Tomas Čyvas. Rusija, bastūnai ir praregėjimai. Kaip užauginome Išgamą Putiną?
Dar prieš ketvirtį amžiaus, kai valdžion Rusijoje atėjo kagebistinis padarėlis, daugeliui dabar patriotinius marškinukus draskančių personų ...
Mums nesvarbu
Galima Putinui paskandinti kraujuose čečėniškus nenorus būti Rusijos imperijos dalimi? Galima, nes svarbu, kad patys pasprukom. Anie juk laukiniai neva kažkokie. Buvo daug net piktinimosi, kaip čia pabėgėliai iš ten priimami – niekinga, lyginant su dabartine banga iš visur. Vienas populiarus ir charizmatiškas policijos komisaras iš Alytaus netgi viešai aiškino, kad jie dramatiškai blogina nusikalstamumo statistikas. Tiesa, statistiniais duomenys byloja, kad tais metais jie įvykdė Lietuvoje 2 – tikrai du, o ne 20, 200, ne 2000 nusikalstamų veikų ir… rodiklius pagadino.
Vėliau buvo Gruzija, kuri dabar vardu Sakartvelas. Kažkas paskandavo, kažkas pamitingavo. Ai, tik teritoriškai juos rusai apiplėšė, šiaip pažudė, bet iki galo neokupavo, tai gal pamirštam. Juk Šrioderiui dujotakis NORD STREAM ir ėdžios, o kokiems nors Lietuvos kaikariams – rinka sasiskoms ar kam ten dar.
Valdžion ateina Dalia Grybauskaitė pirmoji. Ateina, beje, deklaruodama gerinsianti santykius su Rusija. J iš dalies remia ir rusovikai, tad ir laimi vienu turu.
Velniop jai draugauti su tais gruzinais ar kartvelais, žada bizniauti su Rusija ir gauna – netiesiogiai, bet per Lukašenką, gėlių puokštę. Iki pat 2014 m. daugelis, taip pat ir politinis viršus, teigs, kad svarbiausia yra gerai sutarti su kaimynais.
Politikai ir politologai
Net ir po 2008 m. agresijos Kaukaze, duodamas man asmeniškai video interviu, Europos Komisaru paskui jau spėjęs atsižymėti signataras, ministras, socdemas Vytenis Povilas Andriukaitis paistė, kad Europa yra viskas, kas nuo Gibraltaro iki Vladivostoko.
Gero tono ženklu net ir po to buvo laikoma viešai pasigirti, kad Eurovizijoje balsavai už Rusiją, nes ji mat, kaimynka, kuri gal druskos paskolins. Kaip ir pareikšti, kad sirgai už Rusiją krepšinio varžybose prieš švedus, nes Rusija yra kaimynka, kuri gal druskos paskolins. Be daugelio kitų tai viešai pasakojo ir Morta Vydūnaitė, kuri buvo ir velionio Gedimino Kirkilo pagalbininkė.
Tai pasakojo tometinis krašto apsaugos ministras, socdemas Juozas Olekas, kuris iš Seimo tribūnos paporino, kad bijoti išvis nevalia, nes Lietuva daug geriau pasirengusi atmušti rusus, nei gruzinai. Seimo salė tada kiek suošė. Mat keliomis valdandomis anksčiau buvo publikuotas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus pasisakymas Vokietijos leidiniui, kad Baltarusijos diktatorius Lukašenka gali užimti Lietuvą per kelias minutes.
Pamenu, kad tada – 2009 m. – dar klausiau Nacionalinio Saugumo ir Gynybos komiteto pirmininko, konservatoriaus Arvydo Anušausko – ar jis žino kas turi raktus nuo priedangos, antskrydžio atveju, kuri artimiausia jam pačiam? O kaip visi kiti – jūs ir mes? Gavau istoriosofinio pobūdžio atsakymus. NATO yra, tai niekas ir nebandys – kam kelt keistus klausimus?
Na ir, žinoma, jau minėta D. Grybauskaitė. Tik antroje kadencijoje ji suprato, kad su Vovka Putinu nesusitarsi. Tada buvo daug dramatiško patoso ir fotografijos. Tik, kaip paskui pasirodys, gynybiniai reikalai laikomi taos neva išrištais, kuomet NATO paskelbia turinti gynybinius planus, o 2 procentai bendrojo vidaus produkto pagaliau skiriami gynybai, nors tai visai nebuvo sunku padaryti bet kada seniau.
Jau po agresijos prieš Sakartvelą, pačiame Briuselyje, kuomet NATO gensekas Rasmussenas patikino, kad šios šalies “teritoriniai nesutarimai” nelaikytini svarbiomis kliūtims narystei aljanse – paklausiau: o kokios kliūtys tada svarbios? Gensekas paporijo apie demokratijos nebrandumus ir jam asistavo šalia sėdėjęs Stasys Gudavičius. Nepamenu nuo kokios redakcijos tada. Svarbi pozicija. Girdi, M. Saakašvilis labai nedemokratiškas prezidentas. Dabar gal abu smerkia Tbilisio spendimus, kuriuos laiko prorusiškais? Na, tokios jau tos realijos – Rusija ir tada buvo visiems neva gera ir sukalbama. Visi jie, neva ar tikrai, nieko nesuprato?
Teisėsauga ir žvalgai
O kaip elgiasi žvalgyba ir teisėsauga? Pagal politines madas jos kovoja už Kremliaus interesus ir pakiša jiems Lietuvos pilietę. Prokurorai Justas Laucius, Mindaugas Dūda, saugumo “žvalgai” – vaišnorai, mažeikos, paukštės ir kt. – šaukiasi PATYS Rusijos gestapininkus Lietuvon ir dar už tai gauna padėkos raštus.
Pagal paskutinę kaltinimo versiją, kuri buvo VSD ir prokurorai neva išgelbėjo Rusijos karinę bazę, kurią atsieit, spgrogdinti ruošėsi E. Kusaitė. Atminkite didvyrių pavardes. Tiesa, versija sutrypta Lietuvos teismuose. Bet prokremliškas ir prolubiankiškas sielas vargu ar pakeisi. Detales pridedupridedu.
Primenu, kad Lietuva tada, kaip išeina, saugo rusiškas bazes ir pakiša savo pilietę ir meta ją smirdančion faktiško kankinimo kameron tada, kai Lietuva jau seniai NATO.
Osama Bin Ladenas ir NATO
Lietuva į NATO beldžiasi ilgai. Niekas neatidaro. Kai Rusijos skalikai klausia: „kodėl NATO artinasi prie mūsų sienų“ – visad turiu tris atsakymus: a) jos pačios sienos visad per arti kitų; b) jei nenori kito sienos pažeisti, tai koks tau nerimas? c) tavo klausime yra atsakymas. Paklausk savęs – kodėl visa Rytų Europa iškart ten nuo tavęs ten spruko?
Žiniasklaida aprašo atvejį, kai tuometinis ambasadorius JAV Alfonsas Eidintas baladojo kažkokios įstaigos Amerikoje duris gipsuota ranka ir žurnalistams šmaikštavo, kad taip ketina prisibelsti aljanso durysna.
Bet – juokai juokais – padeda Vakarų priešai. Niekas ten Baltijos šalių nelaukia. Derybos vyksta, užduotys pasirengimui duodamos ir tai gali vykti kiek tik nori laiko. Ir štai ji – 2001 m. Rugsėjo 11-oji.
Iškart po radikalių islamistų išpuolių JAV reikėjo ne tiek karinių, kiek politinių sąjungininkų. Tad Baltijos šalys ir palaiko JAV tiek Irake 2, tiek Afganistane. Mat JAV apsižvalgo ir sako – ei, jūs ten trys (Lietuva, Latvija Estija), ilgai laukiat? Užeikit, pakalbėsim“.
Įsiunta Žakas Širakas – prezidentas Prancūzijos tuometinis – ir sako: “praleidote progą patylėti“. Čia jis mums, bet mes kaip laiku pataikėm. Beje, patys prancūzai tada sako: bulgarus ir rumunus tuomet irgi. Taip, netiesiogine Osamos bin Ladeno atakos pagalba, ir patekom aljansan. O Rusija tuo metu kaupia išteklius karams.
Vakarus pabaigai
Procesus Vakaruose palikau daugmaž pabaigai, nes esama vatinukiškos ir tiesiog kvailiukiškos dainuškos: nevarykite visko į vienus vartus, kad Vakarai ir JAV angeliukai šventi. Ne. Taip ir nedarau beprasmiška.
Mat Vakarai yra labai skirtingi, o intencijos ten parsiduoti ir bizniauti bet kuria kaina – vežimu vežk, kaip ir pas mus. Taip – Vokietija istoriškai su Rusija bizniauja. Taip – dujotakiai nauji. Taip – prancūzai, kai reikia didžiausią laivų statyklą gelbėti – ima užsakymą kariniams laivams iš Kremliaus.
Daug biznio, nešvaraus ir kruvino pinigo? Faktas. Ir kas toliau? Kokios alternatyvos? Jos Grozno – prieš 25 metus – ir Ukrainos miestų dabar scenose. Taip, Vakarams ilgai ir brangiai kainuos kvaili prioritetai.
Visokios mažumos, atsibastėliai su nepasotinamomis pretenzijomis, noru iškart šeimininkauti bei pavergti, gatvėse islamistų, o gal ir prorusų pjaustomi civiliai ir nužudyti policininkai. Visa tai marksistinio multi-kulti katilo tvariniai. Kol vakarietiški, o ir lietuviai aktyvistai kovoja už netradicinius seksus, šunims skirtas kirpyklas, bibliotekas bei viešbutynus, dar ir teises vaikams valdyti tėvus – ateina tie kiti. Jie ateina ne dalintis, jie nori visko.
Vieni Vakaruose tai daro, nes yra papirkti visos šios niekdaros ir žalos siuntiko. Kad ir to paties kolektyvinio Kremliaus su ištikimais draugais. O draugai žinomi – Kimas, Iranas, Pietinis Sudanas ir visos kitos pasaulio kanibalienos. Net ir talibai tinka. Tai paties Kremliaus reklamuojami dalykai.
Kas pas mus?
Po tam tikro laiko mums primetamas banalus lekalas. Jeigu kas nors padaroma vakarop – reikia kuo skubiau atkartot ir pritaikyt padvigubinus. Net jei kvailai padarys. Ir tai daug laiko kryptingai daroma.
Tiek biznyje su Rusija, sankcijas net dabar apeinant, tiek pataikaujant pasaulio valkatoms, kurias mes „humanitariniais sumetimais“ ryjam, tiek fantazieriams antro galo reikaluose. Kremlius ta tema žaidžia tik tam, kad Vakarus užvelt reikalu, kuris jam visai neaktualus.
Dzin Putinui tie LGBT, o ir naciai juk išgalvota problema. Tegul Vakarams kuo daugiau erzelio. Jis gi su naciais kovoja, o tai… daro ir jo draugai leftistai bei islamistai jie – visi išvien – Vakaruose.
Nesuvokta net tai, kad nesama jokio skirtumo tarp multikultūralizmo, kuris yra vakarietiško marksizmo brukalas ir internacionalizmo, kurin mus murkdė tie patys sovietai bei Kremlius. Net postulatai, jei giliniesi, visai atitinka. Nereik Tėvynės, nereik šaknų – pasaulio pilietis. Arba tikras bolševikas neturi tėvynės, arba tautybės. Imk abi pakraipas, cituok to ar ano veikalus – tas pats.
Pamatyti tai galima buvo seniai. Klausimas – kokia išeitis? Juk rytuose pabaisos, o vakaruose kvailybėje, kvailuose socialinuose eksperimtuose klaidžiojantys elitai ir piktokos minios. Lietuviškasis klaidžioje ten pat – iliuzijos jokios. Tik pabaisos arti, tad lietuviškasis sunerimo – mat pirmas gali negerai pasijusti po savo „pakvailiosiu su vakarietiškais partneriai“ laimetuko.
Juk Lietuvos politinis, verslo ir visoks kitoks ten kitoks elitas du dešimtmeėius mažiausiai pataikavo tironui ir jam padėjo augti. Kaip kažkada Hitleriui, taip dabar Putinui. Solidariai auginome visai tai. Dabar dar galim HAMAS paasistuoti. Juk ir pas mus, ir vakariau yra kam pritarti? Pabaisos susivienijo greit. Žmonės delsia. Dar vis tikisi ir su Putinu sutarti, ir atsibastėlius pripratinti, kad jie nėra šeimininkai.
Tokios realijos nuo Medininkų iki Pearl Harboro. Išgama Putinas – solidarus augintinis. Dabar visiems skanaus.
Rašyti komentarą