuvos bažnyčias vėl bus sugrąžinta praktika dalyti ir priimti šv. Komuniją ant liežuvio, bei prašo šios praktikos sugrąžinimo kuo greičiau.

Balandžio 27 d. LVK paskelbė sprendimą atnaujinti šv. Mišių dalyvaujant tikintiesiems aukojimą, bet tuo pačiu sprendimu nurodė šv. Komuniją Mišių metu tikintiesiems dalyti tik į rankas, taip įvesdama Lietuvoje naują praktiką, iki šiol taikytą tik pavienėse parapijose, kuriose kunigai ir taip nesilaikė ankstesnio, 1997 m. sausio 9 d., LVK sprendimo Lietuvoje leisti šv. Komuniją dalyti tik ant liežuvio.

Reaguodami į šį LVK nurodymą, grupė tikinčiųjų iš įvairių Lietuvos vyskupijų paskelbė vyskupams skirtą viešą laišką bei pakvietė jį pasirašyti visus norinčius tikinčiuosius. Laiške teigiama, jog „šv. Komunijos dalijimo ant liežuvio praktika kur kas geriau užtikrina Kristaus Kūnui prideramą pagarbą bei leidžia išvengti nederamo ar net paniekinančio elgesio su konsekruota ostija.“ Taip pat laiško autoriai pabrėžia, kad „praktikos dalyti šv. Komuniją į rankas taikymas veda prie mažėjančios pagarbos ir menkstančio tikėjimo realiu Kristaus buvimu konsekruotoje ostijoje ir vyne.“

Laiške tvirtinama, jog „įvedant praktiką dalyti šv. Komuniją į rankas, būtų atsisakoma nuo neatmenamų laikų įvestos ir visuotinių Bažnyčios susirinkimų išaukštintos praktikos. Šv. Komunijos dalijimo į rankas praktika konkrečia, išorine forma, kurią įgauna dabar, anksčiau niekada neegzistavo“.

Laiško iniciatorius: Komunija į rankas mažintų eucharistinį pamaldumą ir šventumo pojūtį

Atsakydamas į Bernardinai.lt užduodamus klausimus, vienas iš laiško iniciatorių Arnas Ivanavičius plačiau paaiškino laiške išsakomus argumentus. Jo teigimu, „priimdami Komuniją ant liežuvio tiesiai iš kunigo rankų parodome, kad nesame verti imti Dievo Kūną į savo rankas, kad tik pašventintos kunigo rankos gali Jį liesti, kad Jis nekeliauja „iš rankų į rankas“. Plintanti praktika sugniaužti Komuniją pirštais yra netinkamas savininkiškas gestas Viešpaties Kūno atžvilgiu. Be to, priimant Komuniją į rankas, daug trupinėlių nukrenta ant žemės, ir niekas jais nesirūpina. Tai akivaizdi nepagarba Jėzui. Juk kiekviename Ostijos trupinėlyje yra visas Kristus. Čia jau nekalbame apie tai, kad priimant Komuniją į ranką labai didėja tikimybė, kad kas nors ją išsineš ir panaudos šventvagiškiems tikslams.

Dar kartais teigiama, esą rankos yra tokios pačios „šventos“ kaip burna ar visas pakrikštytojo kūnas. Pagal šią logiką, nieko blogo būtų trypti Šv. Pavidalus kojomis, nes juk jos lygiai tokios šventos, kaip ir rankos. Bet visa liturgija sudaryta iš simbolių, gestų, „kūno kalbos“, kuri aiškiai ir griežtai skiria skirtingą kūno dalių šventumo lygį. Juk tam tikros simboliais pažymėtos ceremonijos ir etiketas egzistuoja ir kitose žmonių gyvenimo sferose, ne vien liturgijoje, ir niekas jų nesiūlo visai atsisakyti. Pavyzdžiui, civilizuotoje visuomenėje egzistuoja stalo etiketas, ir mes nesakome, kad svarbu tik tai, ką žmogus galvoja, kad ir kaip nemandagiai elgtųsi. Ne, mes reikalaujame ir tam tikro pagarbaus išorinio elgesio, atspindinčio jo vidinį nusiteikimą.

Liturgijoje (kaip ir bet kurioje kitoje religijoje) esminis yra šventumo, atskirtumo nuo pasaulietinės sferos, aspektas. Šventumas išreiškiamas simbolinėmis apeigomis, kurios savo esme yra kintančios tik lėtai, o ne keičiamos dirbtinai ir staiga. Šių laikų sekuliarizuotoje visuomenėje žmonės apskritai dar lankosi bažnyčioje tik todėl, kad čia randa kažką švento, skirtingo nuo įprasto gyvenimo, primenančio amžinybę. Taip ilgai gyvavusių pagarbos Švenčiausiajam Sakramentui formų beprasmis keitimas yra žalingas sielovados požiūriu: tai piktina pamaldesnius tikinčiuosius ir sustiprina sekuliarią laikyseną tų, kurie paveikti pasaulio dvasios – ir vienus, ir kitus atstumia nuo reguliaraus praktikavimo. Tad nereikia keisti šio papročio, nes jis neduoda jokios sielovadinės naudos. Be to, tai mažintų eucharistinį pamaldumą ir apskritai šventumo pojūtį. Galiausiai, juk šio keitimo neprašo nei Lietuvos kunigai, nei tikintieji. Iki šiol puikiai gyvavo Komunijos dalijimo ant liežuvio praktika, nesusidūrusi su kažkokiu pasipriešinimu“, – aiškino A. Ivanavičius.

Dabartinė Komunijos dalijimo į rankas praktika niekada anksčiau neegzistavo

Bernardinai.lt paprašius pakomentuoti laiške išsakomą teiginį, jog dabartinė Komunijos į rankas dalijimo praktika „niekada neegzistavo“, A. Ivanavičius pateikė tokius argumentus:

„Pirmiausia, reikia pasakyti, kad nėra aišku, kaip Viešpats Jėzus dalijo pirmąją Komuniją apaštalams per Paskutinę vakarienę (iš Evangelijos tai lieka neaišku), nors šia tema dažnai spekuliuojama. Ne vienas šventasis mistikas savo vizijose regėjo, kad Komunija buvo dalijama ant liežuvio, bet kaip buvo iš tikrųjų, mes nežinome. Antra, pirmaisiais amžiais kai kuriose Bažnyčiose Komunija iš tiesų būdavo duodama į rankas (nors kitur buvo duodama kaip tik ant liežuvio), bet iš aprašymų ir atvaizdų žinome, kad ta praktika buvo visai kitokia nei šiandien. Priimantysis Komuniją žemai pasilenkdavo, o jo ranka turėdavo būti pridengta skepeta. Kunigas padėdavo Komuniją ant dešinės rankos, ir tikintysis turėdavo, neliesdamas jos kita ranka ir nesulenkdamas pirštų, pakelti ją prie savo burnos. Be to, jau nuo II šimtmečio gausu popiežių ir šventųjų raginimų Komuniją dalyti ant liežuvio.

Vis dėlto net jei pirmųjų amžių praktika būtų buvusi tokia pat kaip dabartinė (nors tokia ji nebuvo), argumentas, kad reikia gražinti pirmųjų amžių papročius yra klaidingas archeologizmas, kurį pasmerkė popiežius Pijus XII. Vadinamasis archeologizmas siekia grąžinti menamas, tendencingai rekonstruotas pirmykštės Bažnyčios praktikas, kartu neigdamas Šventosios Dvasios vedamą organišką bažnytinės praktikos vystymąsi. Šis argumentas grindžiamas prielaida, esą tai, kas tiko krikščionybės senovėje, neabejotinai tinka ir šiandien; maža to, netgi yra geriau už tai, ką Bažnyčia įvedė šimtmečiams bėgant.

Toks teiginys akivaizdžiai klaidingas. Grįžimas į „embrioninę būklę“ nėra pažanga, tik regresas. Tai, kas pradžioje nekėlė pavojaus dėl pirmųjų krikščionių uolumo ir erezijų apie Švenčiausiąjį Sakramentą nebuvimo, tapo pavojinga, protestantams ėmus neigti transsubstanciaciją. Be to, meilė yra išradinga, ir nuosekli raida turėtų būti gyvenimo dėsnis. Todėl normalu, kad Bažnyčia laikui bėgant tobulino tikėjimo Švenčiausiuoju Sakramentu išraišką ir didino pagarbą jam. Noras (išoriškai) grįžti prie ankstyvosios Bažnyčios papročių išduoda jos dvasią, nes atmeta jai būdingą raidą. Be to, toks argumentas yra veidmainiškas, nes tie, kurie agituoja už Komunijos teikimo į ranką įvedimą, jokiu būdu nenorėtų grąžinti daugelio pirmųjų amžių papročių, pavyzdžiui, ilgų ir sunkių atgailų, pasninkų, katechumenų ir tikinčiųjų atskyrimo per Mišias, ilgo stovėjimo per pamaldas ir pan.“


Susiję

Religija 7267032268004047505

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2020-05-19 08:38

    Pasirašė 500, o kiek nepasirašė?
    Darbo rankos yra šventos. Ir nieko jos nesutepa. Liežuvis gali būti net ir labai nešvarus. O kunigo rankos? Beje, kunigui turbūt nėra malonu liestis prie seilėto liežuvio, ko niekaip neišvengsi, kai dalini dešimtims.
    Aš džiaugiuosi bet kokiu būdu priėmęs šv. Sakramentą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. >Anonimiškas 2020-05-19 08:38
      1.Pasirašė tie, kurie gerbia Tradiciją, o nepasirašė tie, kurie gerbia šventas savo kūno dalis.
      2. Krištijant vaikus, dažnai jie rėkia, verkia, selėjasi ir snairgliukai, būna, nutysta. Tęsiant jūsų prielaidas, kunigui irgi, turbūt, nėra malonu. Bet galima nauja išeitis. Jei "šventos rankos" tinka paimti Šv. Sakramentą, tai to "šventumo" pakaktų ir vaikų krikštijimui. Koronovirusas puikus pretekstas viskam, reiktų tik tuo grįsto LVK leidimo.
      3. Šv.Sakramentą katalikas turėtų priimti PAGARBIAI. Jūsų deklaruojams "bet kokiu būdu" konfliktuoja su sąvoka "PAGARBIAI".

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2020-05-19 10:22

    Aini, neįtikina. Tradicija buvo r laikyti šv. Mišias, atsisukus veidu į Altorių. Dabar kunigai stovi prie stalo nugara į Altorių, veidu į nešventus žmones su nešventais kūnais ir nieko.
    Biskį kaip politikoj - pateisinti, pagarbiai, galima viską.
    Kaip sakiau, man būdas nekliūna, nes svarbiausia Jį priimti, ir nesvarbu, kaip.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Straipsnis ir jūsų komentaras buvo apie Šv. Sakramento priėminą, tad į kitas temas nelindau.
      Jei Šv. Sakramentą laikote tiesiog maisto papildų rūšimi, tada tikrai nesvarbu kaip tai priimti.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2020-05-19 13:15

    Man teko priimti šv. Sakramentą tam tikromis aplinkybėmis net ne iš kunigo rankų ir tai manęs netrikdė, nes esmė liko ta pati. Kaip dalins, taip priimsiu.
    O tamstos palyginimas su papildais yra prasto skonio.
    Man šita diskusija primena Krylovo pasakėčią "Kvartetas" :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Skaitytojas2020-05-19 13:49

    O tai negalima kokių nors sterilizuotų ir pašventintų pincetų naudoti?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-05-19 18:06

      Skaitytojas
      2020-05-19 13:49

      Nepykite, prašau, bet Jūsų klausimas, švelniai tariant, keistas. Nes yra šventinami pastatai, automobiliai, laivai, lėktuvai, CD, prekybos centrai, ūkininkų laukai, įvairiausi daiktai ir t.t. Todėl nekyla jokių abejonių, kad ir pincetą galima pašventinti. Kokie įkainiai, ar gausite kasos aparato kvitą, čia jau kitas klausimas.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2020-05-19 16:51

    Dabar jau į norinčius išlaikyti dar prieš du mėnesius galiojusią tvarką žiūri kaip į radikalus. Nu ir sparčiai ritamės "laisvyn".

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2020-05-19 20:15

    Nebūtų didesnių problemų.
    Jei kas stovės išsižiojęs, tegu gaus gi jis ant to savo liežuvio. Kas stovės rankas atkišęs, tegu gaus į rankas. By tik širdy Dievas būtų. O šitą tik Dievas ir žino.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-05-19 20:52

      Iz 37,16 „Kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas, Tu sukūrei dangų ir žemę.

      Panaikinti
  7. baisiai didelis rūpestis KAIP dalinti..Bet tuoj bus didelis rūpestis, KAM dalinti

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-05-20 15:07

      1 Tes 5,18 Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2020-05-20 15:10

    Šiuose komentaruose įžiūriu visišką nesusišnekėjimą.Mano galva, jis kyla iš to, kad visi katalikai randasi skirtingose tikėjimo kelio atkarpose.Ir čia nieko nereiškia nei amžius, nei išsilavinimas anei kiti dalykai , o vien tik TIKRA MEILĖ DIEVUI.Į šį kelio tarpsnį, šią meilę, Jis atsiveda Pats, žmogui sutinkant...O meilė-net ir žemiškame gyvenime-kada tu galvoji apie kitą,bijai į įskaudinti,užgauti, kai tas kitas tau svarbiau, nei tu pats,kai tu juo gyveni.Pastebėjau, kad klaupiasi priimdami Šv.Komuniją ir šiaip Jam didžiausią pagarbą rodo...adoruotojai.Na pagalvokite, mielieji, kodėl???

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-05-20 15:40

      Mk 12,29-30 Jėzus jam atsakė: “Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli,-Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu ir visomis savo jėgomis’,-tai pirmasis įsakymas.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item