Tarptautinė reakcija į Talibano kodeksą: vergija, klasinės bausmės ir moterų diskriminacija

Talibanas, pasirašęs naują baudžiamojo proceso kodeksą, Afganistane įteisino vergiją ir formalizavo klasinę teisingumo sistemą, teigia teisės ekspertai ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos. Naująjį įstatymą patvirtino Talibano aukščiausiasis lyderis Hibatullah Akhundzada (Hibatula Achundzada). Kritikai pabrėžia, kad kodeksas panaikina esmines teisinio proceso garantijas ir institucionalizuoja privilegijas pagal lytį, religiją ir socialinį statusą.

„Talibanas dabar patvirtino vergijos sugrąžinimą Afganistane. Turime nutraukti Talibano finansavimą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Jim Risch (Džimas Rišas). „Tai ne tik prieštarauja JAV interesams ir yra įžeidimas visiems kariams, tarnavusiems Afganistane – Talibanas ir toliau sparčiai grimzta atgal“, – pridūrė jis.

119 straipsnių kodeksas, kuriame vartojamos sąvokos „laisvi asmenys“ ir „vergai“, Afganistano visuomenę suskirsto į keturias grupes – religijos autoritetus, elitą, vidurinę klasę ir žemesniąją klasę. Kaip praneša žmogaus teisių organizacija „Rawadari“, už tuos pačius nusikaltimus skirtingoms grupėms taikomos skirtingos bausmės.

Pavyzdžiui, dvasininkui gali būti skiriamas tik „pamokymas“, o žemesniajai klasei priklausantis asmuo už tą patį pažeidimą gali būti baudžiamas ir laisvės atėmimu, ir fizinėmis bausmėmis.

Talibano pareigūno įžeidimas gali užtraukti 20 rykščių smūgių ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Asmenims, atsisakiusiems hanafi islamo teisės mokyklos, gali būti skiriama iki dvejų metų kalėjimo.

Teisininkai, kalbėję su televizija „Amu TV“, nurodė, kad 58 straipsnis moterims, kurios palieka islamą ir vėliau prie jo grįžta, numato laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kartu taikant pakartotines fizines bausmes. Tuo tarpu 32 straipsnis riboja bausmę vyrui, sunkiai sumušusiam žmoną, iki 15 parų arešto – net ir tais atvejais, kai užfiksuotos mėlynės ar kaulų lūžiai.

Įstatymo formuluotėse aiškiai atskiriami „laisvi asmenys“ ir „vergai“, o tai, pasak teisės ekspertų, reiškia vergijos pripažinimą teisėtu statusu. Nors tarptautinė teisė vergiją draudžia bet kokiomis aplinkybėmis, Talibano kodeksas ją traktuoja kaip normalią teisinę kategoriją, sukeldamas rimtą susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties.

Kodekse taip pat nėra pagrindinių teisinės apsaugos garantijų – teisės į advokatą, teisės tylėti ar teisės reikalauti kompensacijos už neteisėtą bausmę. Įrodinėjimas daugiausia grindžiamas prisipažinimais ir liudijimais, atsisakant nepriklausomo tyrimo reikalavimo.

Be to, baudžiamasis kodeksas išplečia fizinių bausmių taikymą ir įveda neaiškiai apibrėžtas nusikalstamas veikas, tokias kaip „šokimas“ ar buvimas „korupcijos sambūriuose“. Tai suteikia valdžiai plačią diskreciją sulaikyti ir bausti asmenis. Žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad tokios nuostatos smarkiai didina kankinimų ir savavališkų sulaikymų riziką.

Jungtinių Tautų pareigūnai naująjį įstatymą pasmerkė, pavadindami jį „lyčių apartheidu“.

Nuo sugrįžimo į valdžią 2021 m. Talibanas uždraudė mergaitėms mokytis vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, apribojo moterų galimybes dirbti, įvedė privalomą visišką veido dengimą bei uždraudė moterims lankytis parkuose, sporto salėse ir grožio salonuose.

Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, dabar JT specialusis pasiuntinys Gordon Brown (Gordonas Braunas), laikraštyje „The Guardian“ perspėjo, kad tokia politika gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui. Jis pažymėjo, kad vidiniai nesutarimai Talibano viduje dėl švietimo ir moterų teisių privertė kai kuriuos aukštus pareigūnus palikti šalį, tarp jų – Sher Mohammad Abbas Stanikzai (Šer Mohamadas Abasas Stanikzajus).

„The Guardian“ taip pat pranešė, kad gruodį Kundūze buvo sulaikyta žurnalistė Nazira Rashidi (Nazira Rašidi). Tuo tarpu Herate moteris vardu Khadija Ahmadzada (Chadidža Ahmadzada) buvo įkalinta už moterų sporto salės veiklą ir paleista tik įsikišus JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių Afganistane Richard Bennett (Ričardas Benetas).

Bennett perspėjo, kad naujasis baudžiamasis kodeksas dar labiau sustiprina teisinį pagrindą diskriminacijai prieš mergaites ir moteris ir paragino pasitelkti tarptautinius mechanizmus Talibano atsakomybei užtikrinti, įskaitant siekį apibrėžti lyčių apartheidą kaip nusikaltimą pagal tarptautinę teisę.

Praėjusių metų liepą Tarptautinio baudžiamojo teismo ikiteisminė kolegija išdavė arešto orderius Talibano lyderiams Hibatullahui Akhundzadai (Hibatulai Achundzadai) ir Abdului Hakimui Haqqani (Abdului Hakimui Hakaniui), kaltinant juos persekiojimu dėl lyties.

Dėl griežto šariato įstatymų taikymo ir persekiojimo, viešas katalikų kultas šalyje praktiškai neegzistuoja. Afganistanas nuolat patenka į šalis, kuriose krikščionys patiria didžiausią persekiojimą, sąrašus.

Afganistane krikščionims, kilusiems iš islamo, visada buvo itin pavojinga viešai išpažinti savo tikėjimą, tačiau po Talibano sugrįžimo į valdžią 2021 m. rugpjūčio 15 d. ši rizika dar labiau išaugo. Talibano režimas oficialiai laikosi pozicijos, kad atsivertimas iš islamo į krikščionybę yra nusikaltimas, už kurį turi būti taikoma mirties bausmė.

Talibano grasinimai yra itin žiaurūs. Vienas vyriausybės ministras neseniai pareiškė: „Kiekvieną rastą krikščionį supjaustysime gabalais.“ Dėl šios priežasties tikintieji renkasi slapta – nedideliuose namų susibūrimuose, o krikščioniškas televizijos kanalas SAT-7 mokymo programas Afganistano tikintiesiems transliuoja tik per „Facebook“.

Palydovinė televizija šalyje yra ne tik nepageidaujama, bet ir pavojinga. Persekiojami Afganistano krikščionys taip pat turi saugotis genčių papročių ir kraujo keršto tradicijų, nes pasitraukimas iš genties tikėjimo laikomas didžiausiu nelojalumo aktu.

 

 

 Šaltinis: laikmetis.lt