Saulius Dambrauskas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas neatitinka Konstitucijos

Kručinskų šeimos advokatas Saulius Dambrauskas įsitikinęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucij...

Kručinskų šeimos advokatas Saulius Dambrauskas įsitikinęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai bei jos ginamoms vertybėms. Todėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje Kručinskų byloje, kurioje yra sprendžiamas vaikų paėmimo iš tėvų teisėtumo klausimas, advokatas pateikė prašymą teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant ištirti byloje taikytino įstatymo atitikimą Konstitucijos nuostatoms. Žemiau pateikiame prašymo motyvų pagrindimą.

PRAŠOMA PERDUOTI KONSTITUCINIAM TEISMUI IŠTIRTI VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO ATITIKIMĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Klaidinga manyti jog problema yra ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu nustatytame reguliavime, o, kaip teigia sisteminiai valdininkai, poįstatyminiuose aktuose bei netinkamame jų vykdyme. Būtent šis įstatymas užprogramuoja tas neigiamas pasekmes, kurios šiandien jaudina kiekvieną jauną šeimą auginančią vaikus. Esminė problema, kad šiuo įstatymu yra kėsinamasi į šeimos privatumą bei privataus gyvenimo neliečiamumą, t.y. į Lietuvos Konstitucijos ginamas vertybes. Šiuo teisiniu reguliavimu į bet kuriuos tėvus ar įtėvius žvelgiama a priori kaip į socialiai neatsakingus. Todėl dabartinis Seimo narių bandymas iš esmės pataisyti įstatymą nors ir yra sąžiningas bandymas, tačiau tam tikra desperatiška priemonė gelbėti akivaizdžiai nenormalią situaciją, peržengusią Konstitucijos saugomų vertybių raudonąsias linijas. Todėl spekuliatyvu, neatsakinga ir diletantiška tokiais atvejais bandyti pasitelkti pop „žvaigždes” bei klijuoti „etiketes” įstatymo pataisas įvardinant „Vaikų mušimo įstatymu”. Tokiu atveju patį taisomą įstatymą tektų pavadinti „Vaikų atėmimo įstatymu”.

Dėl bylų nagrinėjimo supaprastinto proceso tvarka prieštaravimo Vaiko teisių konvencijai

1. Remiantis Konstitucijos 138 str. 3 dalimi tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.

2. Vaiko teisių konvenciją (Priimta Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1)(toliau – Konvencija) LR Seimas ratifikavo 1995-07-03. Prisijungdama prie Konvencijos Lietuva įsipareigojo užtikrinti vaikams joje numatytas teises.

3. Konvencijos 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatoma inter alia, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina. Taip pat nustatyta, kad sprendžiant dėl vaiko atskyrimo, visoms suinteresuotoms šalims suteikiama galimybė dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį.

4. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad esant tam tikriems pagrindams atitinkama valstybės vaiko teisių institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Taip pat CPK 3.2541 straipsnyje „Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą” nustatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

5. Minėtos nuostatos neatitinka aukščiau minėtų Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio nuostatų, o tai reiškia, kad ir prieštarauja Konstitucijos 138 str. 3 daliai.

6. Visų pirma, Konvencijoje nurodyta, kad turi būti vadovaujamasi teismo sprendimu. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pagal CPK XXXIX skyriuje nustatytą tvarką yra priimama nutartis. Galima būtų interpretuoti, kad sprendimo sąvoka Konvencijoje taikoma plačiąja prasme (t.y. bet kokiems teismo procesiniams sprendimams, inter alia nutartims). Tačiau atsižvelgiant į skirtingus sprendimo bei nutarties priėmimo procesinius reikalavimus bei sisteminį teisės aiškinimą – sprendžiamos teisinės vertybės pobūdį, galimą ginčo santykį, CPK XXXIX skyriaus paskirtį, tik teismui priskirtą diskreciją skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir kt. – toks teorinis interpretavimas būtų nepagrįstas. Be to, esamas teisinis reglamentavimas neatitinka aukščiau minėtos Konvencijos nuostatos, kadangi Konvencijoje numatyta jog teismo sprendimu turi būti nustatyta, jog toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams, o tai sąlygoja platesnę aplinkybių ištyrimo svarbą, todėl sprendimo, o ne nutarties privalomumą. Antra, dabartinis reglamentavimas neužtikrina šalių galimybės dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį, kadangi dabartinis procesas (dėl leidimo išdavimo) įprastinai yra rašytinis.

7. Tuo tarpu vaiko paėmimu iš tėvų (ar kitų įstatyminių atstovų) kėsinamasi į konstitucines vertybes bei žmogaus teises. Todėl konstitucinės reikšmės klausimas negali būti sprendžiamas supaprastinto proceso (kuriuo yra ir CPK XXXIX skyriuje nustatytos kategorijos bylos) tvarka, o dabartinis reglamentavimas prieštarauja konstitucijos nuostatoms.

Dėl privalomo advokato dalyvavimo procese

8. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatyta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Šio straipsnio c dalyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą. Pažymėtina, kad šio straipsnio taikymo praktika yra gerokai platesnė negu teisė turėti gynėją baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu nagrinėjamame teisiniame santykyje sprendžiamas vaiko atskyrimas nuo tėvų teisėtumas. Todėl iki galutinio teismo sprendimo (be to neužtikrinus objektyvaus proceso ir pilnutinio teisių atstovavimo) nėra pagrindo laikyti, kad toks vaikų atskyrimas galėtų būti vykdomas išskirtinai vaikų interesais ir, kad jis netampa tam tikra bausmės forma. Tuo tarpu net ir pagal BPK nuostatas teisiant nepilnametį asmenį yra privalomas advokato dalyvavimas.

9. Tiriant vaiko paėmimo pagrįstumo klausimą esminę reikšmę turi objektyvus kraštutinės priemonės (vaiko paėmimo iš šeimos) taikymo pagrįstumas bei proporcingumas. Todėl remiantis nurodytais pagrindais Įstatymo nuostatos, kiek jos neužtikrina vaikui ir jo įstatyminiams atstovams teisminiame procese, kuriame sprendžiamas klausimas dėl galimo vaiko paėmimo (ypač dėl skubaus jo paėmimo bei laikinosios globos) privalomo įstatyminių atstovų pasirinkto advokato dalyvavimo – pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei Konstitucijos 138 str. 3 dalį.

Dėl vaikų paėmimo teisėtumo išnagrinėjimo ne daugiau negu per 48 val.

10. Nuostata dėl vaikų skubaus paėmimo iš šeimos, kiek ji nėra ribojama šio klausimo išsprendimo ne daugiau negu per 48 val. – prieštarauja Konstitucijoje 20 str. nuostatai. Remiantis Konstitucijos 20 str. 3 dalimi nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas. Taigi ši Konstitucijos norma nusikaltimu įtariamam asmeniui garantuoja operatyvų jo sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimą. Tuo tarpu VTAPĮ tokios teisės nenumato nei vaikui, kuris yra paimamas iš šeimos, nei jo įstatyminiams atstovams, kuriems vaiko atskyrimas tampa tam tikra (dažnai net ypatingo žiaurumo) bausmės forma.
11.Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (1 d.), valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (2 d.), tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais iki pilnametystės juos išlaikyti (6 d.), vaikų pareiga globoti tėvus senatvėje (7 d.), Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės (Konstitucijos 18 str.). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas šeimos santykius, privalo paisyti Konstitucijos principų ir normų. Tai inter alia reiškia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį vaiko paėmimas iš šeimos bei jo atskyrimas nuo tėvų galėtų būti įvykdytas paneigiant kitas prigimtines Žmogaus teises, kylančias iš šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės globojimo ir saugojimo principo. Taip pat negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį vaiko paėmimas iš šeimos bei jo atskyrimas nuo jo tėvų (ar kitų įstatyminių atstovų) galėtų būti sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka neužtikrinant net ir tų minimalių teisių bei teisinių garantijų, kurias Konstitucija užtikrina net nusikaltimu įtariamam asmeniui.

12. Vadovaujantis Konstitucijos 22 str. Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; taip pat informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Tuo tarpu VTAPĮ neužtikrina privataus gyvenimo neliečiamumo.

13. Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Taip pat, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Tai sąlygoja, kad įstatymais nustatytos atitinkamų teisių garantijos laikytinos konstitucinių nuostatų įgyvendinimu.

14. Šeimos stiprinimo įstatymas turi subordinacinę normą, pagal kurią Seimas ir Vyriausybė, rengdami ir įgyvendindami teisės aktus šeimos politikos srityje, vadovaujasi šiame įstatyme nustatytais šeimos stiprinimo įgyvendinimo principais ir bendrosiomis šeimos stiprinimo nuostatomis (16 str. 5 d.).

15. Tuo tarpu VTAPĮ nustatytu teisiniu reguliavimu pažeidžiami esminiai šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai, nustatyti Šeimos stiprinimo įstatymo 3 straipsnyje. Pagal vieną iš šių principų (3 str. 8 p.) – tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus principą – tėvai ir globėjai ne tik rūpinasi vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu, bet ir renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, jeigu tai neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams. Taigi socialiai atsakingi tėvai (globėjai), vadovaudamiesi vaiko interesu bei vykdydami Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatytą konstitucinę pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, turi teisę pasirinkti jų ugdymo formas pagal savo įsitikinimus. Tai reiškia, kad siekdami vaiko interesų jie turi teisę taikyti ir griežtas, jų įsitikinimus, šeimos, tautos, religijos tradicijas atitinkančias auklėjimo priemones, o kėsinimasis į tokią teisę yra kėsinimasis tiek į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, tiek ir į konstitucines vertybes.

16. Intervencija į šeimos gyvenimą yra kraštutinė priemonė, todėl ji pateisinama tik esant tam tikrai juridinių faktų sudėčiai. Tai reiškia, kad tik tokia šeima, kurioje tėvai (įtėviai) savo konkrečia veika (veikimu ar neveikimu) leidžia juos priskirti socialiai neatsakingiems tėvams, galėtų patirti valstybės institucijų intervenciją į šeimos gyvenimą siekiant tokiems tėvams (įtėviams) suteikti socialiai atsakingos tėvystės įgūdžius. Tačiau ir tokiais atvejais privalo būti laikomasi kitų įstatyminių šeimos stiprinimo (tai yra konstitucinių teisių įgyvendinimo) principų: privataus gyvenimo neliečiamumo principo, pagal kurį įgyvendinant šeimos stiprinimo priemones ir teikiant paramą bei pagalbą šeimai, užtikrinama, kad šeima nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į jos privatų gyvenimą (3 p.), tėvystės ir motinystės papildomumo principo – teikiant paramą ir pagalbą šeimai turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę) (4).

Teismui nepatenkinus šio prašymo nagrinėjamoje civilinėje byloje bus siekiama analogišką prašymą Lietuvos Konstituciniam Teismui pateikti per Seimo narių grupę.

Susiję

Šeimos politika 6737842539811482473

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-12-05 16:12

    Ačiū gerbiamas žmogau. Kiekvienas tiesos žodis dabar labai svarbus, nes Tėvynė užtvindyta siaubu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nei uztvindyta nei ka. Bet argumentai logiski.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-12-05 19:04

    Jeezau... Trejetukininkas beldžiasi į Konstitucinį... Grosmeisteris aukoja valdovę, greičiau pasiduokit... Nejuokinkit su tokiais pareiškimais. Kreipdamasis į Konstitucinį, teikia argumentus dėl vieno įstatymo prieštaravimo kitam (pvz. 15p.)... Juk tas teismas tik prieštaravimus Konstitucijai tiria, ne įstatymui... Kvalifikacija dvokia per kilometrą..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O, "egzpertū" padavė. :D Ir taip, ta neobolševikinių atmatų fauna dvokia - dar net toliau, negu per kilometrą.
      P.S. Kad jau aliuzijos į rusiškas komedijas prasidėjo - tai šekite veidroduką, pasigrožėkite savimi, "tavariščiai": https://www.youtube.com/watch?v=qVKMI1xsfZk
      P.P.S. "Taigi socialiai atsakingi tėvai (globėjai), vadovaudamiesi vaiko interesu bei vykdydami KONSTITUCIJOS 38 str. 6 d. nustatytą konstitucinę pareigą [...]" ;)

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item