Užgavėnių reikšmė katalikiškoje Europoje

fsspx.lt Užgavėnėmis vadinama diena prieš Pelenų trečiadienį, ženklinantį liturginio gavėnios laiko pradžią. Nors tai buvo paskutinė ...


Užgavėnėmis vadinama diena prieš Pelenų trečiadienį, ženklinantį liturginio gavėnios laiko pradžią. Nors tai buvo paskutinė proga pasilinksminti ir pasisotinti prieš pradedant keturiasdešimties dienų pasninką, svarbiausia Užgavėnių paskirtis buvo atsikratyti visko, kas kūniška, ir dvasiškai pasirengti gavėniai. Ne veltui Anglijoje ši diena vadinosi Shrove Tuesday (išrišimo antradienis), Vokietijoje – Fastnacht (pasninko vigilija), Italijoje – carnevale (atsisveikinimas su mėsa).

Kaip rodo angliškas pavadinimas, tą dieną buvo įprasta atlikti išpažintį ir gauti išrišimą. Vysk. Teodulfas († 921) „Bažnytiniuose nuostatuose“ rašo: „Prieš pat gavėnią tegul kiekvienas eina pas savo nuodėmklausį, teišpažįsta jam visas savo nuodėmes ir tegauna išrišimą bei atgailą, kurią turės atlikti per gavėnią.“ Žinoma, prieš pradėdami ilgą apsimarinimo periodą, žmonės natūraliai leido sau šiek tiek pasilinksminti ir sočiau užkirsti. Angliškas (ir kai kurių kitų šalių) paprotys per Užgavėnes valgyti blynus greičiausiai kilo iš būtinybės sunaudoti kiaušinius, pieną, sviestą ir taukus, nes tuo metu per gavėnią buvo draudžiami visi gyvuliniai produktai. Tai paaiškina ir susikaupusių kiaušinių vartojimą pasibaigus gavėniai, t. y. per Velykas.

Ilgainiui Užgavėnių linksmybės bei vaišės, ypač Pietų Europoje, vis labiau peržengdavo saiko ribas, todėl Bažnyčia ėmėsi priemonių. XVI a. ji daugelyje vietų įvedė keturiasdešimt valandų maldas, kad atitrauktų žmones nuo į nuodėmę vedančių progų ir atsilygintų už šventinius nesaikingumus. 1747 m. popiežius Benediktas XIV suteikė visuotinius atlaidus tiems, kurie aplanko Švč. Sakramentą, išstatytą bažnyčiose per Užgavėnes.

Europai sekuliarėjant Užgavėnės tapo pasaulietine švente, o žodis „karnavalas“ ėmė reikšti bet kokią didesnę spalvingą šventę. Vis dėlto Bažnyčios Tradicijai ištikimi katalikai yra raginami laikytis ankstesnės, religinės, Užgavėnių dvasios: neviršyti saiko linksminantis bei valgant, atlikti išpažintį ir aplankyti Viešpatį Švč. Sakramente siekiant paguosti Jį ir atsilyginti už įvairius tą dieną Jam padarytus įžeidimus.

Susiję

Religija 6265249475340199731

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2020-02-24 23:48

    Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinomos visoje Europoje. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra tarsi karnavalas – tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip bažnyčios buvo statomos senųjų šventyklų vietose, taip ir senosios šventės buvo "perimamos" jas "pervardinant" ir "pritempiant" prie kokių nors biblijinių įvykių. Taip buvo tiesiog paprasčiau ir veiksmingiau, negu uždrausti giliai įsišaknijusias ir su gamtos ciklais susijusias tradicijas ir įvesti savas, kurios kažin, ar būtų prigijusios.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2020-02-25 09:52

      Taip, principas tikrai toks. Nors jis ne visada galioja - dažnai teigiama, kad šventė minėta dar pagoniškais laikais, o paskui krikščionybė ją perėmė ir pakeitė prasmę, kaip, pavyzdžiui, yra su Kalėdų data. Atseit, Kalėdų data buvo parinkta vėliau, uždedant ją ant anksčiau gyvavusios pagoniškos šventės Romos imperijoje. Tačiau iš tikro pirmieji pagonys šventė Kalėdas gruodžio pabaigoje jau iki IV amžiaus - tai žinoma iš to, kad IV a. pirmoje pusėje imperatoriumi tapęs atsimetėlis nuo krikščionybės Julianas Apostatas turėjo ediktu paversti Kalėdas į pagonišką šventę. Vadinasi, veiksmas čia buvo atvirkščias - pagoniška šventė mėgino perimti ir užgožti krikščionišką. Žinoma, tokių atvejų turbūt nebuvo daug, dažniau pasitaikė pirmasis.

      O kalbant konkrečiai apie Lietuvą, klausimas, ką ten tie lietuviai iki krikščionybės šventė - rašytinių šaltinių praktiškai nėra (net administracinio pobūdžio, nekalbant apie dokumentus, raštus, aptariančius buities dalykus), nėra net rašto kaip tokio. Tad gal ta šventė net ir nebuvo minima ikikrikščioniškais laikais, arba buvo minima nebūtinai fiksuotą dieną, tiesiog ateidinėjant pavasariui. Neaiškūs nei jos mastai, nei reikšmė (bent jau man neteko matyti). Persirengėliai, deginimai ir panašūs dalykai, nors atrodo "liaudiški", puikiai vešėjo ir katalikiškose šalyse, kaip čia ir minima. tad daryti iš to prielaidą, kad persirengėliai būtinai suponuoja kažkokį "pagoniškumą", šventės šaknų slypėjimą ikikrikščioniškuose laikuose, nelabai teisinga.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2020-02-25 11:13

      Skaitykite, lavinkitės, bet ar tai padės?

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2020-02-25 11:16

    > Pikc Kažinkavičius 2020-02-25 08:58 - Be jokios abejonės.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žiemos saulėgrįža dar akmens amžiuje buvo švenčiama.

    Šiaip viskas gražu, tik tie ritualiniai ko nors nevalgymai biškį juokingi.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-02-26 12:14

      biški - ein bishen. Vokietis?

      Panaikinti
    2. "Ko nors nevalgymai" nė kiek nejuokingi. Gavėnia yra pasirengimas pasninkui, o pasninkas - tai kūno ir sielos galių apvalymas, sutramdymas, parengimas dvasiniam regėjimui ir pasaulio suvokimui. Jei tavo pilvas bus užkimštas riebia mėsa, apsunkintas dešromis ir gėrimais, tavo siela - protas, jausmai, valia - bus glebi ir nepajėgi suvokti subtilesnių tiesų bei prasmių, ką jau bekalbėti apie dieviškąsias galias. Dėl ko šventieji, atsiskyrėliai, vienuoliai, o ir šiaip dvasingi žmonės pasninkavo ir tramdė aistras? Dėl to, kad nuslopintų kūniškumą ir gebėtų atsiverti dieviškumui.
      Bet šiuolaikiniai lietuviai (katalikai?) virto barbarais, nebesuvokiančiais elementarios apsimarinimo, aistrų sutramdymo prasmės. O ir kaip suvoksi tai, jeigu aplink propaguojamas vien iškrypėliškas gyvenimo būdas, jei vyrauja malonumų kultas ir jei nuodėmė virto dorybe.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2020-02-26 19:33

      Mok 7,20 Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų.

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PAREMKITE, SKIRDAMI 12 EUR

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item