Romas Batūra. Pagerbėme 1655 m. Lietuvos gynybinį mūšį ir jame žuvusiuosius ant Žaliojo tilto Vilniuje

„Lietuvos žinių“ nuotrauka Laikydami tautos istorinės atminties būklę ir valstybinę istorinės a...

„Lietuvos žinių“ nuotrauka
Laikydami tautos istorinės atminties būklę ir valstybinę istorinės atminties politiką svarbia ir dėmesio reikalaujančia tema, siekiame visapusiškai supažindinti skaitytoją su rugpjūčio pradžioje nuskambėjusio 1655 m. mūšio prieš maskvėnus ant Žaliojo tilto minėjimo interpretacijomis. Viešumoje pasirodžius informacijai, jog minėjime „švenčiama pergalė“, renginys susilaukė plačios kritikos ir pasmerkimo. Jau anksčiau skelbėme šią poziciją išsakiusių Tomo Baranausko ir Vidmanto Valiušaičio tekstus. Manome, kad paaiškinti minėjimo motyvus ir jį pagrindžiantį minimo mūšio vertinimą geriausiai gali paties idėjos iniciatoriaus istoriko Romo Batūros tekstas. Tikimės, kad pati ši diskusija ir vieša tapusi painiava savo valstybės istorijos vertinime prisidės prie bendro visuomenės suvokimo apie aiškesnio istorinės atminties politikos reglamentavimo ir jos krypčių formavimo reikalingumą. 

Pasaulio tautų laisvės kovose plačiai žinomi graikų Termopilai, kur  per tarpeklio siaurumą  ėjusį kelią į Vidurinę Graikiją, į Europą 480 m. pr. Kr. didviriškai gynė nuo milžiniškos daugiatautės Persijos karaliaus Kserkso armijos  nedidelis graikų Spartos karių būrys. Mūšio vietoje Termopiluose buvo pastatytas paminklas „mirtį sutikusiems mūšyje“, nors įsiveržęs priešas nuniokojo Graikiją, sudegino Atėnus.

Analogija su XVII a. vidurio Lietuva ir Vilniumi

1654 m. vasarą Rusijos caro  Aleksiejaus ir kazokų 4 armijos veržėsi į LDK teritoriją (link Smolensko, Polocko, Mstislavlio, Gomelio). LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos negausūs daliniai stabdė priešą mūšiais, ypač 1654 – 08 -12 Padnieprėje prie Šklovo, prie Šepelevičių (tarp Mogiliovo ir Borisovo) 1654-08 -24. Čia 6 – 7 tūkstančiai LDK karių kovėsi su 83 tūkstančiais maskvėnų.

1655 m. viduryje Maskvos sutelktos jėgos su kazokais priartėjo prie Minsko, o Švedijos – prie Daugpilio. Stabdomieji mūšiai vyko prie Borisovo, Minsko, Ašmenos. Po atkaklios kovos teko atsitraukti prie Nemėžio (prieš Vilnių) , kur įkurta stovykla. Artėjant gausiam priešui, neturint jėgų tiesiogei Vilniui ginti, pagal J. Radvilos planą nutarta trauktis ir gynybinę poziciją užimti ant mūrinio  Neries tilto.

Čia siaurumoje įvyko priešo veržimasi į krašto gilumą stabdantis mūšis. Tai įtikimiausiai liudijo savo atsiminimuose įžymus vilnietis, karo gurguolės, vėliau – karališkasis gydytojas, J. Radvilos patarėjas, Vilniaus vaivadijos pašauktinių kariuomenės sudėtyje su savo žirgu dalyvavęs Motiejus Vorbekas Letovas („Lietuvis“) – atsiminimų knyga iš rankraščio lenkų mokslininkų išleista 1968 m.

„Iš abiejų pusių pylėsi muškietų ir patrankų ugnis. Penkios Maskvos vėliavos (daliniai) jau buvo ant tilto, bet didžiojo etmono J. Radvilos pėstininkai ir dragūnai atstūmė priešą, iš kurio buvo atimtos 3 kovinės vėliavos.  Atkakli tilto linijos gynyba vyko visą dieną iki nakties… Temstant patrankomis šaudyti  iš abiejų pusių liautasi. Maskva visą naktį prie miesto stovėjo. Mūsiškiai nakčia traukėsi“ (minėtų atsiminimų puslapis 241 – 242).

Taigi, to stabdomojo mūšio ant Neries tilto užduotis – patogiausioje , siauriausioje vietoje atremti gausų priešą įvykdyta.  Tai iš visų  minėtų stabdomųjų mūšių ryškiausia, šiame etape galima sakyti pergalinga kova sulaikant priešą. Nuo Maskvos invazijos apginta, neužimta  liko  Šiaurinė Aukštaitija ir tolimesnė Žemaitija. Išsaugota kariuomenė, valstybingumo atkūrimo galimybė.

Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. rašėme spaudoje ir valstybinėms įstaigoms dėl 1655 m. mūšio įamžinimo. Niekas nereagavo!

2015 -08 – 07 Vilniuje, Neries dešiniajame krante priešais tiltą paminėjome šį gynybinį, priešą sulaikiusį nuo veržimosi į Šiaurės Lietuvą mūšį ir jame žuvusius Tėvynės gynėjus, Lietuvos Termopilus.

Mūsų renginio informaciniai plakatai skelbė: „ Paminėsime mūšį ir jame žuvusiuosius“. Du minėjimo spalvoti plakatai ( tekstai R. Batūros, org. E. Palioko): „ 360 m. gynybinio mūšio su Maskvėnų kariuomene 1655- 08 – 08 ant Žaliojo tilto Vilniuje“ ir  „Garbė kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę 1655 m.“

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių  pajėgų, gen. J. Žemaičio Karo akademijos atstovai, Vilniaus m.  vicemeras V. Benkunskas , Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir kt. atstovai. Lietuvos kariuomenės orkestras, garbės sargybos kuopos Salvės grupė, Jonušo Radvilos mokomojo pulko vėliavų grupė. Istoriko R. Batūros  tartas žodis apie XVII a. vidurio kovas ir gynybinį mūšį, žuvusiųjų atminimą. Garbės sargyba atliko 3 salves:  „Už žuvusiuosius Lietuvos karius“,  „Už LDK kariuomenės vadą, didijį etmoną Jonušą Radvilą.“ , „Už Lietuvos Laisvę“.

Priimta rezoliucija:

- 1655 m.  mūšio vieta – Žaliasis tiltas ir jo aplinka žuvusiųjų palaidojimo buvusi  vieta, atkuriamas milžinkapis turi būti įtraukti į Valstybinį istorijos – kultūros paveldo saugomų objektų registrą.
- Šio memorialo sutvarkymui parengti projektą Valstybės atkūrimo šimtmečiui, jį įgyvendinti artimiausiais jubiliejiniais metais.
- Maskvėnų vykdytų masinių žudynių vietas Vilniuje reikia atskirai pažymėti paminklinėmis lentomis.

Renginį organizavo visuomeninės pajėgos, o Krašto  apsauga pagal mūsų programą suteikė orkestrą, salvių ir vėliavų karių grupes, bei kitą pagalbą. Gražus bendradarbiavimo renginys. Esame dėkingi.

Atkreipiamas dėmesys į nekorektiškus pareiškimus minėjimo atžvilgiu, ypač T. Baranausko „Kai pralaimėjimas virsta pergale“ ir jo žodžius televizijos laidoje „ Lietuva švenčia tai ko nelaimėjo“. Tai atrodo tarsi suplanuota provokacija. Žeminama Lietuvos Laisvės kova, nenorima pripažinti akivaizdaus mūšio fakto, akcentuojamas tik visuotinį atsitraukimą, vykdoma prorusiška propaganda. Nenorima suprasti, iškreipiama, nutylima lokalinio mūšio reikšmė. Tele 3 žinios su T. Baranausko šmeižtu pateiktos po mūsų gražaus minėjimo, o LRT televizija apie 360 m. jubiliejinį gynybinį mūšį visiškai neužsiminė (nors apie renginį buvo informuota). Tuo ignoruojamos visuomenės pastangos, nuo plačiosios visuomenė slepiama Laisvės kovų herojika.

Ir toliau tęsiasi žurnalistiniai riksmai: „atšventė Vilniaus užgrobimą…!“ (M. Jackevičius). Apžvalgininkas R. Valatka, nesiorientuodamas apie ką eina kalba, rengėjus (Lietuvos Sąjūdį, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungą, Vyriausybinių organizacijų koordinacinę tarybą ir kt.) apšaukė „urapatriotais“, siūlo mokytis istorijos iš romanų!

Žurnalistas V. Valiušaitis renginį pavadino „Satyros spektakliu“, nesuprasdamas esmės. Kiti priekaištauja „nesusipratimu, nesigilinimu į istoriją“. Ar panašūs kritikai dalyvavo svarbaus mūšio konkrečioje paminklinėje vietoje vykusio paminėjime, ar skaitė informacinius ir renginį puošusius plakatus, ar girdėjo dvasingą minėjimo eigą ir rezoliucijoje keliamo ateities memorialo idėjas?

Susikaupus ir dalykiškai apsvarsčius šios kovos memorialas turi būti įgyvendintas.


Susiję straipsniai

Romas Batūra 2172882346978211315

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2015-08-17 08:50

    Paimta is www.kam.lt :

    "Vilniuje bus minima Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę 360 metų sukaktis

    img
    Rugpjūčio 7 d., penktadienį, Vilniuje bus minima 360 metų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę sukaktis. Renginio metu mūšio dalyvius šautuvų salvėmis pagerbs Lietuvos kariai, taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras."

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2015-08-19 14:32

    Iš tiesų, šį kartą prof. Batūra kvailai paslydo (ar susipainiojo jo bendradarbiai...) ir dabar turi nelabai įtikinmai teisintis bei be reikalo priekaištauti teisybę pasakiusiems žmonėms...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2015-08-21 23:49

    Ačiū, kad paminėjote šį svarbų Lietuvai mūšį. Kažkaip susišaukia ir su pokario partizanų žygiais - juk kažin kokių karinių pergalių neiškovojo - o vis tik minime, pagerbiame ir dėkojame... Be to ir priešas iš ten pat...

    Ar bereikia geresnės medžiagos paminklui ant Žaliojo tilto vietoj tų nukeltų surūdijusių melagių?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

item