Linas Karpavičius. Kas tu, A. Navalnai?
Prieš pradėdamas šį netrumpą pasakojimą noriu jus nukelti į Lietuvos pokario laikus ir papasakoti apie MGB (Ministerstvo gosudarstvennoj bez...
Tuo metu, tik prasidėjus pasipriešinimui, tarp Lietuvos partizanų ir visuomenės vyravo didžiulis abipusis pasitikėjimas. Jis stebino visko mačiusius „mgbistus“. Todėl pirmaeilė jų užduotis buvo per specialias operacijas sugriauti šį pasitikėjimą. Ir jiems pavyko. Dalis Lietuvos gyventojų dar ir dabar juodina partizanus, nes yra pakliuvę į MGB paspęstas pinkles, iš kurių nepadeda išsivaduoti net laikas ir kartų kaita.
Pačiam teko su gerbiamu Romu Kauniečiu rinkti partizanų, ryšininkų, jų amžininkų ir netgi stribų prisiminimus. Visi jie vertingi tuo, kad gauni autentišką to laikmečio pojūtį ir lygindamas dažnai vienas kitam prieštaraujančius pasakojimus bandai prisikasti iki tiesos. O tiesa dažnai yra baisesnė nei manai.
Taigi, viena istorija. MGB N kaime sprendžia užduotį, kaip suskaldyti kaimo ir miško vienybę. Sunkiai, bet jiems pavyksta užverbuoti tūlą Petrą. Ilgainiui aplink Petrą veržiasi įtarimų žiedas. Partizanai gauna žinių, kad Petras galimai yra užverbuotas. Tai jaučia ir Petras. Petras prašo MGB pagalbos apsaugoti.
MGB surengia priedangos operaciją. Stribai apsilanko pas įtariamus partizanų rėmėjus. Šeimininką pavadinkime Jonu. Ten girtuokliauja ir užkandžiauja. Lyg netyčia išeidami pameta „laišką“. Radęs „laišką“ Jonas jį perskaito. Laiške yra toks tekstas: „Draugas Aloyzai, dėkojame tau už suteiktą informaciją apie banditus. Savo atlyginimą gali atsiimti kitą savaitę N miestelio MGB būstinėje“.
Suprantama, kad „laiškas“ atsiduria pas partizanus. Kaip tyčia nieko neįtariantis ir nieko dėtas žmogelis Aloyzas kitą savaitę gauna šaukimą atvykti į MGB. Ten truputį dėl vaizdo jį pakamantinėję paleidžia namo. Žmogelis džiaugiasi, kad taip lengvai išsisuko nuo šios tarnybos dėmesio. Apie Aloyzo apsilankymą pas „mgbistus“ greitai sužino ir partizanai. Ratas užsidaro. Viskas sutampa. Niekuo dėtam žmogui Aloyzui partizanų karo lauko teismas paskelbia mirties nuosprendį, kuris neatidėliojant yra įvykdomas.
Šiuo atveju žmogus vardu Jonas buvo panaudotas, KGB-istų žargonu kalbant, „tamsiai“.
Galiausiai turime, kad yra apsaugomas tikrasis MGB agentas ir įvykdoma mirties bausmė nieko dėtam žmogui. Tarp kaimo ir miško įkalamas nepasitikėjimo pleištas, kuris per tokias ir panašias operacijas tik dar labiau skaldo kaimo ir miško vienybę, kol tarp žmonių ir partizanų iškyla didžiulio abipusio nepasitikėjimo siena, kuri dar ir šiandien neleidžia mums su dalimi visuomenės sutarti dėl vieningo pokario kovų traktavimo.
Pamenu vieno partizano pasakotą istoriją, kaip grįžęs iš lagerio ir sulaukęs Atgimimo, gavo galimybę susipažinti su savo byla. Žmogus pasakoja, kad ją skaitydamas verkė. Pasirodo, kad visi mirties nuosprendžiai buvo įvykdyti ne tikriems agentams, bet visiškai nekaltiems žmonėms, kurie buvo MGB panaudoti kaip priedanga.
Pasakoju jums tai, kad suprastumėte, su kokiu klastingu priešu turime reikalų ir nesižavėtumėte nė vienu „pranašu“, kurie nusėda pas mus ir pristatomi kaip didieji kovotojai už laisvę ir demokratiją. Visi jie atsiranda ne šiaip sau, o galimai vykdydami specialias užduotis.
Bet grįžkime prie A. Navalno. Kas jis? Didvyris ar GRU ir FSB specialiosios operacijos pagrindinis veikėjas, kuriam pavyko sunaikinti Rusijos demokratines jėgas, sutrukdyti jų konsolidacijai ir bendram pasipriešinimui?
Jis užaugo kariškių šeimoje, kariniame miestelyje, apie kurį pats kalbėjo eteryje „Navalny LIVE“ Youtube kanale. Yra manančių, kad jis iš tikro yra GRU karininkas.
1998 metais A. Navalnas baigia teisės mokslus Maskvos tautų draugystės universitete. Tačiau žurnalistams nepavyko surasti nė vieno A. Navalno bendrakursio, kuris patvirtintų, kad mokėsi kartu su juo. Universitetas į žurnalistų užklausas nereagavo.
2011 metais Aleksejus Navalnas susipyksta su „Jabloko“ partijos lyderiu G. Javlinskiu, išstoja iš partijos ir pradeda savo, kaip atskiro politiko karjerą. Taip jis įsifiltruoja į įvairius Rusijos opozicijos sluoksnius, įskaitant radikalius, tokius kaip šovinistai. Renka informaciją ir galimai perduoda ją valdžios tarnyboms. Dėl to iš pradžių šovinistinis judėjimas šalyje buvo užgniaužtas ir pašalintas, kiti jo lyderiai buvo įkalinti ilgiems metams.
Kai tik buvo baigta su Rusijos šovinistais, pasikeitė ir A. Navalno retorika. Dar 2008 m. Gruzijos karo metu kritikavęs Rusijos valdžią dėl mindžikavimo vietoje, raginęs kuo greičiau užimti Tbilisį, vėliau stebuklingu būdu tapo liberalu. Liberalių demokratinių judėjimų lyderiai ne be A. Navalno pagalbos buvo išblaškyti. Kai kurie pasirodė labai kieti ir buvo nužudyti (Nemcovas), kiti įvairiais būdais prarado savo įtaką ir pasitraukė iš šalies politinio gyvenimo. Taip buvo atlaisvintas kelias vieninteliam lyderiui – A. Navalnui.
2011 m. rinkimuose į Rusijos Dūmą A. Navalnas pasipriešina vieningam opozicijos nusistatymui boikotuoti rinkimus ir pakviečia visus dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už bet ką, tik ne už „Vieningą Rusiją“. Galiausiai Dūmoje vietas išsidalina sisteminės partijos. Pagrindinis režimo tikslas – legitimizuoti save pasaulio ir Rusijos visuomenės akyse, pasiektas.
Tuo pačiu metu, silpstant opozicijai, režimui pavyko sustiprinti dabartinio prezidento galias, sukurtos prielaidos jį perrinkti ir netgi buvo pakeista Konstitucija, nors tai atrodė neįmanoma. Visa tai tapo realybe dėl to, kad Aleksejus Navalnas aktyviai tinkamu laiku perdavinėjo valdžios institucijoms (galimai) informaciją apie aktyvistus, ketinančius surengti opozicijos akcijas, ir tai leido Putino valdžiai neutralizuoti opozicijos poveikį visuomenei.
„Išmanusis balsavimas“, kurį sukūrė ir propagavo A. Navalnas, buvo operacija, kuri pasitarnavo GRU renkant informaciją apie režimu nepatenkintus žmones.
„Išmanusis balsavimas“, yra svetainė, kurioje turite užsiregistruoti ir palikti savo kontaktinę informaciją. Prieš prasidedant balsavimui, platforma turėjo siųsti informaciją apie kandidatą, už kurį platformos naudotojai turi balsuoti pagal nurodytus duomenis (el. paštą), kad rinkėjų konsolidacija veiktų ir būtų išrinktas A. Navalno remiamas „opozicijos“ deputatas.
Tačiau „Išmanusis balsavimas“ ne tik parodė savo neveiksmingumą per rinkimus, bet ir įvykdė savo pagrindinę užduotį – sukūrė priešiškai režimui nusiteikusių rusų duomenų bazę su jų kontaktiniais duomenimis – jų gyvenamosios vietos adresais, o tai leido valdžiai lengviau neutralizuoti grėsmes.
2018 metai
A. Navalnas atsisako dalyvauti bendrame opozicijos mitinge, kuris turėjo Maskvos tarybos leidimą. Vietoj to jis kviečia į kitą – nesankcionuotą mitingą, kuris vadinasi „Putinas mums ne caras“, taip išskaidydamas opozicijos jėgas. Vėliau jis kviečia ir į dar vieną nesankcionuotą mitingą ir pats į jį neateina, nes ryte išskrenda į Italiją pailsėti. Juo patikėję žmonės sulaikomi ir teisiami.
A. Navalnas dažnai teisiamas, bet stebuklingu būdu į kalėjimą nepatenka. Už tai turi 5 teistumus lygtinai, o tai paprastam piliečiui yra neįsivaizduojama (čia iki lemtingo nuosprendžio). Jam atimamas užsienio pasas, bet jis vis tiek kažkaip sugeba išvykti. Jis kasmet išvykdavo iš Rusijos apie 10 kartų. Yra apnuodijamas Putino ir ryžtasi vėl grįžti į Rusiją. Sutikite, taip gali pasielgti arba beprotis, arba tik gaunantis įsakymą pareigūnas.
A. Navalnas išgelbėjo Petrovą ir Baširovą, kuriuos Jungtinė Karalystė apkaltino Skripalių apnuodijimu. Po nesėkmingo interviu su valdžios ruporu Margarita Simonian Petrovas ir Baširovas sutelkė visą Rusijos visuomenės dėmesį į save, visi aptarinėjo tik juos, jų nuotraukas ir kitus duomenis. Tada A. Navalnas, dieną po interviu, su generolu, Nacionalinės gvardijos vadovu Viktoru Zolotovu, Youtube platformoje paskelbė pareiškimus, kuriuose kaltina vienas kitą. Dėl to visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys buvo sufokusuotas į šį ginčą ir viešas diskursas perėjo į „konfrontaciją“ tarp A. Navalno ir V. Zolotovo, o Petrovas ir Baširovas per naktį buvo beveik pamiršti.
A. Navalną jau anksčiau demaskavo viena iš Rusijos demokratinio judėjimo ikonų a. a. Valerija Novodvorskaja.
2022-04-17 Aideras Muzhdabaevas savo laidoje apkaltina Navalną dar 2015 m. kovo 18 dieną besikreipiantį į Vakarų valstybes su raginimu netiekti ginklų Ukrainai, bet geriau skelbti Rusijai visavertes sankcijas. Suprantama, kad toks kvietimas nėra tiesioginis raginimas netiekti ginklų. Tačiau toks pareiškimas Rusijos opozicijos lyderio, kuris teigia žinantis Rusijos jautrias vietas, yra gana dviprasmiškas. Jau tada buvo aišku, kad Rusija yra sankcijoms pasiruošusi ir su apginkluota Ukraina jiems būtų daugiau bėdų.
Tai demaskuoja A. Navalną, kaip galimai atsarginį FSB projektą, tarnaujantį režimui. Ko jau ko, bet Aidero, kovotojo už Krymo totorių ir Ukrainos laisvę, niekas negali apkaltinti prorusiškumu.
Taip pat jis primena A. Navalno nelemtą juokelį, kai jo paklausė apie Krymą. Pasak Navalno, „Krymas ne sumuštinis, kurį būtų galima grąžinti“.
Ne veltui pačioje Rusijoje, jos demokratiniuose sluoksniuose buvo populiarus posakis, kad „Putinas yra „sotus“ Putinas, o A. Navalnas yra „alkanas“ Putinas“.
Prieš keletą metų A. Navalnas „demaskavo“ vieną iš Rusijos žvaigždžių – Malyševą, kuri pagrindiniame TV kanale vedė laidą apie sveikatą. Jis pateikė duomenis apie jos užsienyje turimą NT – butus Niujorke. Kilo nemenkas šurmulys, kuris baigėsi niekuo. Malyševa toliau veda savo laidą, o nepriklausomi ekspertai, patikrinę duomenis apie Malyševos NT, užsienyje rado jo daugiau nei A. Navalnas. Nepastebėti kito NT buvo neįmanoma. Jis visas rikiavosi viename stulpelyje. Nepriklausomi ekspertai daro išvadą, kad A. Navalnui duomenys apie Malyševos NT buvo nuleisti iš viršaus ir buvo gerokai sutrumpinti. Juk reikia liaudžiai parodyti, kad didysis kovotojas su korupcija dirba.
Garsusis A. Navalno tyrimas apie Putino rezidenciją tėra 2012 metų tyrimo pakartojimas, tik pridėjus keletą pikantiškų detalių. Tyrimo medžiaga buvo skelbta Vakaruose. Netgi A. Navalno įrašytas tekstas yra tiesioginis ir pažodinis vertimas iš angliško teksto.
O, kad tyrimas, kuris buvo paskelbtas Youtube platformoje, per pirmą dieną surinko 10 milijonų peržiūrų, negalima paaiškinti kitaip nei pritraukimu papildomų resursų, kurie padidino laidos populiarumą. Tai nuomonė ekspertų, kurie dirba su politinio turinio laidomis šioje platformoje. Pirmi 100 komentarų buvo vieno tipo ir galimai atlikti centralizuotai, per juos buvo suaktyvinti algoritmai, kurie turinį kelia į aukštesnę poziciją. Suprantama, kad Rusijoje tokius fokusus atlikti pajėgios tik specialiosios tarnybos.
Yutuberiai, kurie dirba su Rusijos auditorija ir stebi savo auditorijos migraciją, pastebi, kad po laidos, sulaukusios didelio pasisekimo, būna greitai apribotas jų kanalo pasiekiamumas Rusijoje. Tai liudija staigus prenumeratorių skaičiaus kritimas. Vieną dieną laidą dar užsiprenumeruoja 1000 naujų sekėjų, kitą dieną jau 0. Nieko panašaus nevykdavo su A. Navalno kanalu. Jis visada dirbo palankiausiu ritmu. Rusijos režimas jos pasiekiamumo neribojo.
Kyla dėsningas klausimas, kodėl mūsų politikai taip myli A. Navalną, kad net Valstybės atkūrimo dieną iš „balkonėlio“ jam liejosi panegirika, o prie paminklo kritusiems už Lietuvos laisvę puikavosi šio galimai fsbešniko, o gal grušniko portretas ir naivūs žmogeliai skubėjo dėti gėlių?
Tam puikiai pasitarnavo visa oficialioji medija, greituoju būdu įtvirtinusi žmonių sąmonėje A. Navalno, kaip aukos, kritusios kovoje už Rusijos demokratiją, simbolį. Ir suprantama, kad už viso to stovi mūsų politinis esteblišmentas, kuris išsiugdęs puikią uoslę lengviems pinigėliams. Jei Vakarai nuspręstų padėti finansiškai merdinčiai Rusijos opozicijai, kas iš jų nenorėtų tapti šiuos pinigus paskirstančiu tarpininku. Todėl reikia skubos tvarka kiek įmanoma reabilituoti A. Navalną ir visą jo svitą nusėdusią Lietuvoje. Tas ir daroma.
Suprantama, kad kiekvieną iš mano pateiktų teiginių galima užginčyti ir paneigti, bet kai jų kyla tiek daug, atsiranda teisėta abejonė šiuo „kankiniu“.
Baigdamas siūlau pažvelgti į apverktiną Rusijos demokratinių jėgų opozicijos būklę šiandien ir palyginti ją su ta padėtimi, kurioje demokratai buvo prieš 15 metų. Rusijos opozicijos nebėra. Ji buvo sunaikinta, ir nemažą vaidmenį sunaikinimo operacijoje suvaidino A. Navalnas. Kyla tik vienas klausimas: ar sąmoningai, ar per kvailumą panaudojant jį „tamsiai“, kaip ir tą sodietį Joną?
Kas tu, A. Navalnai? Ar tu užverbuotas agentas Petras, ar tu „tamsiai“ panaudotas Jonas, ar netinkamu laiku ir ne vietoje atsiradęs Aloyzas?
Spręsti jums.
Rašyti komentarą