Apklausa: 76 proc. apklaustųjų pritaria pat. referendumui dėl šeimos apibrėžimo LR Konstitucijoje

Balandžio mėnesį atlikta apklausa parodė aiškią visuomenės paramą patariamajam referendumui. Net 76 proc. apklaustųjų nurodė pritariantys referendumo organizavimui. Iš jų 41 proc. teigė visiškai pritariantys, o 35 proc. – greičiau pritariantys. Tuo tarpu nepritarimą išreiškė 16 proc. respondentų, o 8 proc. neturėjo aiškios nuomonės (žiūr. 1 pav.).

2026 m. balandžio 23 d. – gegužės 7 d. bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos bei visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie visuomenės požiūrį į LR Seime svarstomą iniciatyvą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje.

Tyrimo metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų. Apklausos vyko 111 atrankos taškų visoje Lietuvoje, taikant asmeninio interviu respondentų namuose metodą. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc. (pasikliautinasis intervalas 95 proc.).

Buvo domėtasi Lietuvos gyventojų nuomone dėl LR Seime svarstomo patariamojo referendumo šeimos sampratos klausimu teiraujantis, pritariama ar nepritariama, kad LR Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ar tėvystės. 

Tvirtas visuomenės TAIP patariamajam referendumui

Tyrimo rezultatai rodo, kad  visuomenei rūpi šeimos sampratos klausimas, ji nevengia šio klausimo svarstymo ir vertinimo šalies lygmeniu, yra atvira šalies gyventojų valios išsiaiškinimui daug diskusijų pastaraisiais metais keliančiu klausimu dėl šeimos sampratos teisinio apibrėžimo ir įtvirtinimo LR Konstitucijoje.

Pritarimas visais socio-demografiniais pjūviais

Patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje klausimu nepriklausomai nuo lyties amžiaus, pajamų šeimoje lygmens, gyvenamosios vietos – visais demografiniais pjūviais išreiškiama tvirta visuomenės parama patariamajam referendumui (nuo 73 proc. iki 83 proc., žr. 2 pav.). Net ir tarp santykinai rečiau pozityvią poziciją referendumo klausimu išreiškiančio jaunimo iki 29 m. jam pritaria du trečdaliai (65 proc.), mažiau nei po penktadalį jam prieštarauja (18 proc.) arba neturi aiškios pozicijos (17 proc.).

Palaikymas išlieka nepriklausomai nuo pajamų ar gyvenamosios vietos. Visose respondentų grupėse pagal pajamas dominuoja palanki pozicija dėl referendumo, nuo 77 proc. iki 83 proc. Nepritarimą išreiškia mažuma – nuo dešimtadalio (11 proc. žemiausioje pajamų grupėje) iki beveik penktadalio (18 proc. gaunantieji aukščiausias pajamas), nuomonės neturi mažuma, vos 5-7 proc.

Pagal gyvenamąją vietą stipriausias palaikymas fiksuotas mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, tačiau net ir didmiesčiuose referendumui pritaria beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų.

Šeimyninė padėtis. Palaikymas patariamajam referendumui išreiškiamas nepriklausomai nuo šeimyninės padėties. Ypač ryški ir vieninga parama išreikšta tarp sukūrusių ar anksčiau turėjusiųjų šeimą bei gyvenančių neregistruotoje santuokoje: pritarimą išreiškia nuo 78 proc. (susituokusieji) iki 86 proc. (išsiskyrusieji) šių grupių atstovų, o nepritarimas referendumui svyruoja nuo dešimtadalio (10 proc. išsiskyrusiųjų) iki penktadalio (20 proc. gyvenančių su partnere / partneriu). Nors jam kiek rečiau pritaria vieniši asmenys, jų parama referendumui tris kartus viršija nepritarimą (63 proc. pritaria, 21 proc. nepritaria, 16 proc. neturi nuomonės). 

Referendumą palaiko skirtingų politinių pažiūrų rinkėjai 

Tvirtas palaikymas patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos įtvirtinimo LR Konstitucijoje  išreiškiamas ir pagal politines preferencijas: jį remia tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų respondentai. Tai rodo, kad politinių partijų elektoratui pamatinių su šeimos samprata susijusių klausimų sprendimas yra svarbesnis, nei lojalumas kokiai nors politinei linijai.

Aiški parama referendumui fiksuojama ir tarp skirtingų politinių partijų rėmėjų. Didžiausią palaikymą išreiškė „Nemuno aušros“ (84 proc.), LSDP (83 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (82 proc.) elektoratas, ženklią paramą išsako ir remiantieji Liberalų sąjūdį (78 proc.).

Kiek mažesnis, tačiau vis tiek aiškiai dominuojantis palaikymas nustatytas tarp Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (72 proc.) ir TS-LKD (73 proc.) rinkėjų. Tuo tarpu tarp politiškai neapsisprendusių respondentų referendumui pritaria 66 proc., nepritaria 21 proc., o 13 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės (žr. 6 pav.).

Tyrimo rezultatai rodo, kad tiek valdančiųjų, tiek opozicinių politinių partijų elektoratas palaiko iniciatyvą šeimos sampratos klausimą spręsti patariamojo referendumo būdu. Tai leidžia daryti išvadą, jog visuomenė, nepaisant skirtingų politinių įsitikinimų, yra atvira referendumo idėjai ir šalies gyventojų išreikštai pozicijai (kokia ji bebūtų) svarbiu vertybiniu-pasaulėžiūriniu ir teisiniu klausimu dėl šeimos sampratos apibrėžimo ir įtvirtinimo pagrindiniame teisiniame dokumente – LR Konstitucijoje.