Vytautas Sinica. Kaip TS-LKD su nacionalizmu kovoja

Vakar „Žinių radijuje“, Raigardo Musnicko laidoje , su TS-LKD ilgamečiu atstovu Seime prof. Kęstučiu Masiuliu surėmėm ietis dėl nacionalizmo...

Vakar „Žinių radijuje“, Raigardo Musnicko laidoje, su TS-LKD ilgamečiu atstovu Seime prof. Kęstučiu Masiuliu surėmėm ietis dėl nacionalizmo naudos ar žalos. Profesorius pasirodo yra dar progresyvesnis už savo TS-LKD kolegą Matą Maldeikį. Maldeikis vadina mane ir Nacionalinį Susivienijimą fašistais, bet šiaip sako, kad nacionalizmas gerai ir jis pats esąs nacionalistas. Kas man viskas atrodo netiesa, bet bent taip sako. Gi prof. Masiulis sako, kad nacionalizmas neaktualus, kelia tautines įtampas, atstumia svetimtaučius ir jo tiesiog nereikia dabartinėms Lietuvos ir Europos problemoms. 

Kas viskas yra labai keista, nes reikia ir visur Europoje, išskyrus iki šiol (bet gal nebe?) Lietuvą, yra labai aiškiai suprasta, kad nacionalizmas yra labai reikalingas ir adekvatus atsakas į naująsias XXI amžiaus problemas ir iššūkius: masinį kraustymąsi, tapatybės praradimą, ES centralizaciją ir Lietuvoje gal net aktualiausią karinę grėsmę. Į viską atsakymus siūlo nacionalizmas, gi kitos doktrinos net nepripažįsta esant šių problemų (išskyrus karinę grėsmę). Dauguma TS-LKD atstovų net jų pačių padoresniems partiečiams siūlant nesugeba palaikyti atvykėlių ribojimų, teisinių reikalavimų mokytis lietuvių kalbą naujakuriams, kitakalbių mokyklų uždarymo ir t.t. 

Kęstutis Masiulis sako (galite paklausyti laidos pabaigoje), kad Lietuvoje nėra teroro išpuolių, nėra kitataučių susišaudymų gatvėse, neprievartaujamos moterys, todėl iš esmės gyventojų kaitos problemos nėra, o kiek jų yra, viskas labai puikiai ir laiku sprendžiama dabartinės valdžios. Aš gi sakau, kad atsakingi politikai turėtų kylančias problemas prognozuoti pagal tendencijas ir kitų šalių patirtis, kad tų problemų nepakartotų ir nepradėtume spręsti tada, kada bus jau vėlu ir kai turėsime azijatinių gaujų karus ir prievartavimus gatvėse. Kiekvienam palieku spręsti, kuris požiūris adekvatesnis. 

Apskritai laida buvo konfliktiškesnė nei tikėjausi, manau, kad oponentas pasakė daug netiesos ir visą ją skubėjau demaskuoti, tikiu, kad ir prof. Masiulis galvoja tą patį. Jums vertinti. Tokios diskusijos dėka pavyko pasakyti daug svarbių dalykų, kaip antai kad šalyse, kuriose nacionalizmo idealas nelaimėjo ir nebuvo sukurtos vienos tvirtos tautinės tapatybės nacionalinės valstybės iki šiol nėra ir demokratijos, žmogaus teisių (protinga konstitucine prasme), viešojo saugumo ir kitų pamatinių gerų dalykų, kuriuos Europoje turime, nes Europoje įvyko tautų pavasaris, o vėliau nacionalinio išsivadavimo bangos ir nors dabar kamuoja multikultūralizmas, visgi Europą sudaro nacionalinės valstybės ir tik jose – kaip labai aiškiai ir dalykiškai paaiškina Yoramas Hazony savo knygoje „Nacionalizmo dorybė“ – neatsitiktinai yra užtikrinti visi šie dalykai (saugumas, žmogaus teisės ir laisvės, moderni masinė demokratija, gerovės mechanizmai, valstybės stabilumas ir t.t.). 

Beje, labai įdomi ir nespėta išplėtoti vieta. Pačioje laidos pabaigoje prof. Masiulis mane taisė, kad trečiojo pasaulio šalyse situacija bloga ne dėl to, kad ten nėra visą visuomenę telkiančios tautinės tapatybės ir vyrauja gentinė sąmonė, o dėl to, kad ten valdo diktatoriai. Tikra tiesa, kad daugumoje trečiojo pasaulio šalių valdo diktatoriai. Bet tai pasekmė, o ne prieštaravimas. Mat jeigu nėra tapatinimosi su valstybe ir su visai visuomene per tautinę tapatybę, tokią valstybę galima valdyti tik griežta ranka ir kontrole, dažniausiai diktatūra. Kito pasirinkimo tiesiog nėra. Trečiasis pasaulis turi diktatorius, nes neturi tautinių valstybių – ne atvirkščiai. Gi valstybę, kurioje yra visą visuomenę telkianti tautinė tapatybė, į kurią galima integruoti politinę bendruomenę (įskaitant kitataučius) įmanoma ir kitokia – solidarumu, sutarimu ir bendrais sprendimais paremta valdžia. Demokratija. Nacionalinių valstybių privilegija. Yra apie ką pagalvoti ateities diskusijoms.

Susiję

Vytautas Sinica 9101764156828684410
item