Algirdas Endriukaitis. „Šiandien praktiškai patys atsisakome valstybingumo“

propatria.lt nuotrauka  Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui vis dažniau girdėti klausimas, kas laukia Lietuvos artėjantį šimtmetį ir...

propatria.lt nuotrauka 
Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui vis dažniau girdėti klausimas, kas laukia Lietuvos artėjantį šimtmetį ir ką nuveikėme su turimu valstybingumu. Stipriname valstybę ar lėtai jos atsisakome? Pokalbis apie tai su rezistentu, Kovo 11-osios signataru Algirdu Endriukaičiu. 

- Gerbiamas Algirdai, jūs konferencijose ir kituose pasisakymuose dažnai sakote, kad svarbiausias Lietuvai šiandien yra suverenumo išsaugojimo klausimas, o visi kiti klausimai jo fone – tik antraeiliai. Galite pakomentuoti plačiau?

- Iš tiesų taip ir manau. Jeigu valstybės nelieka, visi kiti klausimai..., negaliu sakyti, kad nereikšmingi ir nereikalinga prie jų dirbti, bet reikia suvokti, kad jei netenkame galvos, nebėra reikalo verkti dėl slenkančių plaukų. Jeigu nebus valstybės, kitos problemos neteks reikšmės. 

- Kalbame apie suverenumo išsaugojimą ne tik nuo okupacijos?

- Ir nuo federacijos. Rusija yra tokia, kokia buvo visada. Mes žinome Krymo, Dombaso ir kitas situacijas. Bet kol ateis Rusija (ir tam reikia ruoštis), jau šiandien patys praktiškai atsisakome valstybingumo. Reikia matyti nuostatas, atskirus simptomus. Lėta valstybės mirtis daug pavojingesnė už okupaciją ta prasme, kad jos dažniausiai dauguma net nepastebi, taigi ir nebando priešintis. Pažiūrėkime į „politinio elito“ vertybes. Valstybinė kalba, istorinė atmintis, Vytis nebereikalingi. 

- Jūsu manymu, liberali kalbos politika ir valstybės simbolių įamžinimo viešose erdvėse vengimas yra susijęs su nuostata greičiau federalizuotis?

- Neabejoju. Jų galvose valstybė nebereikalinga, pereitas etapas. Kam tada laikytis „atgyvenusios“ valstybės pagrindinių atributų: kalbos, istorijos, simbolių? Greičiau neliks, greičiau susitvarkysime...

- Tikriausiai skaitėte Europos inteligentijos paskelbtą „Paryžiaus manifestą“ dėl Europos būklės ir ateities. 

- Skaičiau ir vertinu labai teigiamai. Jis ir turinio prasme, ir struktūriškai labai gerai parengtas, metodiškai, „mažais kąsneliais“. Tvirtas. Besąlygiškai po juo pasirašyčiau. Bet iš tiesų ir mums patiems reikėtų parengti savo pareiškimą dėl Europos. Mūsų lietuviškame kontekste ir lietuvišku žvilgsniu. Vienas kitam netrukdo. Būtų gerai tą padaryti iki Kovo 11-osios. 

- Jūs neprieštaravote narystei Europos Sąjungoje?

- Prieštaravau. Seime balsavau dar prieš Lietuvos priėmimą asociacijos teisėmis. Suprantu ES naudą, tačiau jau tada matėsi, kad esame savo sąmone nepasiruošę jokiai narystei. Kaip mes dėrėjomės! Atidavėme viską ir be derybų. Labai rūpėjo bet kokia kaina pasivyti kitus kartu stojančio „dešimtuko“ narius. Uždarėme elektrinę, nusileidome dėl visko, atiduota tikrai per daug. Suomiai po kelių metų pastatė tokią  pat elektrinę, kokią mes sugriovėme. Tas požiūris buvo matyti iš karto. Ir jis išlieka iki dabar.

- Tačiau yra kažkokia riba, kiek suverenumo atiduoti dar nelaikytumėte esant per daug?

- Manau, mūsų interesus atitiko bendra rinka ir bendradarbiavimas tik ekonominiais klausimais. Galiausiai tai ir yra Europos Sąjungos pirminis tikslas ir pateisinimas. 

- Valstybės šimtmečio minėjimo renginių negausu, daug kalbama apie tai, kad deramai nepasiruošta. Kaip jūs matote šias šimtmečio sutiktuves?

- Sakyčiau, problema ne renginiai. Pradėta kampanija surastą Vasario 16-osios Aktą pateikti kaip tariamą absoliutaus mūsų suverenumo patvirtinimą. Tarytum jo buvimas ką nors laiduoja šiandien. Tas dokumentas turi tik istorinę reikšmę. Gerai, kad tiriamos pasirašymo aplinkybės ir kita. Tačiau šiandien jis pateikiamas kaip politinis faktas. Tarytum būtų politinis apsisprendimas būti valstybe. Tokio apsisprendimo šiandien nėra. Mes savo istorija tušuojame šiandienos pasirinkimus. Nutylime tai, kas vyksta šiandien, ir mušame būgnus apie darbą, kurį iš tiesų iškilūs vyrai nudirbo prieš šimtą metų. Neva viskas gerai ir einame ta pačia Vasario 16-osios linija. Bet neiname, to nėra. 

Kai viešai miniu demografines tendencijas Europoje, primenu, kad laiko klausimas, kada musulmonai taps dauguma Vokietijoje ir panašius dalykus, tarkime, Andrius Kubilius tik juokiasi, kad apokaliptinės teorijos yra seniai girdimos ir žinomos. Galima numoti ranka. Tai toks požiūris, esame pasiruošę išnykti ir nematome problemos. 

- Konservatorių partijoje nuo Vytauto Landsbergio lyderystės laikų vyrauja naratyvas, kad iš SSRS išėjome ne tam, kad būtume savarankiški, o kad taptume ES dalimi. Esą nebuvo jokio kito kelio ir pasirinkimų. Kovo 11-oji buvo tik pusiaukelė, o kelio į nepriklausomybę pabaiga – 2004-ųjų gegužė.

- Taip mąstant, kyla klausimas, kam apskritai reikia minėti tą valstybingumo šimtmetį? Ir dar su tokia pompastika. Šiandien mums reikėtų pasižiūrėti, kaip tas pačias problemas sprendžia visos aplinkinės Vidurio Rytų Europos šalys. Vis kartojame, kad Lenkija mūsų partneris. Ar palaikysime jos reformas ir laikyseną ES atžvilgiu? 

Ne taip seniai pernai Seime vyko parlamentarų susitikimas su Latvijos Saeimos atstovais. Buvo Kęstutis Masiulis, kiti Seimo nariai. Renginyje pacitavau Latvijos parlamento pirmininkės Inaros Murniecės reakciją į Lietuvos pasirinktą šimtmečio šventimo šūkį „įkvėpti ateities“. Ji juokėsi: kokia būtent ateitis įkvepia labiausiai nykstančią Europos valstybę? Kai tą pacitavau Kęstutis Masiulis tiesiog pašoko iš pasipiktinimo. Bet klausimas reikalauja dėmesio: kokia ateitis mus įkvepia?

- Iš tiesų rimtas klausimas. Vyriausybė įkvėpta ateities, o didelė dalis inteligentijos kalba, kad tai galimai paskutinis mūsų šimtmetis, pirmiausiai, dėl demografinių priežasčių ir noro federalizuotis. Ar jūs pats sutiktumėte, kad šimtmečio šventė yra valstybės laidotuvės, tik niekas nedrįsta to pasakyti?

- Tendencijos laidotuvių link yra akivaizdžios. Žinoma, to galima išvengti. Gali įvykti koks nors stebuklas, gali kilti kažkoks masinis pokyčių reikalavimas pačioje visuomenėje. Didelė bėda yra politikų susitelkimas į einamuosius reikalus, į technines smulkmenas. Netrukdykite mūsų savo valstybės ateities scenarijais, mums dabar reguliavimus priiminėti reikia. Reikia, bet kas svarbiau? Labai vertas dėmesio buvo nesenas prof. Alvydo Jokubaičio straipsnis apie tautinės valstybės likimą. Daug kas kalbame, bet nesusitelkiame ir nepadarome jokio veiksmo. Bent „Paryžiaus pareiškimo“ pobūdžio. 

Kalbino Vytautas Sinica





Susiję

Įžvalgos 2021470056646443562

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-01-25 15:00

    Gebiamas Signatare, gebiu ir vertinu Jūsų kovą ir pastangas dėl Lietuvos laisvės, tačiau turiu Jums ir priekaištų. Straipsnyje Jūs pabrėžiate:
    - "Pažiūrėkime į „politinio elito“ vertybes. Valstybinė kalba, istorinė atmintis, Vytis nebereikalingi". Čia Jūs labai teisingai kalbate apie valdžioje esančią nomenklatūrą, kurią vadinate -"politiniu elitu". Iš tiesų "jo" vertybės yra tik "auksinis unitazas" savame tualete. "Jiems" Lietuva tik pajamų šaltinis; "jie" sukūrė žvėrišką atskirtį ir patys atskyrė save nuo tautos.
    Tačiau kitoje vietoje sakote - "Mes savo istorija tušuojame šiandienos pasirinkimus... Nutylime tai, kas vyksta šiandien..." "Atidavėme viską ir be derybų. Labai rūpėjo bet kokia kaina pasivyti kitus kartu stojančio „dešimtuko“ narius. Uždarėme elektrinę, nusileidome dėl visko, atiduota tikrai per daug".
    Jūs sulakate du reiškinius, tarp kurių žiojėja bedugnė - tautą ir valdžioje esančią nomenklatūrą "politinį elitą", kurį jūs straipsnyje įvardinate žodžiu - MES. Tačiau tauta yra - mes, o ne valdininkai.
    100% esu įsitikinęs, kad Jūs skiriate tautą nuo korupcinės valdžios, todėl vardan tiesos ir logikos, vardan abejojančių ir jaunosios kartos - NEVADINKITE tų, kurie priiminėja tautai pražūtingus įstatymus, kuriems valstybė tik pasipelnymo šaltinis - NEVADINKITE jų, jog tai esame MES - lietuvių tauta. "Jie" galvoja tik apie savo kišenę, o tauta sukandusi dantis kenčia arba emigruoja.
    Pakeisime situaciją Lietuvoje tik tada, kai ABSTRAHUOSIMĖS nuo "tų" kurie šiandien sėdi valdžioje. Jūs gi, nevadinote sovietinės valdžios, kuri Jus represavo - "mūsų valdžia", nors ji iš tikro mus valdė. Pradėkime nuo mąstymo ir kalbos.
    Kuo gi skiriasi dabartinė Lietuvos "valdžia" nuo tuometinės sovietinės? - Tik kito chaziajino-šeimininko pasirinkimu!
    Gerbiamas Signatare, padėkite tautai abstrahuotis nuo valdžioje sesančių svetimkūnių, kaip nuo vėžio.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai gerai pasakyta! Pagarba! Išties, manau, kad čia, kaip ir jokubaičio atveju, yra ne autoriaus požiūrio, bet terminų, žodžių vartojimo problema.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-01-25 23:41

      Straipsnis - puikus. O Pikc pastaba - tiksli. Ir neteisinga vartosena Lietuvai yra pakenkusi nemažai, nes mūsų priešai tai iškart pavartoja kaip formalų pretekstą.

      Panaikinti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2018-01-26 06:15

    Algirdo Endriukaičio ir bendraminčių kalbėjimus l. svarbu rodyti Lietuvos televizijoje (LRT). Deja, lsdp_ts-lkd_darbo_liberalų banditų gauja pasisavino mūsų pinigais išlaikomą televiziją ir radiją. L. blogai

    AtsakytiPanaikinti
  3. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2018-01-26 06:52

    Lietuvoje šeimininkavo ir šeimininkaus svetimi (t.y. nėra suverenumo), kol:
    buvo Ignalinos atominė ir bus planuojamos statyti kitos (svetimos);
    buvo yra ir bus kuras iš naftos (svetimos);
    buvo yra ir bus Seime komunist_kgb'istinis okupantas lsdp_ts-lkd_darbo_liberalų_valstiečių pavidale;
    ir t.t.
    Dabartiniu laikmečiu mes turim v_i_s_a_s (technines, ...) galimybes klestėjimui ir be svetimųjų jėgainių (energijos šaltinių), belieka tik perimti šeimininkavimą iš svetimųjų (iš okupantų).
    Lietuva - klestinčios Tautos tvirtovė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2018-01-26 07:17

      P.S. Pasilikusįjį cccp komunist-kgb’istinį okupantą,
      klastingai sugužėjusįjį į Seimą lsdp_ts-lkd_darbo_liberalų_valstiečių gaujos pavidalu,
      l. lengva nukenksminti kai žinom, kad ...
      “Lietuvos Respublika nuo pat savo Konstitucijos priėmimo 1992.10.25 dar nė karto neturėjo teisėtai išrinkto Seimo.”
      (dr. Jonas Ramanauskas)
      Daugiau apie tai
      lietuva2.lt/pasiulymas/teisine-ne-tvarka/59d9a6560a1d0d0f1c286e2d

      Panaikinti
  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2018-01-26 09:08

    – Kuom skiriasi landsberginių brazauskinių karbauskinių gaujos?
    – Niekuom.
    _______________________________________________________________
    1. Dabar, Konstitucija – Tautos svajonių sąrašas, išniekintas lsdp_ts-lkd_darbo_liberalų_valstiečių gaujos.
    Todėl …
    2. Konstitucinis (teisėtas) valstybės perversmas. Savanoriai vadovai – į priekį.
    Ir …
    3. Dėmesio, Lietuvos gynėjams, tikroji konstitucija buvo bei yra t_i_k pirminio pavidalo, priimta 1992.10.25. Tekstas va čia
    e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA
    _______________________________________________________
    (dėl aiškumo)
    Konstitucinis (teisėtas) valstybės perversmas – išmintingas
    p_r_i_s_i_t_a_i_k_y_m_a_s prie konstitucijos teiginių (evoliucija). Kai t_a_i prasidės – Tauta klestės.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item