Ramūnas Aušrotas. Tylioji okupacija

Šiandien Seime pateikiamas Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas. Pagal p...

Šiandien Seime pateikiamas Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas. Pagal projektą dalis Trakų rajono savivaldybės teritorijos aplink Lentvarį pereina Vilniaus miesto savivaldybės žinion. Projektas teikiamas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų keitimo planą. Kaip suprantu Trakų ir Vilniaus raj. savivaldybės šiam pasiūlymui (atiduoti dalį teritorijos) pritarė.

Ne naujiena, kad didmiesčių savivaldybės plečiasi aplink esančių kaimiškųjų savivaldybių sąskaita. Tai vyksta visur. Berods prieš kelis metus nuskambėjo Kauno miesto savivaldybės bandymas atsiplėšti dalį Kauno rajono savivaldybės žemės. Itin patrauklioje ir vaizdžioje teritorijoje.

Nors iš Trakų raj. savivaldybės paimamos žemės (sprendžiant iš žemėlapio) nėra nei vaizdingos, nei patrauklios, tačiau aš tikrai nesu tokio sprendimo šalininkas. Savivaldybei matyt patogu tuo požiūriu, kad nereikės rūpintis reikiama infrastruktūra (perduodamoje teritorijoje šalia Lentvario šiuo metu vyksta gyvenamųjų namų statyba, dar didesnėje dalyje yra patraukli tolimesniam vystymusi). Tačiau žvelgiant iš ilgesnės perspektyvos, tai reiškia, kad šioje teritorijoje apsigyvensiantys žmonės bus Vilniaus miesto gyventojai, t.y. mokės mokesčius ne į Trakų, bet į Vilniaus miesto biudžetą. Pagal pajamas, ten turi kurtis vidutinė klasė, turinti galimybes prisidėti prie rajono gerbūvio ne tik pinigine, bet ir intelektualine, kultūrine prasme.

Galiausiai, būsimieji Vilniaus miesto gyventojai mokantys mokesčius Vilniui, naudosis šalia esančio Lentvario švietimo ir kultūros institucijomis, išlaikomomis iš Trakų biudžeto.

O perbraižius sieną, dar labiau išryškėja, kad Lentvaris virsta Trakų pusiau anklavu, įsiterpusiu į Vilniaus miesto teritoriją.

Kas galėtų paneigti, kad tai nėra pirmas žingsnis Lentvario prijungimui prie Vilniaus? Kalbos apie tai netyla ne vienerius metus. Per paskutinius rinkimus vienas kandidatas į merus šį populistinį pasiūlymą atvirai buvo įvardinęs.

Trakams tai būtų tragedija, nes didžiausio savivaldybės miesto netekimas iš esmės nublokštų į kaimiškos savivaldybės statusą tiek gyventojų, tiek ir ekonominio pajėgumo prasme. 

P.S. Dėl ribų keitimo Vilniaus rajone buvo organizuota vietos gyventojų apklausa. O Trakuose ne. Išeitų, kad ten nėra gyventojų? Abejoju. 

P. S. S. Trakų savivaldybės taryba sprendimą priėmė dar 2019 m. Per tą laiką statybos kairėje kelio į Lentvarį pusėje įsibėgėjo.

Susiję

Savivalda 7662720096093689672

Rašyti komentarą

5 komentarai

Anonimiškas rašė...

Pamenat - prijungti Lentvarį su pilimi prie Vilniaus dar Zuokas su „Rubikonu" veržėsi

Anonimiškas rašė...

Kuo Vilnius didesnis, kuo lietuviškesnis, tuo Lietuvai, suprantama, ir Trakams geriau.

Pagal dabartinę tvarką iš Vilniuje surenkamų mokesčių tik apie 40 % paliekama Vilniui, kita dalis moksčių įplaukia į šalies biudžetą, taigi šalies valdžia skirstydama tas Vilniaus uždirbtas Lietuvos biudžeto lėšas regionams, į viską atsižvelgs ir Trakų nenuskriaus.

Angelė rašė...

Turime jau pavyzdį Vilniuje – Grigiškių seniūnija Grigiškės yra miestas, kuris dabar priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kol kas – tai vienintelis Lietuvoje miestas, kuris priklauso kito miesto savivaldybei, Lentvaris būtų antras.

Angelė rašė...

Turime jau pavyzdį Vilniuje – Grigiškių seniūnija. Grigiškės yra miestas, kuris dabar priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kol kas – tai vienintelis Lietuvoje miestas, kuris priklauso kito miesto savivaldybei, Lentvaris būtų antras.

Anonimiškas rašė...

Kalbėdami apie prijungimus, prisiminkime kas yra tų priemiesčių gyventojai, kad dalis jau prijungta (A.Paneriai, N.Vilnia, Grigiškės ir kt.).
Prisiminkime, jog Vilniaus priemiesčiai pokariu buvo užtvindyti RU kolonistų, kuriems tuose priemiesčiuose buvo pastatytos gamyklos, fabrikai, bendrabučiai, gamyklų poilsio namai ir sanatorijos*. Šie žmonės už tai ligi šiol vis garbina tą valdžią, pasakoja jaunajai kartai, kaip buvo gera gyventi. (Tik nepasakoja, jog visa tai daryta vietos gyventojų sąskaita, jog vietos gyventojams tai buvo neprieinama.)

........................
* pradžiai bendrabučiai. Po poros metų persikeldavo į jiems pastatytus daugiabučius, kuriuose jie gavo butus pirmumo tvarka. Tuo tarpu vietos gyventojai ir iki pensijos buto laukdavo. O paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais itin mažomis algomis garsėjusių kultūros ir kt. įstaigų darbuotojai jau gaudavo tik kooperatinius butus (išsimokėtinai). Taigi, mažytė alga, vėliau dar mažesnė pensija, ir - skolos už koop. butą mokėjimas iki grabo lentos...

item