Vytautas Sinica. Lytinis švietimas „Jūs, vaikai, masturbuokitės, tik ne viešai“

Pasirašykite už Nacionalinio susivienijimo teisė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną.

Suprantama, nesidžiaugiu rašydamas tokia tema, o jūs apie tai skaitydami. Bet šį kartą reikia. Partijos kolegė ir puikių tekstų autorė Viktorija Ivaniušina atkreipė dėmesį į tai, kokias idėjas savo tekstuose ir internete skleidžia Akvilė Giniota - Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo ugdymo dalį rengusių „Įvairovės ir edukacijos namų“ platinamos medžiagos nuolatinė autorė. 

Kaip žinia, „Įvairovės ir edukacijos namai“ buvo vienintelė nevyriausybinė organizacija, tarp valstybinių institucijų priimta oficialiai rengti Gyvenimo įgūdžių programą ir rekomendacijas, tarp rekomendacijų rengėjų buvo jų vadovė Lina Januškevičiūtė. Tarp lytiškumo temai rekomenduojamų šaltinių beveik visi, 6 iš 8, buvo būtent parengti „Įvairovės ir edukacijos namų“. Visi šie niuansai viešai aptarti anksčiau. Nebus perdėta, kad iš esmės nuo pernai rudens lytiškumo ugdymas Lietuvoje perduotas į šios organizacijos rankas. Ši organizacija garsi genitalijų piešimo akcijomis, mokymais nesidrovėti lytiškumo ir t.t. 

Taigi Akvilė Giniota atstovauja „Įvairovės ir edukacijos namus“ ir viešai skelbia, kad vaikų  ir kūdinių masturbacija savaime nėra problema, tik negerai, kai jie tą daro viešai. Va taip. Citata iš Facebook diskusijos: „Mes paaiškiname vaikui, kas su juo/ja vyksta. Mes validuojame vaiko patyrimą. Suteikiame jam kontekstą – tai vaikams būdinga, viskas su tavimi OK. Ir kad tai iš tiesų – kaip tau ir jaučiasi – yra smagus dalykas. Mes tave suprantame. Vis dėlto ši veikla yra skirta tik tau. Tai PRIVATUS veiksmas, kurį gali daryti, kai esi viena*s kambaryje, kai niekas nemato. Dėl to, pavyzdžiui, negalima tuo užsiimti darželyje ar kitose VIEŠOSE vietose [...] Gėdinti ir drausti nenorime, nes juk savaime suprantama, kad nieko blogo nedaro. Tad kas lieka? Lieka mokyti apie tai, kada ir kur tinkama tą daryti.“ 

Taigi esmė: masturbacija gerai ir ne problema, problema yra tik nederama vieta ar laikas. Kalbame apie visiškai mažus vaikus. 

Kita Akvilės citata: „Su kai kuriais dvimečiais tikrai sudėtinga ir reikia dažno ir nuoseklaus vedimo (a.k.a. auklėjimo), nes impulsų kontrolė patikimesnė tampa apytiksliai nuo 5-erių metų, tačiau su kai kuriais kur kas lengviau susitarti ir stebėti kaip net ir mažiukai būdami moka savireguliuotis“. Čia apie masturbaciją. Susitarti ir stebėti. 

Prašoma Akvilė pateikia esą masturbacijos naudą ir nežalingumą vaikams nurodančių tyrimų pavyzdžių. Bet einant per tuos tyrimus vis kartojasi priešingos išvados: kad reikia nukreipti vaikus nuo tokio elgesio, kai kur net kad galima duoti slopinančių vaistų, kad tokios praktikos nebūtų. Ir čia Akvilės duotose tyrimų nuorodose, ne „klerikalinėse“. 

Šiaip mokslas gana aiškiai dėsto apie neigiamas psichologines ir net biologines tiek pornografijos, tiek masturbacijos pasekmes vaikams ir net suaugusiems. Iš esmės tai yra priklausomybė kaip ir visos kitos – narkotikai, lošimas, etc. Labai populiariai apie šias temas rašoma ir lietuviškai išleistame bestseleryje „Save keičiančios smegenys“. Kur tiesiai ir argumentuotai aiškinama, kad nuo pakankamai ankstyvų praktikų jau biologiniu lygmeniu susiformuoja visiškai kiti „poreikiai“, įpročiai, normos ir savęs suvokimas. 

Plačiau stebint „Įvairovės ir edukacijos namų“ mąstymą ir retoriką gana akivaizdu, kad organizacija laiko diegtina norma vaikams ieškoti seksualinio malonumo ir tapatumo (čia dar kita tema, aptarta anksčiau). Esą jeigu vaikai nesimasturbuos, tai užaugs aseksualūs, nepažins savęs ir nemokės gyventi lytinio gyvenimo. Na, kaip ir daugybė kartų iki jų neišmoko seksualumo, nes niekas neskatino ir nemokė jų masturbacijos (atleiskit už ironiją). 

Šitas požiūris pernai įgavo institucinį statusą ir galią auklėti vaikus per mokyklas. Gal ir gerbiamiems skaitytojams čia viskas tvarkoje ir „taip yra, nieko nepakeisi“. Nei man, nei Nacionaliniam susivienijimui tokia situacija nėra priimtina. Darėme ir darysime viską, kad toks požiūris Lietuvos mokyklose neturėtų vietos. Kiek galėsime padaryti, tiesiogiai priklausys nuo to, kokį pasitikėjimą ir mandatą gausime. Švietimo programos bent kol kas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės, tačiau pirmiausiai laukia Europos Parlamento rinkimai ir jų rezultatai tiesiogiai lems ir mūsų šansus rudenį. 

Neseniai seksualinių mažumų organizacijos piktinosi Nacionalinio susivienijimo reklama, kurioje tarp kitų dalykų skelbėme ir kovą su vaikų seksualizavimu švietimo sistemoje. Ne visiems buvo aišku, apie ką jie čia kalba ir prie ko čia ES. 

ES politika vaidina čia svarbų vaidmenį – užduoda toną, kryptį ir pinigų srautus. Ypač Lietuvoje, kur besąlygiško prisitaikymo prie Briuselio madų instinktas yra be galo stiprus, tai labai daug reiškia. Prieš dešimtmetį Europos Parlamente stumti Pasaulio sveikatos organizacijos lytinio švietimo standartai, kuriuose juodu ant balto parašyta, kad vaikus iki 4 metų amžiaus reikia mokyti apie masturbacijos malonumą. Šiandien būtent šios iškrypusios idėjos per tokius „Įvairovės namus“ pasiekia ir mokyklas. Galima sakyti, kad Lietuvoje kovojame su pasekmėmis. Ir tą daryti reikia. Bet su priežastimis kovojama Briuselyje. Ir tą darysime. 

Todėl šiandien privalau kviesti pasirašyti už Nacionalinio susivienijimo teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną (nuoroda komentare), o atėjus birželio 9 nepatingėti ir ateiti į rinkimus. Tai vienintelis būdas pradėti iš tiesų gintis, nuo to, kas daroma dabar jau ir su vaikais. 

Politinė reklama, nes per rinkimus.