Jason Jones, John Zmirak. Planuotos tėvystės organizacijos ir juodaodžių genocido ryšiai

Margaret Sanger

Už gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento pasisakantys amerikiečiai šiandien dažniausiai mano, kad „Amerikos nėštumo kontrolės lyga“, įkurta Margaretos Sanger prieš 100 metų ir vėliau pervadinta į „Planuotos tėvystės organizaciją“, yra susijusi su eugenika ir rasizmu. Tačiau tai tiesa tik dalinai. Tai lyg pasakymas, kad Šiaurės Amerikos krepšinio lyga (NBA) susijusi su profesionaliu sportu. Iš tikrųjų nėštumo kontrolės ir eugenikos judėjimai buvo vienas ir tas pats judėjimas – Margaret Sanger net du kartus bandė sujungti savo organizaciją su didesnėmis eugenikos šalininkų grupėmis.

Eugenikos ekspertas Eugenas Fischeris, skaitęs pranešimą M. Sanger organizuotoje konferencijoje apie populiaciją, tuo metu valdė koncentracijos stovyklą. Ji buvo įrengta vokiečių valdomoje Pietvakarinėje Afrikoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kur Fischeris žudė, marino badu ir eksperimentavo su vietiniais afrikiečiais. Būtent Fischerio knyga apie eugeniką, kurią Hitleris skaitė kalėjime, privertė būsimąjį diktatorių patikėti eugenikos svarba. Kitas ilgametis „Planuotos tėvystės“ organizacijos darbuotojas, Garretas Hardinas, turi ilgą dalyvavimo eugenikos organizacijose istoriją ir iki pat praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio agitavo už priverstinę masinę amerikiečių sterilizaciją kaip būtiną sprendimą „populiacijos problemai“.

Tie patys žmonės dešimtmečius dalyvavo tiek Amerikos eugenikos, tiek Sanger organizacijose ir dirbo kartu prie nesibaigiančių projektų. Tarp bendrų darbų buvo kontraceptinių tablečių kaip būdo mažinti Amerikos juodaodžių gimstamumą plėtojimas (ankstyvosios stadijos ir pavojingos tabletės buvo išbandytos su skurdžių kaimo gyvenviečių moterimis Puerto Rike), taip pat priverstinos sterilizacijos arba kastracijos įstatymų priėmimas, kurie buvo nukreipti į juodaodžius ir kitus skurdžiau gyvenančius žmones daugiau nei dvylikoje valstijų, įvardinant minėtų grupių žmones esant „silpnesnio mąstymo“, „nelanksčiais“ ir tiesiog „netinkamais“ būti tėvais. Šiandien „Planuota tėvystė“ kuria savo centrus skurdžiausiuose Amerikos rajonuose ir prieš tas pačias grupes veikia naudodama abortus.

„Planuotos tėvystės“ valdyboje bei kitose jai artimose organizacijose dirbę žmonės, rašę į Sanger leistą „Nėštumo kontrolės apžvalgos“ žurnalą, dalyvavę jos organizuotose ir remiamose konferencijose bei „Planuotos tėvystės“ organizacijos apdovanoti žmonės buvo bjauriausi, paranojiškiausi 20 a. elitistai ir baltieji rasistai. Už juos baisesni buvo tik tie, kurie buvo pakarti Niurnberge. Po šių bylų, kur „eugenika“ pelnytai įgavo nekokią reputacija, šie Amerikos elitistai gąsdino perdėta „gyventojų pertekliaus“ grėsme, desperatiškai siekdami kontroliuoti kitų žmonių vaisingumą, jei reikia, sterilizacijos pagalba – šią politiką Sanger rėmė nuo 1934 metų.

Eugenikai, patys save pasiskyrę žmonių gyvenimo lygio ekspertais, savo idėjas skleidė ne tik Britanijoje ir Amerikoje, tačiau ir Vokietijoje, kur jos tiesiogiai įkvėpė nacių sterilizavimo politiką ir naikinimo programas prieš neįgaliuosius, žydus ir mažas juodaodžių bei maišytų vokiečių grupes – prancūzų kolonijinės kariuomenės vaikus, kurie Hitlerio akimis kėlė grėsmę arijų rasinei „higienai“. Vienas iš nuolatinių Sanger žurnalo „Nėštumo kontrolės apžvalga“ autorių JAV laikraštyje ketvirtajame dešimtmetyje gynė priverstinę tokių maišytų vaikų sterilizaciją dėl Vokietijos „sveikatos“.

Sanger draugai ir kolegos (tokie kaip Harry Laughlin) priiminėjo apdovanojimus iš nacių kontroliuojamų universitetų, viešėjo pas pas Hitlerį ir Himlerį bei didžiavosi, kad jų Amerikoje išvystytos priverstinės sterilizacijos programos kaip modeliai naudojamos vokiečių. Sanger redakcinėje kolegijoje buvęs ir dažnai savo straipsnius „Nėštumo kontrolės apžvalgoje“ publikavęs Lothropas Stoddartas buvo aukšto rango Masačiusetso Kuklusklano narys, kurio knygą „The Rising Tide of Color Against White World Supremacy“ (liet. „Kylanti spalvotųjų banga prieš baltojo pasaulio viršenybę“) Hitleris „Mein Kampf“ (liet. „Mano kova“) vadino „savo biblija“.

Eugenikai nebuvo marginalūs ekscentrikai. Jų gretose buvo Harvardo profesorių, protestantų dvasininkų, žymių gamtosaugininkų, pagal kuriuos yra pavadintos ištisos gyvūnų rūšys, trečiojo dešimtmečio turtuolių. Didžiausia paramos dalis eugenikos organizacijoms atkeliavo iš Carnegie korporacijos ir Rokfelerio fondo.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas Oliveris Wendellis Holmesas, išreikšdamas nuomonę, kad priverstinė „silpnesnio mąstymo“ Virdžinijos moterų sterilizacija atitiko Konstituciją, pasakė liūdnai pagarsėjusią frazę: „Gana trijų kartų silpnapročių“. Kitas Sanger sąjungininkas Madisonas Grantas, žinomas Darvino sekėjas ir eugenikas, padėjo dešimčiai dienų Niujorko zoologijos sode išstatyti Afrikos pigmėjų Ota Benga narve kartu su orangutangu, norėdamas „iliustruoti evoliuciją“. Už savo paties gyvenimą atsakingas Benga tapo tik po dešimties metų.

Eugenikai pasižymėjo ypatinga arogancija ir dėl turimos galios bei resursų buvo įsitikinę esą genetiškai viršesni už likusią žmonių giminę. Charleso Darwino teorijose jie rado idealų pretekstą ir programą: skatinti stipriausiųjų išgyvenimą ir daryti tai greitai, sulaikant „netinkamuosius“ nuo dauginimosi. Pačios Sanger žodžiais tariant, tikslas buvo „daugiau vaikų iš tinkamųjų, mažiau iš netinkamųjų.“ Vietoje to, kad žvelgtų į skurstančiuosius kaip neteisingumo aukas ar kaip galimus taikinius krikščioniškai labdarai, šie elitistai, pasiskolinę iš Darwino materialistinę prielaidą, buvo tikri, kad vargšai patys savaime yra problema – nepilnaverčiai, stokojantys ir pavojingi iki kaulų smegenų.

Amerikoje tokios kampanijos taikiniais buvo skurdžiai gyvenantieji, bedarbiai, nekalbantys angliškai imigrantai, tačiau labiausiai juodaodžiai. Ši pažeidžiama bendruomenė, daugiausia sudaryta iš buvusių vergų ir jų vaikų, 1880-aisiais buvo įvardijama kaip „grėsmė“ JAV „rasinei sveikatai“ ir progresui. Šį požiūrį skleidė pirmos eilės Darwino pusbrolio, vergų prekybos dėka sukrauto turto paveldėtojo, eugenikos „mokslo“ įkūrėjo Franciso Galtono sekėjai. Amerikos juodaodžiai šimtmečiais buvo išnaudojami kaip nemokama darbo jėga, negalėjo gauti išsilavinimo dėl pasipriešinimo baimės ir buvo praktiškai visiškai atskirti nuo ekonomikos. Dabar eugenikai kaltino aukas, juodaodžius amerikiečius, dėl šių baisių socialinių sąlygų, teigdami, kad tai yra natūrali „nepilnavertės juodaodžių gemalo plazmos“, o tai, pasak jų, kėlė Amerikai panašią grėsmę kaip mirtingas virusas.

Priverstinės sterilizacijos įstatymais, kurių išleidimui didžiausią įtaką padarė Sanger ir jos sąjungininkai, buvo sterilizuota mažiausiai 60 tūkstančių amerikiečių, tačiau šis skaičius gali siekti ir 200 tūkstančių. Problema laikytas pats faktas, kad „silpnesnio mąstymo“, „nemoralios“ ar „socialiai bevertės“ jaunos netekėjusios moterys tapo nėščios. Tai Sanger knygose, straipsniuose ir bent viename Kuklusklano susitikime, kaip ji pati prisimena, jos asmeniškai naudotos frazės.

Elaine Riddick buvo išprievartauta būdama trylikos ir pastojo. Jai gulint ligoninės lovoje ir laukiant gimdymo socialiniai darbuotojai iš Šiaurės Karolinos perspėjo neraštingus mergaitės senelius, kad jei šie nepasirašys sutikimo dėl negrąžinamos sterilizacijos formos, valstija nukirps visas šeimos pašalpas. Seneliai vyriausybės formoje sukeverzojo „X“ ir Elaine buvo sterilizuota be jos pačios žinios. Moteris sužinojo apie tai praėjus penkeriems metams, kai socialinis darbuotojas paaiškino jai, kad ji yra per „silpno mąstymo“, kad galėtų rūpintis vaiku „ar net užsirišti sau batų raištelius“, kaip ji pati pamena. Elaine buvo sterilizuota 1968 m. Paskutinė tokia eugeninė priverstinė sterilizacija JAV buvo atlikta 1983 m.

Nors Elaine nelankė vidurinės, ji baigė koledžą ir vienintelis vaikas, kurį vyriausybė leido jai turėti, Tony Riddickas - išprievartavimo vaisius - dabar sėkmingai valdo savo įmonę. Harry Laughlinas, eugenikas, padėjęs išleisti įstatymą, sterilizavusį Elaine, mirė be vaikų.

Versta iš Stream.org