Savivaldybė vėl nedavė leidimo seksualinių mažumų eisenai

Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad nesuteiks galimybės Lietuvos gėjų lygai (LGL) rengti eitynes „Už lygybę“ pagrindinėje sostinės gatvėje – Gedimino prospekte. Taip nuspręsta dar viename komisijos, sprendžiančios dėl viešų susirinkimų tvarkos Vilniaus mieste. LGL lyderis Vladimiras Simonko tai pavadino tyčiojimusi ne tik iš jų, bet ir ir iš Lietuvos teismų.

Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo Vilniaus savivaldybė buvo įpareigota iš naujo derinti pranešimą apie eitynių organizavimą, savivaldybė nusprendė neleisti surengti eitynių sostinėje. Esą Gedimino prospekte tuo metu vyks daugybė kitų renginių, tad eitynės pažeistų kitų vilniečių miesto svečių teisių.

Seksualinių mažumų eitynės „Už lygybę“ planuojamos liepos 27 dieną. Renginio organizatoriai norėtų žygiuoti Gedimino prospektu, o savivaldybė jiems primygtinai siūlė rinktis Upės gatvėje, esą čia lengviau užtikrinti dalyvių saugumą.

Teisinasi nenorintys apriboti kitų žmonių teisių

Anot Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojo Juliaus Morkūno, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja priėmė sprendimą nesuderinti susirinkimo laiko ir formos, motyvuodama tuo, kad susirinkimų įstatyme yra aiškiai nustatyta norma, jog susirinkimai, mitingai, piketai negali būti organizuojami arčiau kaip 25 metrai nuo valstybės institucijų, teismų pastatų – 75 metrai.

Taip pat esą remtasi Konstitucijos nuostata, kad susirinkimai neturi apriboti kitų asmenų teisių ir laisvių.

„Gedimino prospekte nuo liepos 1 d. planuojama, kad važinės 16 visuomeninio transporto priemonių. Vadinasi, tuo metu, kai planuojamas net keturių valandų mitingas ar susirinkimas, bus vienaip ar kitaip apribojamos piliečių teisės naudotis viešuoju transportu. Taip pat norint apsaugoti dalyvių saugumą bus apribotas patekimas į prospektą, tad bus suvaržoma asmenų laisvė tiek judėti, tiek važiuoti transporto priemonėmis. Bus apribota ir verslininkų laisvė, nes Gedimino prospekte įrengtos net kelios dešimtys lauko kavinių“, – priežastis, kodėl nuspręsta nesuderinti eitynių, vardijo J.Morkūnas.

Tačiau paaiškinti, kuo LGL organizuojamos eitynės skirtųsi nuo socialdemokratų eisenos gegužės 1-ąją ar Lenkų sąjungos eitynių, J.Morkūnas sklandžiai negalėjo. Esą vienas dalykas yra organizuoti mitingą ar piketą, kai griežtai vadovaujamasi Susirinkimų įstatymo nuostatomis, ir kitas – organizuoti kitus viešuosius renginius, akcijas, bet ne mitingai ir piketai, nes tuomet vadovaujamasi patvirtintomis Vilniaus miesto tvarkos ir švaros taisyklėmis. Tuomet atsiranda kitų reikalavimų renginių organizatoriams, ką pastarieji turi užtikrinti ir suderinti, sutvarkyti teritorijas. Tad skiriasi forma, nes ten buvę renginiai, o LGL nori surengti mitingą, piketą.

„Buvo paklausta, kokie pageidavimai būtų dėl susirinkimo vietos, laiko ir formos, tačiau jie tikrai aprašė būtent tos vietos, laiko ir formos, nieko nekeisdami savo prašyme. O kaip išaiškino teismas, jeigu pareiškėjas neprašo kitos susirinkimo vietos, laiko ir formos, savivaldybė negali derinti kitos vietos“, – tvirtino J.Morkūnas.

Policija nuomonės neišsako

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys tvirtino, kad policija nepalaikė nė vienos nuomonės – leisti ar neleisti tokių eitynių. Policija tik privalėtų užtikrinti viešąją tvarką ir dalyvių saugumą. Tačiau jis pripažino, kad tai užtikrinti būtų kur kas lengviau Upės gatvėje, tai ir kainuotų policijai gerokai pigiau.

„Policijos pozicija tokia, kad įstatymas mums neleidžia pritarti ar nepritarti, mes privalome užtikrinti viešąją tvarką, žmonių saugumą, nepriklausomai nuo to, kokioje vietoje vyks renginys“, – teigė V.Grašys.

Pavadino patyčiomis

V.Simonko pareiškė, kad tokiu sprendimu Vilniaus savivaldybė tyčiojasi ne tik iš jų, bet ir iš teismų. Ir esą jis čia matąs kyšančias suinteresuotų asmenų, nenorinčių tokių eitynių Vilniuje, ausis. Tiesa, atvirai jis neįvardijo, kas kaišioja LGL pagalius į ratus.

„Pakankamai nemaža grandis atsakingų pareigūnų dalyvauja šitame procese. Mes pateikėme savo paraišką sausio mėnesį, eina septintas mėnuo, ruošiamas pakankamai didelis renginys, jame bus apie 20 įvairių renginių, atvažiuos nemažai svečių. Staiga šiandien mes suprantame, kad atsisakyta derinti su mumis pagrindinį šios programos renginį. Kitaip nei žlugdymas šitos situacijos negalima pavadinti“, – nuoskaudą liejo V.Simonko.

Tačiau visiškai idėjos surengti spalvotą renginį sostinėje neatsisakoma. Esą ketinama kreiptis į teismą, nors ir abejojama, ar bus spėta bylą išnagrinėti iki liepos pabaigos. Be to, galvojama rinktis nedidelėmis grupelėmis, kurioms nereikia leidimų, prie svarbių valstybinių objektų, o galbūt ir prie mero Artūro Zuoko namų. 

V.Simonko yra tikras, kad meras šioje istorijoje suvaidino pagrindinį vaidmenį.

„Vienas garsus prancūzų politikas yra pasakęs „kažkas praleido progą patylėti“. Aš taip pasakyčiau apie poną Zuoką, kai jis emocionaliai iš anksto įgarsino interviu sprendimą, kuris buvo priimtas ką tik“, – sakė LGL vadovas.

Apie galimybę renginį surengti Upės gatvėje LGL atstovai net negalvoja. Ne tam septynis mėnesius jie kovojo teismuose dėl teisės nežygiuoti šia gatve.

Šaltinis: www.15min.lt